Dėl Lietuvos žmonių saugumo
Vilnius, 2024-09-21

Prisiminkime laikus kai 1991 sausyje nuo sovietų agresijos gynėme Lietuvą. Patyrę daug nuostolių mes nugalėjome. Amžina šlovė žuvusiems, sužeistiems, nukentėjusiems.
Dar šiandien gerai prisimename kai prieš 10 metų Rusija pradėjo okupuoti Ukrainos teritorijas. 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos šimtatūkstantinė armija užpuolė Ukrainą. PASAULIS SUNERIMO. Lietuva padeda Ukrainai visais įmanomais būdais.
2023-11-06 Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės gynybos planą, kuris yra tikslinamas. TENKA APGAILESTAUTI, kad šį ypatingos svarbos dokumentą nesugeba įgyvendinti valdantieji. Aiškinimai, kad 36 proc. žmonių galės pasinaudoti slėptuvėmis, kad internete galima susipažinti su savigynos elementais, kad bus išleista daug įvairių knygučių yra bandymai pateisinti valdžios negebėjimus apsaugoti valstybę nuo galimų pavojų. Net dauguma aukšto rango karininkų nežino ką turėtų daryti atėjus lemiamoms valandoms.
Mūsų manymu Valstybės gynybos planai turi būti vykdomi ypatingos skubos tvarka ir turi būti mobilizuotos visos pajėgos ir resursai.
Didžioji dauguma NGS narių veikia gyventojų gelbėjimo ir svarbiausių objektų apsaugos statuso formate ir kai kurių gynybinių funkcijų ir paramos reguliariai kariuomenei gynybos ir puolimo parengtyje. Ypatingą dėmesį skiriame paramai Ukrainai.
Visuotinis susirinkimas siūlo nedelsiant pradėti mokyti žmones savisaugos, savigynos ir paramos kariuomenei panaudojant visas radijo ir televizijos priemones.

PRIIMTI NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGOS VISUOTINIAME NARIŲ SUSIRINKIME 2024 m. rugpjūčio mėn. 20 d.

BENDROJI DALIS

1. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA (toliau – Sąjunga) – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius ir fizinius asmenis, kurie gynė ir ateityje pasiruošę ginti Lietuvos Nepriklausomybę. Sąjunga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, savo įstatais, konferencijos bei Sąjungos valdybos nutarimais.Sąjunga yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo dienos, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji turi atsiskaitomąsias sąskaitas ir savarankišką balansą.Sąjunga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal savo prievoles Sąjunga atsako visu savo turtu ir neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus.Sąjunga turi teisę vykdyti įstatuose nurodytą ūkinę komercinę veiklą. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams.Sąjungos ūkiniai metai yra kalendoriniai metai. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.Sąjungos buveinė keičiama valdybos sprendimu.
2. SĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS BEI RŪŠYS Svarbiausi NGS veiklos tikslai yra:Padėti stiprinti krašto gynybinį pajėgumą.Dalyvauti švietėjiškoje veikloje ugdant pilietiškumą ir jaunosios kartos patriotiškumą bei tautinį išdidumą.Įamžinti istorinį 1990-1991 m., ir visų laikų Nepriklausomybės kovų ir kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų, savanorių atminimą, ugdyti piliečių tautinę savimonę ir savigarbą, stiprinti Lietuvos valstybingumą.Įamžinti Parlamento rūmų ir svarbių objektų gynybos ir gynėjų istorinę misiją.

3. SĄJUNGOS TEISĖS IR PAREIGOS

Sąjunga gali turėti ir įgyti tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme bei šiuose įstatuose, atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant tokiomis teisėmis:turėti atsiskaitomąsias ir valiutos sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;steigti juridinius asmenis ar tapti kitų juridinių asmenų dalyviu;steigti visuomenės informavimo priemones;jungtis į asociacijų sąjungą (konfederaciją) ir išstoti iš jos;dalyvauti dvišalėse bei trišalėse institucijose, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti kolektyvines sutartis su darbuotojų atstovais;stoti į tarptautines organizacijas;steigti filialus ir atstovybes;steigti fondus, gauti paramą, teikti labdarą bei paramą;nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;nustatyti teikiamų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;turėti ir kitokias, šiais įstatais nenustatytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.Sąjunga užsiima tokia komercine – ūkine veikla:teikia konsultacines, tarpininkavimo ir agentavimo paslaugas;organizuoja ekskursijas, seminarus ir parodas;

4. SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS Sąjungos nariai gali būti: tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir garbės nariai.Tikraisiais nariais gali tapti asocijuoti nariai, išbuvę Sąjungos asocijuotais nariais ne mažiau kaip vienus metus bei sumokėję nustatytą perėjimo mokestį nustatytą konferencijoje. Esantys Sąjungos nariai tampa tikraisiais nariais po įstatų įregistravimo.Asocijuotais nariais gali būti asmenys, įstoję į Sąjungą po Sąjungos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.Garbės nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę Lietuvos respublikai ir/ar Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungai.Nariai privalo laikytis Sąjungos įstatų bei Sąjungos valdymo organų sprendimų. Asmuo, veikęs ir/ar veikiantis prieš Sąjungos interesus, turėjęs ir/ar turintis priešiškų Sąjungos tikslams interesų, nepaklusęs valdymo organams, nesumokėjęs nario mokesčio gali būti nepriimtas Sąjungos nariu ar pašalintas iš Sąjungos.Sąjungos nariai turi teisę:naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;naudotis Sąjungos sukaupta informacija;dalyvauti Sąjungos rengiamuose seminaruose, parodose, suvažiavimuose;teikti siūlymus dėl Sąjungos ir jos organų veiklos organizavimo.susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;bet kada išstoti iš Sąjungos, prieš tai su ja atsiskaičius. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;kitas teisės aktuose, šiuose įstatuose nustatytas teises.Tikrieji ir garbės nariai, be aukščiau išvardintų, turi teisę dalyvauti konferencijoje, balsuoti ir rinkti Sąjungos valdybą.Jeigu nario teisės ar teisėti interesai sąjungoje yra pažeidžiami, narys turi teisę ginti juos teisme.Sąjungos nariai privalo:laikytis Sąjungos įstatų;laiku mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį;laikytis Sąjungai, jos partneriams ir paslaugų bei prekių tiekėjams prisiimtų įsipareigojimų;laikytis konferencijos ir valdymo organų priimtų sprendimų;aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje;teikti sąjungai jos veiklai reikalingą informaciją.pateikti Sąjungai savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, kuriais narys būtų pasiekiamas, o šiems duomenims pasikeitus – privalo nedelsiant pranešti Sąjungai.

NARIŲ RPIĖMIMO, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO TVARKA BEI SĄLYGOS

1. Sąjungos nariais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, pripažįstantys Sąjungos įstatus ir sumokėję stojamąjį Sąjungos nario mokestį. Asmenys, norintys tapti Sąjungos nariais, turi kreiptis į Sąjungos valdybą su prašymu. Prašymai svarstomi eiliniame Sąjungos Valdybos posėdyje. Stojantieji į Sąjungos narius priimami valdybos sprendimu. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Nariu tampama sumokėjus stojamąjį mokestį ir kasmetinį mokestį bei asmenį įrašius į narių sąrašą.
2. Nesumokėjus stojamojo mokesčio per dešimt dienų nuo pranešimo apie valdybos sprendimą dėl asmens priėmimo į Sąjungos narius išsiuntimo dienos, šis valdybos sprendimas netenka galios.
3. Garbės nariu asmenį kviečia tapti Sąjungos valdyba ar konferencija, valdybos narių, atskirų asociacijos narių siūlymu. Asmeniui sutikus tapti Sąjungos garbės nariu, į garbės narius asmuo priimamas Sąjungos valdybos sprendimu.
4. Sąjungos narys turi teisę išstoti iš Sąjungos pateikęs raštišką prašymą Sąjungos valdybai. Sąjungos valdyba privalo šį prašymą svarstyti artimiausiame valdybos posėdyje ir priimti sprendimą. Sąjungos nariui išstojus iš Sąjungos, nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Buvęs Sąjungos narys išbraukiamas iš Sąjungos narių sąrašų. Nuo prašymo įteikimo momento narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų. 
5. Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos valdybos sprendimu už elgesį, žeminantį Sąjungos nario vardą, už šių įstatų nesilaikymą, konferencijos ir valdymo organų sprendimų nevykdymą, nario mokesčio nemokėjimą, už nario pareigų nevykdymą, taip pat gali būti pašalintas, jei nario veikla ir tikslai prieštarauja Sąjungos tikslams. Narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų nuo valdybos sprendimo pašalinti narį priėmimo momento.
6. Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydį nustato konferencija. Nario mokestis turi būti sumokėtas iki vasario 1 d.
7. SĄJUNGOS ORGANAI 

1. Aukščiausias Sąjungos organas yra Konferencija. Sąjungoje sudaromas kolegialus valdymo organas – Sąjungos valdyba, Etikos komisija bei vienasmenis valdymo organas – Sąjungos generalinis sekretorius. Sąjungos valdymo organuose negali būti renkamas asmuo, kuris atstovauja ir yra išrinktas krašto apsaugos sistemos visuomeninės organizacijos ar panašios registruotos tos pačius tikslus turinčios asociacijos vadovu.

KONFERENCIJA 

1. Konferencija yra Aukščiausias Sąjungos organas. Konferencijoje dalyvauja ir balsavimo teisę turi tik tikrieji ir garbės nariai.
2. Konferencijos kompetencijai priklauso:
   1. priimti, keisti ir papildyti įstatus;
   2. nustatyti Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius;
   3. rinkti ir atšaukti valdybos narius ir revizorių/ revizijos komisijos narius;
   4. nustatyti stojamųjų įnašų, narių mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką;
   5. nustatyti pirmininko, valdybos nariams darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką, jeigu toks mokėti numatomas;
   6. priimti nutarimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
   7. tvirtinti Sąjungos einamųjų metų biudžetą;
   8. tvirtinti Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;
   9. spręsti kitus įstatymuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
3. Konferencija turi būti šaukiama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo atitinkamų kalendorinių metų pabaigos. Konferenciją šaukia Sąjungos valdyba. Apie šaukiamą konferenciją Sąjungos tikriesiems nariams pranešama elektroninėse informavimo priemonėse ne vėliau, kaip prieš penkias darbo dienas iki konferencijos;
4. Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Sąjungos tikrųjų narių. Konferencijai neįvykus dėl kvorumo stokos, pakartotinė konferencija gali būti šaukiama per 15 dienų po neįvykusios Konferencijos. Konferencijos nutarimas, (išskyrus šiame straipsnyje žemiau nurodytus klausimus) laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų “už“ negu “prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Nutarimams dėl įstatų priėmimo, keitimo ir papildymo, taip pat dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu bei Sąjungos skyrių steigimo, priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių konferencijoje tikrųjų narių balsų.
5. Konferencija gali būti šaukiama teismo sprendimu, jei ji nebuvo sušaukta Sąjungos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas.
6. Konferencijoje tikrieji sąjungos nariai atstovaujami laikantis įstatymų reikalavimų.
7. Konferencijos nariai išrenka pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį bei mandatų ir balsų skaičiavimo komisijas.
8. Konferencija išrenka Etikos komisiją iš trijų asmenų. Komisijos nariais tampa trys daugiausiai balsų surinkę asmenys. Konferencija patvirtina Etikos komisijos veiklos nuostatus. SĄJUNGOS VALDYBA Sąjungos veiklai laikotarpiu tarp konferencijų vadovauja kolegialus valdymo organas Sąjungos valdyba, kurią iš tikrųjų narių tarpo renka konferencija keturiems metams. Sąjungos valdyba sudaroma iš septynių narių. Sąjungos valdybos nariais gali būti fiziniai asmenys iš tikrųjų narių arba juridinių asmenų atstovai – dalyviai ar vadovai. Sąjungos valdybai vadovauja Sąjungos valdybos pirmininkas.Sąjungos valdybos įgaliojimai:šaukia konferencijas ir tvirtina darbotvarkę;iš savo narių tarpo balsavimu išsirenka Sąjungos valdybos pirmininką;teikia konferencijai tvirtinti Sąjungos biudžetą;tvirtina veiklos planus;sprendžia dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, steigia skyrius, atstovybes;steigia laikinas ir nuolat veikiančias komisijas klausimams, susijusiems su sąjungos veikla, nagrinėti;skiria Sąjungos valdybos administracijos vadovą – sekretorių ir finansininką nustato jų pareiginius atlyginimus, jeigu tokie numatomi. sprendžia priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš Sąjungos narių klausimus, nagrinėja narių prašymus išstoti iš Sąjungos;tvirtina revizoriaus (auditoriaus) ataskaitą.Sąjungos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir jam vadovauja, rengia ir pateikia konferencijai Sąjungos veiklos ataskaitą, pasirašo darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi.Valdyba privalo laiku sušaukti konferencijas, pateikti Sąjungos nariams Sąjungos metinę veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti. Valdybos posėdžiai šaukiami reikalui esant. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Valdyba narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių. Nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.Valdybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja pirmininkas. Valdybos posėdis taip pat gali būti sušauktas esant reikalui, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip trys Valdybos nariai.Esant reikalui, gali būti organizuojamas virtualus Valdybos posėdis, kuriame Valdybos nariai savo nuomonę svarstomais klausimais galėtų pareikšti elektroniniu paštu ar naudojantis kitomis nuotolinių konferencijų rengimo technologijomis. Dokumentai gali būti pasirašomi elektroniniu parašu.Valdybos narys gali atsistatydinti kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Valdybą. Jo vietą užima sekantis konferencijoje daugiausia balsų surinkęs kandidatavęs į valdybą narys. Valdybos narys netenka savo įgaliojimų, jei jis nutraukia darbo ar turtinius santykius su juridiniu asmeniu–Sąjungos nariu, arba juridinis asmuo, kurį atstovavo išrinktasis į Valdybą, praranda narystę asociacijoje. Valdybos narys, nesibaigus jo kadencijai, gali būti atšauktas tikrųjų ir garbės narių iniciatyva konferencijoje.
9. SEKRETORIATAS Sekretoriato darbą organizuoja generalinis sekretorius.Generalinis sekretorius yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas.Generalinį sekretorių skiria Valdyba bet kurio Valdybos nario siūlymu. Generalinio sekretoriaus darbo užmokestį, jeigu toks mokamas, nustato Valdyba. Darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi sudaro valdybos pirmininkas.Generalinio sekretoriaus įgaliojimai:vadovauja sekretoriatui;Sąjungos vardu sudaro sandorius bei atstovauja Sąjungai visose įstaigose, organizacijose, įmonėse bei teisėsaugos institucijose, tame tarpe ir teisme;atidaro ir uždaro Sąjungos sąskaitas bankų įstaigose; pagal savo kompetenciją leidžia dokumentus, reguliuojančius sekretoriato darbą, Sąjungos ūkinę veiklą; tvarko Sąjungos narių sąrašą;teikia konferencijai ir Valdybai pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos. kontroliuoja, kaip Sąjungos nariai laikosi Sąjungai prisiimtų finansinių įsipareigojimų, vykdo kitas funkcijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskiriamos vienasmenio valdymo organo kompetencijai ir neprieštarauja šiems įstatams ar Valdybos sprendimams. Generalinis sekretorius skiriamas Valdybos kadencijos laikui ir eina pareigas iki Valdybos kadencijos pabaigos. Naujam pirmininkui pradėjus eiti pareigas, jeigu iš karto nepaskiriamas kitas sekretorius, tuo metu einančiam pareigas sekretoriui pavedama laikinai eiti pareigas iki paskyrimo naujai kadencijai arba kito sekretoriaus paskyrimo.
10. Etikos komisija

1. Etikos komisija už savo veiklą atskaitinga konferencijai.
2. Etikos komisijos pirmininku išrenkamas daugiausiai balsų per rinkimus  surinkęs Etikos komisijos narys.
3. Etikos komisija veiklą vykdo pagal Konferencijos patvirtintus nuostatus. 

2. TURTAS IR PAJAMŲ ŠALTINIAI BEI LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

1. Sąjungai nuosavybės teise gali priklausyti vertybiniai popieriai, pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas jos įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas iš šio straipsnio antrojoje dalyje nustatytų šaltinių lėšų.
2. Sąjungos pajamų šaltiniai:
   1. narių stojamieji įnašai, narių mokesčiai bei tiksliniai įnašai;
   2. valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
   3. fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
   4. palikimai, pagal testamentą tenkantys Sąjungai;
   5. kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, dividendai;
   6. pajamos gautos už parduotą turtą, teikiamas paslaugas;
   7. lėšos gautos kaip labdara ar parama;
   8. Sąjungos pajamos, gautos iš komercinės–ūkinės veiklos.
3. Sąjunga gautas lėšas naudoja:
   1. Sąjungos įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti; 
   2. Sąjungos veiklos sritims bei rūšims įgyvendinti ir plėtoti;
   3. ūkinei komercinei veiklai plėtoti;
   4. renginiams finansuoti;
   5. organizaciniams reikalams;
   6. administravimo išlaidoms;
   7. labdarai ir paramai teikti. 

3. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

1. Sąjunga privalo periodiškai vykdyti veiklos kontrolę. Tai turi atlikti revizorius (auditorius), kurį renka konferencija keturiems metams. Revizoriumi negali būti Sąjungos Valdybos narys bei Sąjungos administracijos darbuotojas.
2. Revizorius (auditorius) atlieka Sąjungos veiklos kontrolę. Revizorius (auditorius) privalo:
   1. tikrinti Sąjungos metų finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės – buhalterinės veiklos dokumentus;
   2. Konferencijos ar Valdybos pavedimu atlikti Sąjungos finansinius buhalterinius patikrinimus;
   3. Artimiausioje konferencijoje arba Valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus;
   4. Konferencijoje pateikti Sąjungos finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą.
   5. Sąjungos sekretoriatas ir Valdyba privalo pateikti revizoriui (auditoriui) jo reikalaujamus finansinius buhalterinius dokumentus.
3. Revizorius (auditorius) įstatymų nustatyta tvarka atsako už Sąjungos veiklos trūkumų nuslėpimą.
4. Revizoriui atsistatydinus, vietoje jo artimiausioje konferencijoje likusiam Valdybos kadencijos laikui renkamas kitas revizorius. 

SPRENDIMŲ DĖL SĄJUNGOS SKYRIŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA

1. Sąjunga turi teisę steigti skyrius ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Sąjunga už skyriaus ar atstovybės prievoles atsako visu savo turtu. Sąjungos skyrių ir atstovybių skaičius neribojamas.
2. Nutarimą dėl Sąjungos skyrių ir atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo priima Sąjungos Valdyba. Sąjungos skyriaus ir atstovybių nuostatus tvirtina Valdyba. Valdyba skiria ir atšaukia skyriaus valdymo organų narius, priima kitus sprendimus dėl skyrių ir atstovybių veiklos.

REORGANIZAVIMASSąjunga gali būti reorganizuota konferencijos nutarimu. Sąjungą galima reorganizuoti įstatymų numatytais būdais ir tvarka.Reorganizuojant Sąjungą būtinas jos turto įvertinimas, apie kurį išvadas raštu iki konferencijos, kuriame numatyta svarstyti Sąjungos reorganizavimą, turi pateikti revizorius (auditorius).Reorganizuotos Sąjungos teisių ir prievolių perėmėjos yra po reorganizavimo veikiančios Sąjungos. Teisių ir prievolių perėmimo tvarką bei terminus nustato konferencija.Reorganizuota Sąjunga registruojama įstatymų nustatyta tvarka.LIKVIDAVIMASSąjungos likvidavimo pagrindas gali būti:konferencijos nutarimas;faktas, kad liko mažiau negu 3 Sąjungos nariai;teismo sprendimas likviduoti Sąjungą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;kiti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti atvejai.Konferencija ar institucija, nusprendusi likviduoti Sąjungą, skiria likvidatorių, nustato jo įgaliojimus, likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Paskyrus likvidatorių, Sąjunga įgyja likviduojamos Sąjungos statusą: valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti Sąjungą, jų funkcijas atlieka likvidatorius.Sąjungą likvidavus, likvidatorius privalo sudaryti likvidavimo aktą, išregistruoti Sąjungą, grąžinti pažymėjimą jį išdavusiam registro tvarkytojui.Likęs Sąjungos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir Sąjungos narių reikalavimus dėl Sąjungos turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki Sąjungos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato konferencija ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti Sąjungą.PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKAVisi Sąjungos pranešimai (išskyrus tuos, kuriuos pagal galiojančius įstatymus privaloma skelbti viešai) skelbiami Sąjungos internetiniame puslapyje ir/ar elektroninėse informacijos priemonėse.Pranešimai apie Sąjungos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą, taip pat visi kiti skelbimai ir pranešimai, kurie, vadovaujantis teisės aktais, turi būti skelbiami viešai, skelbiami įstatuose nurodytais terminais Sąjungos internetiniame puslapyje bei kituose įstatų numatytuose šaltiniuose. Už pranešimų paskelbimą viešai atsakingas Sąjungos sekretorius.Pranešimai siunčiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų terminų, o jei tokie terminai nenustatyti – išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo atitinkamo sprendimo, nutarimo ar kito dokumento priėmimo dienos.Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos įgaliotas

2024.09.21 12 val kviečiamas visuotinis narių susirinkimas. Registracijos pradžia 11 val.

Adresas: Šilo gatvė 5a, Vilnius, Lietuvos karo akademija.

Susirinkimo darbotvarkė:

1. NGS valdybos pirmininko ataskaita;
2. Įstatų priėmimas.
3. Apie paramą Ukrainai.
4. Apie visuomenės parengimą konfliktinėms situacijoms.
5. Organizaciniai klausimai. Narių pasisakymai.

Neįvykus susirinkimui dėl kvorumo stokos pakartotinis susirinkimas kviečiamas 2024.09.21 13 val. (įstatų 44 straipsnis)

Česlovas Jezerskas, NGS valdybos pirmininkas

2024m. rugpjūčio 20 d. 16val. Giedraičių g. 41, Vilniuje šaukiamas NGS valdybos posėdis. MPPD patalpose.

Česlovas Jezerskas, Valdybos pirmininkas

Sigitas Žilius

Perskaičiau straipsnį apie komisijos darbą ir pasigedau racionalumo komisijos veikloje.
Vertinti (teisti – rašo straipsnio autorius) istoriją po 70- metų, manyčiau, žiūrint aštresniu kampu, dabartiniais kriterijais, sudedant faktus aiškiai ir suprantamai ketvirtokui. Atmetant jausmus. Kviečiu būti paprastesniais, bet ne prastais.
Kaip vertinti žmonių bendradarbiavimą su sovietų ar su nacių okupantais? Raktinis žodis – „okupantais”. Tarp sovietų ir nacių dedu lygybės ženklą. Lietuvos piliečiai (įvarios kilmės) istorijos keliu ėjo tarp trijų valstybę naikinančių ugnių. Turiu mintyje ir lenkus, kaip pažeidusius Suvalkų sutartį Vilniaus krašto okupantus. Nors lygybės ženklo tarp lenkų ir anuodviejų tikrai nededu.
Vertinti kiekvieno žmogaus darbus siūlau ramiai (kiek leidžia karštas lietuvio būdas!) ir „matematiškai”. „Skaičiuokime” tik viešai atliktus darbus, bet ne privačius laiškus ar pokalbius, okupantų istorikų ar ideologų vertinimus.
Taigi vertinkime hipotetinę asmenybę.
Braukime popieriaus lapo viduryje vertikalią liniją.
Kairėje pusėje rašykime darbus naudingus valstybės (ne tik vienos kurios nors tautos) atstatymui ar išsaugojimui, o dešinėje – griovimui ir naikinimui.
Pvz kairėje rašau:
1) 1918 m. iškėlė trispalvę Gedimino bokšte;
2) 1918- 1930 tarnavo LR kariuomenėje;
3) 1930 – 1944 dirbo mokytoju, parašė knygas vaikams;
4) 1944 – 1949 partizanavo, atidavė gyvybę už valstybę;
Pvz dešinėje rašau:
1) 1940 m. straipsniu išsakė susižavėjimą komunistine okupacija ir lietuvos piliečių trėmimu į Sibirą;
2) 1942 m eilėraščiais išsakė palaikymą vokiečių vykdomam lietuvos piliečių naikinimui;
3) 1918-1940 m. priklausė partijai X.
Teigiamas tokios asmenybės vertinimas man būtų priimtinas. Tačiau pastebint besikeičiančias, priklausančias nuo politinių aplinkybių politines asmenybės pažiūras. Darbai taip rodo.
Šiandieną aplink mus gyvena žmonės su skirtingomis politinėmis pažiūromis – ” už Baideną”, ” už Trampą”, „už Putiną”, „už konservatorius”, „už socialdemokratus, „už gėjus”” ir t.t. Dėl pažiūrų net išsakytų straipsniu, knyga ar eilėraščiu piliečio neatleidžia iš darbo, nesodina į kalėjimą. Ketvirtokui reikėtų pasakyti, jog taip atrodo XXIa. demokratija. Taip buvo ir yra nevisada ir nevisame Pasaulyje. Istorines asmenybes šiandien vertinkime pagal atliktus darbus „gerus-blogus” valstybei, bet ne už politines pažiūras. Pasikeitė ir valstybė, ją kuriame kitokią, negu prieš šimtą metų.
Jeigu net ir blogus darbus atlikę žmonės sukūrė įrankius, knygas, eilėraščius galinčius stiprinti, kurti Lietuvos valstybę dabar – naudokime juos. Neigiamai vertinamus asmenybės darbus, politines pažiūras neslėpdami aptarkime, dėl jų diskutuokime, kad ketvirtokas pasidarytų išvadas, pats įvertintų istorinius įvykius ir įgytų nuomonę.
Nebijoti argumentuotai diskutuoti ne tik istorinėmis temomis, ginti susiformavusią nuomonę, dalyvauti valstybės valdyme, politinėje veikloje, balsuoti siekiant nuomonę įgyvendinti – tai turėtų tapti piliečio pareiga.
Šiandieninio piliečio laukia dideli išbandymai jau artimiausiu metu dėl vakarų ir „globalių pietų” aštraus susidūrimo . Atsirinkti dezinformacijos ataką dabar pat, suprasti kada vyksta hibridinė ataka prieš valstybę, kada politinės kovos demokratijos ribose – iššūkis piliečiui. Jam padės kritinis mąstymas. Bet apie tai kitą kartą.

Kviečiu diskusijai.
Žemiau straipsnis jūsų dėmesiui.

https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2338028/valdemaras-klumbys-farso-komisija

