Nepriklausomybės gynėjų sąjunga  

m a l o n i a i  k v i e č i a  J u s

dalyvauti minėjime-konferencijoje „1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas“. Minėjimas-konferencija skirta paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 25-osioms metinėms atminti.

Minėjimas-konferencija vyks 2016 m. rugpjūčio 21 d. (sekmadienį) 14 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Norinčios dalyvauti minėjime-konferencijoje visuomeninės organizacijos dalyvių sąrašus pateikia iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. Nepriklausomybės gynėjų sąjungai:

el.p.: akulikauskis@gmail.com arba henrikas.narscius@gmail.com

Įeidami į Seimo rūmus, dalyviai turi pateikti asmens dokumentą.

LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJŲ SUSITIKIMO DALYVIŲ

REZOLIUCIJA

DĖL ISTORINĖS ATMINTIES IŠSAUGOJIMO

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius, Seimo Kovo 11-osios Akto salė

Lietuvos Laisvės gynėjų organizacijų nariai,

jausdami moralinę atsakomybę prieš būsimas Lietuvos piliečių kartas;

suvokdami tautos istorinės atminties išsaugojimo būtinybę ir svarbą valstybinės ir tautinės savimonės stiprinimui;

matydami agresyvias Lietuvos valstybingumui priešiškų jėgų, visų pirma Rusijos, pastangas pakeisti svarbiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių vertinimus;

pripažindami, kad tiesa pati savęs neapgina ir laisvės kovų atminimo išsaugojimui būtinos aktyvios valstybės institucijų pastangos;

laikydami iš esmės ydinga ir žalinga valstybei vadinamojo istorinių atminčių pliuralizmo nuostatą, kad visi istorijos pasakojimai yra vienodai teisingi ir todėl gerbtini demokratinėje valstybėje;

stebėdami nepakankamas valstybės pastangas įamžinti laisvės kovų istoriją;

nerimaudami, kad daug unikalios audiovizualinės medžiagos apie laisvės gynimo istoriją yra saugoma netinkamomis sąlygomis ir todėl gali būti negrįžtamai prarasta;

ragindami sutelkti laisvės kovų istorijos įamžinimo darbams plačias akademines ir visuomenines grupes, įtraukiant į šias pastangas ne tik profesionalius istorikus ir archyvarus, bet ir jaunąją kartą – moksleivius ir studentus;

konstatuodami, kad pribrendo būtinybė imtis valstybės galioje esančių veiksmų, kurie leistų sutvirtinti laisvės gynėjų atminimą ir Lietuvos valstybės teisę egzistuoti pagrindžiančią teisingą Lietuvos istoriją,

raginame Lietuvos Respublikos Seimą:

1) pakeisti Seimo I rūmų Vitražo galerijos pavadinimą į Lietuvos laisvės gynėjų galeriją;

2) priimti teisės aktus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Tautos atminties įstatymą;

3) parengti teisės aktus, įteisinančius atminimo korteles Lietuvos Laisvės gynėjams (1990–1991);

4) skirti valstybės institucijoms (archyvams, muziejams) ilgalaikį tikslinį finansavimą istorinės (dokumentinės, foto-, vaizdo, garso ir kt.) medžiagos įsigijimo programai įgyvendinti;

5) parengti ilgalaikį Lietuvos laisvės gynėjų atsiminimų rikimo–įrašymo projektą ir numatyti lėšas;

6) išsaugoti ir papildyti Lietuvos Respublikos Seimo rūmų interjerą, kuris atspindėtų Parlamento vidaus ir išorės gynybą:

1. a) parengti Parlamento vidaus ir išorės gynybos maketą;
2. b) papildyti Seimo I–III rūmų interjerą gynybos akcentais (gynybiniais postais, šaudykla ir pan.);
3. c) įrengti naujų technologijų interaktyvią ekspoziciją;
4. d) atnaujinti Seimo Sausio 13-osios memorialo interjerą;

7) sprendžiant ir įgyvendinant Lietuvos laisvės gynimo (1990–1991) įamžinimo projektus, kviesti visuomeninių organizacijų, susijusių su Parlamento gynyba, atstovus.

Susitikimo dalyvių įgaliotas – Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis

REZOLIUCIJA

LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJŲ SUSITIKIMO DALYVIŲ

REZOLIUCIJA

DĖL ISTORINĖS ATMINTIES IŠSAUGOJIMO

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius, Seimo Kovo 11-osios Akto salė

Lietuvos Laisvės gynėjų organizacijų nariai,

jausdami moralinę atsakomybę prieš būsimas Lietuvos piliečių kartas;

suvokdami tautos istorinės atminties išsaugojimo būtinybę ir svarbą valstybinės ir tautinės savimonės stiprinimui;

matydami agresyvias Lietuvos valstybingumui priešiškų jėgų, visų pirma Rusijos, pastangas pakeisti svarbiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių vertinimus;

pripažindami, kad tiesa pati savęs neapgina ir laisvės kovų atminimo išsaugojimui būtinos aktyvios valstybės institucijų pastangos;

laikydami iš esmės ydinga ir žalinga valstybei vadinamojo istorinių atminčių pliuralizmo nuostatą, kad visi istorijos pasakojimai yra vienodai teisingi ir todėl gerbtini demokratinėje valstybėje;

stebėdami nepakankamas valstybės pastangas įamžinti laisvės kovų istoriją;

nerimaudami, kad daug unikalios audiovizualinės medžiagos apie laisvės gynimo istoriją yra saugoma netinkamomis sąlygomis ir todėl gali būti negrįžtamai prarasta;

ragindami sutelkti laisvės kovų istorijos įamžinimo darbams plačias akademines ir visuomenines grupes, įtraukiant į šias pastangas ne tik profesionalius istorikus ir archyvarus, bet ir jaunąją kartą – moksleivius ir studentus;

konstatuodami, kad pribrendo būtinybė imtis valstybės galioje esančių veiksmų, kurie leistų sutvirtinti laisvės gynėjų atminimą ir Lietuvos valstybės teisę egzistuoti pagrindžiančią teisingą Lietuvos istoriją,

raginame Lietuvos Respublikos Seimą:

1) pakeisti Seimo I rūmų Vitražo galerijos pavadinimą į Lietuvos laisvės gynėjų galeriją;

2) priimti teisės aktus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Tautos atminties įstatymą;

3) parengti teisės aktus, įteisinančius atminimo korteles Lietuvos Laisvės gynėjams (1990–1991);

4) skirti valstybės institucijoms (archyvams, muziejams) ilgalaikį tikslinį finansavimą istorinės (dokumentinės, foto-, vaizdo, garso ir kt.) medžiagos įsigijimo programai įgyvendinti;

5) parengti ilgalaikį Lietuvos laisvės gynėjų atsiminimų rikimo–įrašymo projektą ir numatyti lėšas;

6) išsaugoti ir papildyti Lietuvos Respublikos Seimo rūmų interjerą, kuris atspindėtų Parlamento vidaus ir išorės gynybą:

a) parengti Parlamento vidaus ir išorės gynybos maketą;

b) papildyti Seimo I–III rūmų interjerą gynybos akcentais (gynybiniais postais, šaudykla ir pan.);

c) įrengti naujų technologijų interaktyvią ekspoziciją;

d) atnaujinti Seimo Sausio 13-osios memorialo interjerą;

7) sprendžiant ir įgyvendinant Lietuvos laisvės gynimo (1990–1991) įamžinimo projektus, kviesti visuomeninių organizacijų, susijusių su Parlamento gynyba, atstovus.

Susitikimo dalyvių įgaliotas – Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis