Author: Pirmininkas

SUKLASTOTOS JUOZO KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJOS PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS – „T Y R I M U O S E“ HOLIZMO IGNORAVIMAS, IKI GALO DOKUMENTŲ NESKAITYMAS IR DAUGELIO JŲ VISAI NEMATYMAS

Vytenis Aleksandraitis

Taigi, atsiradus archyvuose naujiems duomenims apie Juozą Krikštaponį, reikėtų reikalauti nedelsiant toliau tęsti išsamius tyrimus ir organizuoti konferencijų ciklą, kuris 2021 m. buvo žadėtas Ukmergėje, bet buvo nutrauktas dėl prasidėjusio Ukrainoje karo. Todėl reikėtų svarstyti:

I. APIE J. KRIKŠTAPONIO  ĮKALINIMO VOKIEČIŲ KALĖJIME FAKTĄ.

Visų pirma, reikėtų, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) darbuotojai perskaitytų iki galo Priedą 1 ; pridėtą prie Pa-2 sprendimo 2 dėl J. Krikštaponiui atminimo šalinimo, nes to priedo 10 psl. yra pažymėta, jog J. Krikštaponis, grįžęs iš kalėjimo, slapstėsi nuo
vokiečių visą jų okupacijos laikotarpį. Jo slapstymasis, dar patvirtintas naujai atrastu 1947 m. NKVD dokumentu 3 , kuris įrodo, jog J. Krikštaponis iš kalėjimo buvo išleistas, tame 10 psl. 4 paminėto J. Krikštaponio giminaičio generolo S. Raštikio įtakos dėka, tikrai, ne už „gražias akis“, o gražinimui jį į karinę tarnybą.
          II. KADA J. KRIKŠTAPONIS GALĖJO KALĖTI?
Pagal sesers Veronikos prisiminimą – brolis grįžo labai sublogęs 5 , todėl akivaizdu, kad po kalėjimo, greičiausiai, ant kojų nepastovintis – nusilpęs, karinei tarnybai galėjo netikti ir reikėjo atsigauti namuose. Savo spontanišką protestą prieš nacį Ukmergės restorane J. Krikštaponis galėjo atlikti jausdamas neapykantą naciams dėl svarbių istorinių priežasčių: po Laikinosios vyriausybės išvaikymo (LLV) ir po
Holokausto Ukmergėje vykdymo metu. Juolab, J. Krikštaponiui rugpjūčio 1 d. tapus 2-osios kuopos vadu, po LLV išvaikymo – žydų trėmime į Vilijampolės getą kuopai vadovavo 6 jau ne J. Krikštaponis. O J. Krikštaponio kalinimas kartu su komunistais vienoje kameroje, taip pat byloja apie tai, kad jis buvo suimtas tik 1941 metais, nes pagal Standartenführer-io Karl-o Jäger-io Holokausto kroniką, kurioje pateikta Holokausto vykdymo ataskaita iki 1941 m. gruodžio 1 dienos 7 ; kalėjimuose
komunistai buvo „laikomi iki 1-3 ir 6 mėnesių 8 , …“.
         III. AR J. KRIKŠTAPONIS APSKRITAI BUVO BALTARUSIJOJE?
J. Krikštaponio kalinimas kelis mėnesius Kauno kalėjime neigia jo buvimą Baltarusijoje. Tą buvimą ten neigia ir Ypatingojo (LYA) archyvo dokumentų VISUMA, iš kurių matyti, kad 2-oje kuopoje tikro vado nebuvo. Jos vadai „spec. operacijose“ nuolat keisdavosi, paminėta iki 7-ių karininkų, kai kurie iš jų net iš kitų kuopų. Tikriausiai todėl tą kuopą labiau negu kitas naciai naudojo nusikalstamiems veiksmams.