Leonas Kerosierius, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys

2024-07-20 dieną vykęs Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos posėdis prisiminė ir pagerbė 1991 metų Rusijos karo prieš Lietuvą ir Rusijos 2022-02-24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą aukas. Visiems žinoma, kad NGS narystės statusą apibrėžia įstojimo į NGS juridinis įteisinimas ir kasmetinis nario mokesčio mokėjimas. Prisiminkime, kad NGS susikūrė aktyviai darbuojantis buvusiam Krašto apsaugos ministrui Audriui Butklevičiui, Parlamento gynybos štabo vadovui Jonui Gečui, amžinybėn išėjusio pulkininko leitenanto Gedimino Jurčiukonio ir kitų iniciatyvų dėka. Rusijos karas Ukrainoje ir kylančios grėsmės kelia naujus iššūkius. Ypatinga misija tenka ir NGS. Todėl mes privalome telktis ir imtis svarbių darbų. Bet kaip visada sakoma PIRMIAUISIAI SUSIRIKIUOKIME. Rikiuotės prasideda skyriuose. Šių dienų Krašto apsaugos ir gynybos realijos kviečia telktis. Todėl steikime ir naujus NGS skyrius. Pagal įstatus NGS skyrių gali įsteigti 5 asmenys. 2024-09-21d 12 val vyks visuotinis NGS narių susirinkimas. Mes didžioji dauguma NGS narių veikiame gyventojų gelbėjimo ir svarbiausių objektų apsaugos statuso formate ir kai kurių gynybinių funkcijų ir paramos reguliariai kariuomenei gynybos ir puolimo parengtyje. Ypatingą dėmesį skiriame paramai Ukrainai. Turbūt daugelis prisimena 1991 metų sausyje Parlamento rūmuose duotą priesaiką ir kunigo Roberto Grigo palaiminimą ir buvusių gyvoje barikadoje maldas ir priesaikas ginti TĖVYNĘ. Patyrę daug aukų mes nugalėjome. Šiandien turbūt kiekvienam aišku, kad dėl pargalės prieš sovietinę kariuomenę labiausisiai prisidėjo Televzijos bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto gynėjai. Apie juos su didžiausia pagarba ir padėka kalbama visame pasaulyje. 2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo Vilniaus universitete: „Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Jūs iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš Jūsų atimti, Jūs pasakėte: „Ne! To niekada nebus“. 1991 metais, Sausio 13-ąją, Jūs vieningai gynėte savo televizijos bokštą. Jūs gynėte savo Laisvę. Už savo laisvę 14 didvyrių paaukojo savo gyvybes ir tai įrodė, kad niekas negali užgesinti šitos šalies Laisvės liepsnos. Telaimina Jus Dievas ir teapsaugo Jūsų Laisvę“. 2024 sausio 13 dieną Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Matsola priimdama Laisvės premiją kalbėjo: „Norėjau būti čia šiandien, taip pat ir vakar vakare vykusioje laužų uždegimo ceremonijoje tam, kad pabrėžčiau, ką ši diena reiškia visai Europai. Tie 14 sūnų ir dukra, kuriuos prisiminėme vakar, yra ne tik Lietuvos didvyriai, jie yra ir Europos didvyriai, tai yra laisvės ir demokratijos simboliai. Jų atminimas gyvuoja ir yra prisimenamas uždegant tuos laužus, visi prisimename juos. Ponios ir ponai, šiandien Europos Parlamentas kartu su Jumis mini Laisvės gynėjų dieną Lietuvoje. 1990 metais, kai Vilniuje vyko taiki antisovietionė eisena už laisvę, viena pirmųjų Lietuvos pusėn stojo Europos Parlamento delegacija. Po tragiškų 1991 m sausio 13 d įvykių, tai yra prieš 33 metus, Europos Parlamentas priėmė dar vieną rezoliuciją smerkiančią sovietų agresiją, kurios metu žuvo 14 nekaltų beginklių civilių ir beveik 1 tūkst. žmonių buvo sužeisti prie Televizijos bokšto ir Lietuvos radio ir televizijos pastato“. Šių svarbiausių ir atsakingiausių pasaulio galybių vadovų čia pateikti pasisakymai, kad 14 sovietų nužūdytų ir 1000 sužeistų yra viso pasaulio didžiavyriai turėtų priversti daugelį suklusti ir įsisamoninti apie sovietų nužudytųjų ir sužeistųjų žygdarbį apginant Lietuvos Nepriklausomybę. 2022-06-10 LR Seimo dauguma ir jai pataikaujantys pagal generolo leitenanto A. Pociaus rekomendacijas priėmė įstatymą suteikti Laisvės gynėjo statusą buvusiems statutiniams pareigūnams. Nuo to laiko daugybė Nepriklausomybės gynėjų ir daug organizacijų nuolatos prašo Laisvės gynėjo teisinį statusą suteikti ir sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiems ginklus. Visi NGS nariai yra dalyvavę ginant Lietuvą 1991 metais nuo Rusijos agresorių. Daliai jų yra suteiktas Laisvės gynėjo statusas. Apdovanotieji nesididžiuoja, neįvertintieji džiaugiasi bendražygių pagerbimu. Visi supranta Seimo valdančiųjų ir generolo leitenanto A. Pociaus užsiangažavimu, niekinančiu jų požiūriu į Lietuvos gynėjus ir Lietuvos gynėjų išrūšiavimą. Seniai tapo aišku, kad valdančioji dauguma už 20 metų Vilniaus krašto okupaciją ir vykdytą genocidą į Lietuvos abėcėlę pagal lenkų pageidavimą įteisino lenkiškas raides, niekina 1941 m Birželio 22-28 dienų sukilėlius, propaguoja alkoholį, psichotropines ir narkotines medžiagas, sprendžia vienalyčių santuokų organizavimo klausimus, naikina verslinę žuvininkystę ir kailinių žvėrelių auginimą. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus tyrimus dabartinis Seimas pagal korupcijos lygį tarp svarbiausių institucijų yra ANTROJE VIETOJE. Valdančioji dauguma uraganu pravarė įstatymo projektą ir prieš 33 metus buvusiam Seimo pirmininkui Vytautui Lansdbergiui suteikė valstybės vadovo statusą. Tačiau į daugkartinius prašymus suteikti Laisvės gynėjo statusą nestatutiniams Lietuvos gynėjams nereaguojama.Todėl būtų gerai, kad Prezidentas asmeniškai priimtų arba įgaliotų atsakingą pareigūną priimti pokalbiui NGS valdybos narius tarp kurių yra brigados generolas, du pulkininkai, du majorai ir 4 civiliai visuomeninių organizacijų atstovai – mes paaiškintume, kad Seimas priimdamas Laisvės gynėjo statuso įstatymą pažeidė daug įstatymų, neįsiklausė į Lietuvos gynėjų prašymus ir nekreipė dėmesio į jų teisėtus lūkesčius. Į panašų prašymą Seimo pirmininkė nesureagavo ir raštą nukreipė LR Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui. Seimo archyvuose yra įrašas: “2023-11-16 pasikonsultavus su A. Pociumi, kuris yra Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo iniciatorius siūlytina į raštą neatsakyti”. Susidaro nuomonė, kad A. Pociui suteikta teisė VISIŠKAI NEREAGUOTI Į VISUOMENĖS PRAŠYMĄ.