               Liudijimus apie J. Krikštaponio buvimą Baltarusijoje davusių asmenų parodymai negali būti laikomi tikrai patikimais. Krištaponį kaip buvusį Baltarusijoje paminėjo tik du kuopų vadai – mirtininkai (1962 m. nuteisti mirties nuosprendžiu), kurie žinojo, jog J. Krikštaponis buvo žuvęs, ir todėl galėjo jam versti kaltę taip teisindami savo veiksmus. Kitas „liudininkas“ „J.“ S. Rutkauskas jau buvo teistas už
partizaninę veiklą, todėl taip pat galėjo žinoti apie J. Krikštaponio žūtį, ir dėl tos priežasties galėjo klaidinti okupantų tardytojus. Kita vertus, neatmestina, kad jis nesąmoningai supainiojo J. Krikštaponį su Nikodemu Reikalu, nes jie buvo panašūs(aukšti ir liekni).
              Dar vieno – pagrindinio J. Krikštaponio kaltintoju laikomo Martyno Kačiulio minėto Pa-2 sprendimo priedo 4-tame psl. reikalaujama ištirti jo prieštaringų vertinimų priežastį. Tačiau tos priežastys jau yra nustatytos, nes šis „liudininkas“ tarpukariu buvo du kartus kalėjęs už komunistinę-pogrindinę veiką, sovietinės okupacijos išlaisvintas iš kalėjimo ir įdarbintas okupantų karinėje bazėje. Užėjus
vokiečiams, jam 2-asis batalionas tapo puiki slėptuvė nuo atpildo. Bet, sovietų okupantams vėl sugrįžus, jis atsidūrė jau sovietinėje kariuomenėje, su ja nuėjo iki Berlyno – gavo du medalius, o po to 25-iems metams įkalintas garsiajame Javas lageryje. Už jame drausmės pažeidimus 10-čia m. sutrumpinama bausmė ir tampa sovietinės prokuratūros specialiuoju „liudytoju“, pasakodamas neįtikinamus dalykus apie „Krištaponį Rudenske“, nors jis pats, kaip 1982-08-16 Tarptautinėje apklausoje Vilniuje prasitarė, jog iš Kauno į Minską vyko po 8-ių dienų, ir pagal aritmetiką gavosi dvi dienos po Rudenske įvykdytų žudynių. Galima manyti, kad JAV teisininkai, turėjo pastebėti tokią „parodymų“ koliziją. Todėl per apklausos pietų
pertrauką M. Kačiulį ir paėmė į Neringos restoraną papietauti, kas matosi tos
apklausos stenogramoje.
             Dėka civilizuotai apklausą vykdančių JAV teisininkų teigiamos įtakos, M.Kačiuliui, pagal psichologijos dėsnius, galėjo kažkiek atsistatyti atmintis ir galėjo prisiminti du minėtus panašius 2-osios kuopos vadus J. Krikštaponį bei N. Reikalą, kurį pastarąjį prieš 34 metus NKVD 1948 m. tardyme ir parodė Baltarusijoje vadovavusį. Todėl nenuostabu, jog po pietų M. Kačiulis vėl keičia prieš pietus duotą
parodymą, pabrėždamas apie pakeistus 2-osios kuopos vadus „ne Krištaponį, o Reikalą“ 9 .
             Tokio „liudytojo“ „parodymų“ J. Krikštaponio veiklą tyręs istorikas A.Rukšėnas neturėjo rimtai vertinti, tuo labiau, kad KGB tyrėjai, būtent, N. Reikalą nustato kaip 2-osios kuopos vadą nuo 1941 m. spalio mėnesio. Kvestionuoti KGB specialistų-kriminalistų teigimą nebuvo pagrindo. Minėto istoriko teiginys apie J.Krikštaponio išvykimą į Minską neįtikina, nes majoro A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakymas Nr. 42 10 , parašytas 5 val. ryto Šančiuose „dėl išvykos į Minską“, šokiruojančiai būtuoju kartiniu laiku, konstatuojant, kad batalionas „išvyko“ 11 .
Panašu, kad bataliono vadas, atėjęs į kareivines, nerado savo bataliono, ir todėl tik konstatavo, jog batalionas IŠVYKO, kas yra „įsakymo“ parodija. Todėl prieš kelias dienas rašytas pusės tūkstančių pavardžių apimties įsakymo projektas neturi jokio realaus pagrindo, nes pasirašant tą įsakymą, nebuvo galimybės patikrinti, kas išvyko, o kas ne. Deja, istorikai į šią svarbią aplinkybę neatkreipė dėmesio.
Įsakymo patikimumas kelia abejonių ir dėl tos priežasties, kad jame randamas galimai neegzistavęs BENDRAVARDPAVARDIS „Jonas Klimavičius 12 , kurio egzistavimas istoriniuose dokumentuose dar neaptiktas 13 . Tuo labiau, šokiruojančiai „sutampantys“ „abiejų Klimavičių?“ visi biografijos duomenys,
panašu į pasaką, ant kurio vieno iš jų, J. Krištaponis neteisėtai „tarpininkauja“, pasirašydamas ant melagingo 14 Raporto, aiškiai ne „Minske“, o, greičiau, Kauno kalėjime 15 , su tikslu; tuo melagingu Raportu – apgauti GESTAP-ą ir, greičiausiai, su tikslu jį patį ištraukti iš kalėjimo. Kam ne aišku, siūlytina per nuorodas pamatyti tų dokumentų vaizdus.
Kad batalionas išvyko iš Kauno ne spalio 6 d., o spalio 5 d. 16 yra ir liudininkų, tarp kurių intelektualiausias puskarininkis Edvardas Guoga, pasižymėjęs kaip Valkų mūšio vienas iš vadų, Magadano kalinys 17 ir kovų atminties puoselėtoju – memuarų rašytojas 18 . Jo patikimiausias liudijimas dėl išvykimo datos yra todėl, kad per tokią pačią Tarptautinę apklausą į JAV atstovo klausimą jis paaiškino, jog „tokios datos nepamirštamos“ 19 . E. Guoga ir dėl leitenanto Krikštaponio aiškiausiai paliudijo, kad jis kuopos vadu buvo, kol batalionas buvo Kaune 20 , o vėliau nurodė vadu buvusį J. Krikštaponio pavaduotoją Vladą Tamošiūną. J. Krikštaponį kaip kuopos vadą tik Kaune minėjo apie 8-9 liudininkai. Svarbu, kad kaip kuopos vadą Baltarusijoje nurodė žymiai daugiau liudininkų, nei ten N. Reikalą liudijo. Tačiau istorikai tų protokolų, gausiai Tamošiūną liudijančių, net nematė – todėl prifantazavo, jog, neva, “J. Krištaponis su N. Reikalu kaitaliojosi“, kai tokios nesąmonės niekas neliudijo.
          IV. AR PATIKIMI TEIGINIAI APIE KRIKŠTAPONIO DALYVAVIMĄ ŽUDYNĖSE?
Kai kurių mokslinių publikacijų autorių (dr. M. Pociaus, dr. A. Rukšėno ir dr. A. Bubnio) tuos 8-9 liudininkus kartu su E. Guoga; J. Krikštaponį tik Kaune liudijančius, pavertė, atseit, Didvyrio „dalyvavimą žudynėse patvirtinančius 21 “ dokumentus neišlaiko kritikos, nes kaip matyti, minėti istorikai nepasinaudojo visa
esamų dokumentų medžiaga, panaudojo tik jos dalį, iki galo, gal, juos neperskaitydami, o daugelio kitų apskritai nestudijavo. Nepatikimas ir istorikų teiginys apie J. Krikštaponio „demobilizaciją“. Jos negalėjo būti, nes pagal NKVD 1947 m. dokumente J. Krikštaponio paminėtą „bėgimą iš vokiečių armijos bei
slapstymąsi Ukmergės rajone“ – joks „paleidimas į atsargą“ būti negalėjo, nes besislapstančių nuo kariuomenės niekada nedemobilizuoja. Bet visuomenei ir mokslininkams apgauti, sugalvoti neegzistuojantys J. Krikštaponio „demobilizacijos dokumentai“ su jų signatūromis, vedančiomis į nieką 22 – t. y. į svetimo karininko Vsevoldo Krylovo ir į iki 1939-1940 m. m. NKVD bylas. Net ir pastarojoje nekaip
negali būti būsimųjų 1942-ųjų metų ateities „raganų išpranašautos“ žinios.