2024.07.20. 12val. NGS visuotinis susirinkimas Lietuvos karo akademijoje( LKA) Šilo g.5A, Vilniuje.

Valdybos sprendimu NGS visuotinis susirinkimas šaukiamas 2024m. liepos 20 d., Šilo g. 5 A, Vilniuje. Lietuvos karo akademijos ramovės salėje.

Česlovas Jezerskas

NGS valdybos pirmininkas

Remiantis vietos žmonių atmintimi, Troškūnų partizanų kapavietėje-memoriale įrengtas atminimo paminklas žuvusiam ir čia palaidotam laisvės kovotojui ukrainiečiui Ivanui Resekovskiui.

 1946 m. sausio 6 d. Butleriškių miško pakraštyje netoli Žerkiškių kaimo (dab. Traupio sen., Anykščių r.) apsuptame bunkeryje žuvo Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas inžinierius Algirdas Apolinaras Pukas-Janonis iš Radžiūnų kaimo (dab. Taujėnų sen., Ukmergės r.), žemdirbys Jurgis Mačiulis-Dūdutis iš Laukagalių kaimo (dab. Traupio sen., Anykščių r.) ir buvęs vokiečių karo belaisvis ukrainietis Ivanas Resekovskis, iki kovų pradžios gyvenęs Radžiūnuose.

Pukų giminės iniciatyva partizanams A. A. Pukui-Janoniui ir J. Mačiuliui-Dūdučiui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 m. suteikė kario savanorio statusus. Kartu su jais žuvusiam I. Resekovskiui toks statusas liko nesuteiktas, nepavykus rasti archyvinių žinių apie jo asmenį, nes 1946 m. jis kaip žuvęs kovotojas buvo likęs neatpažintas ir dokumentuose neįvardintas.

I. Resekovskio asmenybės atmintį XX a. antrojoje pusėje išsaugojo ir pirminę informaciją pateikė vien tik kartu su juo žuvusio Algirdo Apolinaro Puko artimieji: jo brolis Albinas Pukas (1914–1994), jo seserys Ona Pukaitė-Petronienė (1910–1997) ir Joana Pukaitė (1912–1997) bei šeimos prisiminimus saugantis O. Petronienės anūkas Raimondas Totoraitis (g. 1963 m.).

Pukų šeimoje buvo žinoma, kad I. Resekovskis į Lietuvą buvo atgabentas 1940 ar 1941 m. kaip Raudonosios armijos kareivis. Karo pradžioje kartu su kariuomene nepasitraukęs į Rytus, 1941 m. vasarą čia jis pateko į vokiečių nelaisvę ir okupacinės valdžios kaip karo belaisvis buvo perduotas ūkio darbams į Radžiūnų kaimo ūkininko Jono Puko ūkį, kur liko gyventi iki 1945 m. Ukrainietis, pagal vokiečių nustatytas taisykles turėjęs būti naktimis užrakintas ir saugomas, bet jis susidraugavo su Pukų šeima ir gyveno kaip jos narys.

Tuo metu šeimoje kaip tik trūko vyriškos darbo jėgos, nes abu Pukų sūnūs studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Vyresnysis Albinas baigė medicinos studijas ir karo metais pradėjo dirbti sanepidstoties gydytoju Panevėžyje. Jaunesnysis Algirdas Apolinaras Pukas (1916–1946) iki 1944 m. studijavo chemijos technologiją, studijų metais Kaune buvo aktyvus 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, po studijų 1944 m. rudenį dar kiek laiko dirbo Radviliškyje. 

1944-1945 m. prasidėjus prievartinei mobilizacijai ir represijoms dėl antisovietinės veiklos 1940–1941 m., į tėviškę grįžęs A. A. Pukas ir I. Resekovskis iš pradžių kartu slapstėsi J. Puko namuose, kur buvo įsirengę slėptuvę. Bet 1945 m. balandį Panevėžyje už protestus prieš lavonų guldymą gatvėse suėmus ir įkalinus Albiną Puką, padažnėjus kratoms ir kaime, jiedu iš namų pasitraukė ir pirmiausiai įsijungė į Jono Baltušniko-Vienuolio kuopos partizanų gretas. Šios kuopos partizanai veikė daugiausiai Raguvos valsčiuje, iš dalies ir Taujėnų bei Troškūnų valsčiuose.

1945 m. rudenį abu partizanai bei prie jų prisijungęs Jurgis Mačiulis-Dūdutis (1912–1946) įsirengė žieminį bunkerį Troškūnų girioje prie Žerkiškių kaimo, apie 15 km nuo Radžiūnų kaimo, tuo metu jau priklausydami Šarūno rinktinės 1-osios Gražinos kuopos T. Kosciuškos partizanų būriui. 

Bet ten partizanai buvo išduoti ir visi trys 1946 m. sausio pradžioje per NKVS kareivių ir stribų apsiaustį žuvo. Partizanų kūnai buvo nuvežti į Troškūnus, jų palaikai buvo niekinami miestelio centrinėje aikštėje prie bažnyčios, paskui užkasti žvyrduobėse už tuometinių kapinių. Vietinis J. Mačiulis iškart buvo atpažintas. Žinia apie kartu su juo žuvusį A. A. Puką irgi slapčia buvo perduota jo seseriai O. Pukaitei-Petronienei, kuri tuo metu supratusi, kad kartu su broliu bus žuvęs ir I. Resekovskis. Tačiau Troškūnuose šis žuvęs partizanas liko nenustatytas ir neįvardintas.