Istorikai tikriausiai nematė NKVD persekiojamų J. Krikštaponio bendražygių ir jo sesers Veronikos Krikštaponytės bylose esamo 1955 m. Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjo – justicijos majoro Mamulin-o konstatavimo apie J.Krikštaponio namuose buvimą vokiečių okupacijos metu 23 . Tą patį Juozo buvimą namuose teigė ir Lėno-Užulėnio apylinkių gyventojai sujaudinti, po 2011-04-09
bolševikinio Anarchizmo puoselėtojo Evaldo Balčiūno paskleisto šmeižto 24 ekstremistiniame ANTIFA tinklalapyje, o taip pat teisėsaugininkų paieškomojo bei Rusijos politinio prieglobsčio pasiprašiusiojo Giedriaus Gabrilavičiaus piketų Ukmergėje, juodinančių Partizaninį judėjimą. Tada žmonės buvo pasimetę – pradėjo abejoti dėl Didvyrio pagerbimo. Tada buvusio politkalinio ir Ukmergės LLKS pirmininko Zigmo Vašatkevičiaus 25 organizuotos ekspedicijos metu apklausti J.Krikštaponį pažinoję žmonės paliudijo, jog apie jį sukurptas šmeižtas. Tuo labiau, kad buvęs meras Rolandas Janickas irgi nesiruošė vadovautis tik prielaidomis grįsta A. Rukšėno „pažyma“.

Todėl pastarajam būtina atsimerkti ir suvokti, kad istorija privalo būti mokslu, o ne užsakomąja religija ir privalo keistis požiūris dėl atsiradusių naujų aplinkybių, aptiktų archyvuose. Tuo labiau, kad tokios svarbios asmenybės nustatinėjimas neturėtų apsiriboti tik vienu angažuotu ar aplaidžiai „tiriančiuoju“ – jo kokybę privalėtų kolektyvas tikrinti, o ne aklai plagijuoti sveiku protu nesuvokiamus nusirašymus, apie kuriuos dar atskirai reikia nagrinėti. Todėl panašias istorijas privalu tirti pagal mokslinius ir kriminalistinius principus ir laikas nustoti šmeižti dvigubą Didvyrį – jį nedelsiant būtina skelbti kaip pavyzdinę asmenybę, paviešinat
nuslėptus jo labai svarbius biografijos faktus:
1  tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) paruošta „pažyma“, kurios autorius keistai nenurodytas, bet pagal GOOGLĘ galima nustatyti ir manyti, kad tai PLAGIATAS, viską su grubiausiomis klaidomis aklai nurašius nuo 2021 m. Lietuvos istorijos instituto [toliau LII(Lii), arba Instituto] dr. Mindaugo Pociaus istorinės archyvinės Pažymos (rašytinos iš didžiosios
raidės dėl svarbių istorinių atradimų), ir kurios internetinis adresas:

https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230629_isvada01_priedas.pdf
2 2023-08-17 sprendimas PA-2 dėl viešo objekto pakeitimo, kurio internetinis adresas:
genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf
3 tai 1947 m. lapkričio 7 d. (Didžiojo Spalio perversmo šventės dieną) NKVD suimtos ir kalintos Juozo Krikštaponio buvusios žmonos Kunigundos SLIESORAITYTĖS tardymo metu tardytojo užrašytas alegorinis sakymas „Krikštaponis bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone,“ kurį atradau iš pastarajai skirtos 1947-12-27 baudžiamosios bylos Nr. 1258, esančios LYA archyvo K-1 fonde, skirtame okupantų
politinėms baudžiamosioms byloms apraše 58-tame (pagal okupacinį Rusijos b.k.straipsnio numerį), kur minėtai P-4455 byloje tardymo protokolo 4 psl. (archyviniame 27 lape), kurio nuotraukos adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-7-tard-protok-4-psl-27-lap.jpg, o pačios Kunigundos kalinimo nuotraukos internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-baudz-bylos-portret.jpg
4 to minėto Priedo –istorinės-archyvinės „pažymos“ (jos plagiato) 10 psl. duomenų vaizdo nuotraukos internetinis adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazymos-11-psl-pabaiga.JPG 5 sesers prisiminimas, kad brolis SUBLOGĘS grižo, pagal kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės 2009 m. lapkričio 25 d. straipsnį XXI amžius laikraštyje Nr.83 (1775) skirtą Lietuvos kariuomenės dienai „Įvykdė Lietuvos kario priesaiką“, kuriame rašė, kad „Artimieji nešdavo maisto, bet jis prašė nenešti – kaip kitiems užtenka, taip ir jam užteks, nes paskui jį įtaria šnipą. Grįžo iš kalėjimo sublogęs, nes maistas buvo prastas“. Šio straipsnio internetinis adresas yra:
https://web.archive.org/web/20141222151402/http:/www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.html
6 .žydų trėmimui į Vilijampolės getą („žydų areštuose“), pagal 1961 m. J.
Nacevičiaus liudijimą, kažkodėl 2-ai kuopai vadovauja ne J. Krikštaponis, o Juodis. To liudijimo-protokolo vaizdo internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/20240516_142646.jpg (P.S.: tame protokole pabraukimai rudu pieštuku atlikti KGB-istų) 7 taip vadinamojo Holokausto kronika yra garsiausiame pasaulyje Standartenführer-io Karl-o Jäger-io žudynių ataskaitoje, kurią galima pamatyti ne tik Vikipedijoje, bet ir
kaip ir „originalą?“ (greičiau sovietiniais laikais išverstą į liet. kalbą?) patalpintas yra

E. Balčiūno Anarchijos-Antifa ekstremistiniame tinklalapyje pagal internetinį adresą:
http://www.anarchija.lt/politika/1733-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas
8 čia aukščiau paminėtos Holokausto kronikos (ataskaitos) pabaigoje citatos nuotraukos internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/istrauka-is-karlo-gegerio-ataskaitos.jpg  
9 aukso spalva papuošta E. Guogos liudijimas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-teig-apie-kriksta-kaune-didele-raiska-vm.jpg
10 įsakymo Nr.42 1-mo psl. vaizdo nuotraukos internetinis adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_110615-isak-42-159-m-m.jpg
11 įsakymo Nr. 42 dalis, kurioje aiškus žodžio „išvyko“ vaizdo nuotraukos internetinis adresas: http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/isak-42-2-4-paragr.jpg
12 įsakymo Nr. 42 tarp, neva, „išvykusių“ karininkų virš J. Krištaponio yra Stankaičio pavardė įrašyta, kuris neišvyko, nes susirgo ir vėliau pristatė raportą su gydytojo pažyma, dėl ko A. Impulevičius rašė kitą įsakymą ir atitaisė buvusį įsakymą Nr. 42, ką dėl J. Krikštaponio tai padaryti negalėjo, nes iš kalėjimo ar GESTAP-o sulaikymo vietos jis jokio „raporto“ parašyti negalėjo. Be to, JEIGU IR VYKO DERYBOS DĖL
IŠ KALĖJIMO IŠLEIDIMO, PRIKURIANT KITĄ BENDRAVARDPAVARDĮ NEEGZISTUOJANTĮ „Joną Klimavičių“, tai akivaizdu, kad J, Krikštaponio iš įsakymo išmesti negalėjo, tikint, kad bus, gal, greitai išleistas, tuo labiau, kad iš sąrašo braukti reikalingo karininko nėra jokios loginės būtinybės. O du bendravardpavardžiai mažame kolektyve, dar su vienodomis labai keistomis biografijomis, turint mirties nuosprendžius paskelbtus, ir jas sovietams neįvykdžius, kai Minske ir ypatingai Červenėje daug sušaudytų politinių
kalinių, tai mirtininkų palikimas ir net neišvežimas, kai garsus tardytojas Eusejus Rozauskas siekė sušaudyti visus iki vieno kalinius, bet tam negavo leidimo – tai tokia dviejų „bendravardpavardžių“ pasaka čia labai keista, kai jie dar gimę abu 1907 m., vienas Marijampolėje, o kitas Kapsuke, ir istorikai, gal, nežino, kad tai tas pats miestas? Jei žinotų, tai tas keistas rebusas būtų iš karto išaiškintas?:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111115-isak-42-karininkai.jpg