Ir Pukų šeimoje ištisus dešimtmečius jis buvo minimas tik kaip rusas karo belaisvis, pramokęs kalbėti lietuviškai, prisimenamas kaip neaukštas linksmo būdo vyrukas, galėjęs būti gimęs maždaug 1920-aisiais metas. Kaime karo metais gyvenusį karo belaisvį prisiminė ir kiti senosios kartos Radžiūnų gyventojai, apie jį yra pasakojusi Albina Svirskaitė-Petronienė, gimusi 1931 m. ir prieš keletą metų mirusi.

Tik iš lagerio sugrįžęs vyriausiasis Jono Puko sūnus Albinas Pukas jį prisiminė ir įvardino kaip iš Ukrainos kilusį Ivaną Resekovskį. Šeimoje neišliko jokių asmens dokumentų ar nuotraukų, kurios liudytų belaisvio gyvenimą Radžiūnuose ar partizaninę kovą. Ankstyvuoju pokariu partizanams fotografuotis būdavo draudžiama, o ir vėliau, kaip prisimena R. Totoraitis, represijų baimė A. Puką ir abi jo seseris lydėjo iki gyvenimo pabaigos. Jie įbauginti vengė pasakoti apie pokario įvykius, sakydavo: „Geriau patylėk, nes už lango gal rusas, gal blogas kaimynas klausosi“. 

Vis dėlto O. Pukaitė-Petronienė senatvėje yra minėjusi, kad į mišką išėjęs ir kartu su jos broliu slapstęsis I. Resekovskis jautėsi labiau lietuvis, nei slaviškos kilmės, ir niekada neieškojo kokio nors kontakto su rusais, kad atskleistų savo kilmę.

Jurbarke gyvenantis R. Totoraitis ne kartą kreipėsi į įvairias valstybines institucijas bei privačius iniciatorius, bandydamas ieškoti I. Resekovskio kilmės ar jo artimųjų Ukrainoje, tikriausiai nė nežinančių šio asmens likimo XX a. viduryje. Tačiau paieškų iniciatyvos kol kas jokio rezultato nedavė, toks asmuo neminimas ir dingusiųjų Antrojo pasaulinio karo dalyvių duomenų bazėse.

Rengiant Troškūnų partizanų atminimo memorialą toje dabartinių kapinių vietoje, kur pokario metais už kapų tvoros žvyrduobėse buvo užkasami žuvusių laisvės gynėjų kūnai, šio memorialo iniciatoriaus Alberto Petronio-Vyturėlio (1933–2022) rūpesčiu vienas simbolinis atminimo kryžius buvo skirtas ir žuvusiam Ivanui Resekovskiui, nurodant jo tautinę kilmę bei žūties datą.

Parengė Tautvydas Kontrimavičius, 2024 m. kovo 29 d

dr.Raimundas Kaminskas

2024 m. sausio 18 d. Kaune LPKTS salėje  vyko POKALBIS APIE KOVOJANČIĄ UKRAINĄ IR SAUGUMO SITUACIJĄ REGIONE. Pokalbyje dalyvavo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, politologas Alvydas MEDALINSKAS.Pasak Alvydo MEDALINSKO, kovojančiai Ukrainai šiandien jau iškyla ne vienas, o keli dideli iššūkiai, su kuriais nebūtų lengva susitvarkyti net ir ekonomiškai stipriai išvystytai NATO ir ES valstybei. Be pačios svarbiausio iššūkio ir grėsmės: Rusijos karinio puolimo plačiu frontu yra dar ir kiti, tarp jų ir, deja, kai kurie nauji. Tai Ukrainos žmonių mobilizavimas atlaikyti Rusijos puolimą. Mobilizavimas išlaikant bei vystant ekonominį pajėgumą nuolatinio rusų raketų ir dronų apšaudymo akivaizdoje ir mobilizavimas naujų karinių pajėgų frontui. Mobilizacijos procesas gali būti rimtas iššūkis šalies viduje, kokio dar nebuvo iki šiol, nes karas parodė savo baisų veidą ir jau nebėra savanorių eilių prie karo komisariatų. O naujų pajėgų mobilizacija yra tiesiog būtina, suvokiant kiek Ukrainos profesionalių kareivių ir karininkų jau žuvo ar buvo sužeista per šiuos du karo metus, ir kiek Rusija nuolat mobilizuoja papildomų karinių jėgų pulti Ukrainą. Su visais šiais iššūkiais Ukraina susiduria, kai pirmą kartą girdi ne tiek pažadus tiekti toliau ekonominę karinę pagalbą, kurie anksčiau buvo daugiau ar mažiau vykdomi, bet kaip tik įspėjimus, kad ta karinė ekonominė pagalba gali ženkliai sumažėti, žiūrint į tai, kas vyksta dabar Vašingtone, kur dviem svarbiausioms JAV partijoms vis nepavyksta susitarti, ir žvelgiant į tai, kas vyksta Briuselyje, kur nelengva atrasti mechanizmus, apeinant Orbano veto. Vis dėlto, anksti yra aiškinti, kad Ukraina pralaimi karą ir, jog laikas sėsti prie derybų stalo su Putinu. Tokios kalbos tik gali prisidėti prie Ukrainos demoralizacijos, bet neatspindi realybės fronte ir bendrai Ukrainoje. Fronte dabar žiemą bus labai sunku, tačiau, jeigu kiekvienas šiuo etapu atliks tai, ką privalo padaryti: Ukrainos žmonės toliau mobilizuos savo pajėgas ginti šalį, o Vakarai toliau mobilizuos savo pajėgas, kad suteikti visą reikalingą ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai, tai situacija gali pakrypti ir Ukrainos naudai.

Renginį vedė dr. Raimundas KAMINSKAS. Renginio organizatoriai-Lietuvos sąjūdis ir LPKTS Kauno filialas.
Kelios nuotraukos iš renginio.