13 LGGRTC-os sudarytame bataliono karininkų sąraše matome tik vieną Joną Klimavičių, o Lietuvos karininkų sąvade-enciklopedijoje yra dar vienas Jonas Klimavičius, bet jis kaip voldemarininkas, dalyvavęs maište, buvo nuteistas-kalinamas ir slaptu įsakymu paleistas į atsargą dar gerokai prieš karą, ir apie jį jokių
kitų žinių nėra. O 2021-12-02 Ukmergės mokslinėje konferencijoje A. Rukšėnas galimai apgaudinėjo konferencijos klausytojus, sakydamas, kad, neva, „2-oje kuopoje buvo toks Jonas Klimavičius“, kai jo tarnybos sąraše, gal, net jo paties sudarytame J. Klimavičius tik vienas yra iš 3-čiosios kuopos.

TODĖL BUVAU PRIVERSTAS VAŽIUOTI Į ARCHYVUS IR TIKRINTI ISTORIKŲ PRIPASITYTUS
PAISTALUS. Taip, kad siūlyčiau pažvelgti į LGGRTC-o sudarytą sąrašo – jo vaizdo nuotraukos internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-batal-sar-klimaviciu.jpg
14 melagingas neaiškaus „Jono Klimavičiaus“ Raportas, dėl kurio istorikai A.Rukšėnas ir M. Pocius arba su tikslu apgaudinėti visuomenę, tuos raportus vadino „J,Krikštaponio raštais“, arba jie tų raportų nematė ir jiems abiem taip liepė rašyti, kad niekam nekiltų fantazijų apie J, Krikštaponio galimybę būti tuo pačiu metu Kauno kalėjime? Na, o, MELAGINGAS TAS RAPORTAS yra todėl, kad J. Klimavičiui, pagal Lietuvos karininkų sąvadą-enciklopediją, mirties bausmė gegužės mėn. yra pakeista į 10 m. lagerio, ir iki Birželio sukilimo tąsai, neva, „mirtininkas“ galėjo labai lengvai pasveikti, džiaugdamasis, kad gyvens. Todėl akivaizdu, kad tas Raportas BUVO SKIRTAS GESTAPUI APGAUTI, NES LYGIAI TOKS PAT RAPORTAS
YRA IR VOKIEČIŲ KALBA PARAŠYTAS, kur daugiau dvikalbių tokių dokumentų nesimatė. Dar keisčiau, kad kitoje pusėje ANT TUŠČIO LAPO J.KRIKŠTAPONIS „tarpininkavimo“ parašą deda, aiškiai ne Minske, o Kauno kalėjime, nes …(neaiškinu, nes bet koks vaikas tai gali pasakyti). To Raporto
nuotraukos internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/klimaviciaus-raportas-398.jpg  
15 kita J. Klimavičiaus Raporto pusė ,,kai skaitant šį ilgą aiškinimo tekstą, reikia atsiversti ir žiūrėti į tą kitą Raporto pusę:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103046.jpg, kurioje atlikta „tarpininkavimų“-derinimų procedūra ANT TUŠČIO LAPO (kitoje nugarinėje Raporto pusėje), atliekant „tarpininkavimo“ procedūras tam, kad nematyti teksto, ant ko pasirašai, kai vietos yra užtektinai suderinimus atlikinėti ir šalia teksto, dar keisčiau, kai gana ilgo teksto Raportas rašomas taupant popierių,
Panašu, jog MANIPULIACIJA su mažu Raporto formatu atliekama tam, kad apsisaugoti nuo to, jei nepavyktų apgauti GESTAP-ą, nes, labai panašu, kad J.Krikštaponis ne savo pavaldiniui negali juridiškai tarpininkauti, nes J. Klimavičius yra 3-ios, o ne 2-os kuopos karininkas, turintis savo tiesioginį vadą Juozą Ūselį, o, neva, -„2-oje kuopoje“ tas tariamas „J. Klimavičius-kvotų karininkas“, tai čia jau, tam, galimai, išgalvotam karininkui, labai keistai ir ne logiškai tokia pareigybė priskirta prie kuopos, kai tokia neeilinė pareigybė skirta visam batalionui turėtų būti normaliai priskiriama iš karto prie štabo, nes tai ne rikiuotės karininko pareigybė ir ta pareigybė turėtų būti pavaldi tiesiogiai bataliono vadui, o ne kuopos vadui. Nebent, priderinta asmeniškai prie J. Krikštaponio, kaip teisę išmanančiam – III-čio kurso VDU Teisės fakulteto klausytojui. Todėl, panašu, kad atlikta manipuliacija, akivaizdžiai „susargdinus“ kvotų karininką, atseit, „negalintį tarnauti“, rašant melagingą Raportą, jame nuslėpus mirties nuosprendžio panaikinimą ir tuo būdu atsiranda rimtas pretekstas J. Krikštaponį iškaulinti iš kalėjimo, nes batalione, neva, „nelieka“ karininko-juristo, ir tokį išsilavinimą turi kaip tik J. Krikštaponis. Taip, kad pagal parašus ir pagal J. Krikštaponio parašo registraciją štabo derinimų-tarpininkavimų registracijos žurnale ir nuo jo nurašant procedūros eilės numerį, akivaizdu, jog ne J. Krikštaponis tuos skaičius nurašo, o, greičiau J. Klimavičiaus
ranka ir visai kita – minkštesne plunksna tai atlikta. Todėl tai įrodymas, jog J.Krikštaponis „tarpininkavimą“ atlieka ne Minske, o greičiau Kauno kalėjime, nes keistai, tik po 4- ių dienų A. Impulevičius vizuoja „sergančiajam“-„nesiskaitant su liga“ išleidžiamojo iš tarnybos ir dar labai keistai taisant – atitaisant datą į pačią garsiausią pasaulyje lapkričio 7-osios datą, lyg jos „nežinotų“ A. Impulevičius, kai tai datai atžymėti Minske vokiečiai surengė kraupiaisiais komunistų šeimų (ir jų vaikų) masines žudynes iki 54-ių tūkstančių, kažkur prie Masiukovščinos gyvenvietės, ne visiškai nužudant žmones, o po to tankui traiškant nužudytuosius, nes ten, pagal pasakojimus, labai ilgai žemė krutėjo – tai Minsko kraštotyrininko Olego Usačiovo užrašyti parodymai, kuriam jis man neatsakė – ne aiškus jo likimas, kai sustiprėjo diktatūra dabartinė.
16 apklausos metu Edvardas Guoga garsiam politinių persekiojimų prokurorui Bakučioniui klausinėjant, labai aiškiai pasako, jog į Minską buvo išvykta spalio 5-tą dieną.
17 Magadano rajone jau ne kalinys Edvardas Guoga – jau tremtinys,
18 parašytas Edvardo Guogos memuarai kaip Tauro apygardos partizano prisiminimai, kuris nuo vaikystės gerai mokėsi ir todėl jo Atsiminimuose yra labai svarbios detalės fiksuotos, jame mini tarptautiniu reikalu važiuoti reikalavimą į saugumą – Bakučiuonis jį kviečia. Paskaityti verta: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-25-t-1999/3716-isejo-broliai-tevynes-ginti
19 apklausos metu Edvardas Guoga atstovui iš JAV Specialiųjų tyrimų departamento atstovui Nilui Šerui patvirtino, kad išvykos į Minską spalių 5-tos dienos data yra nepamirštama.

Įvyko NGS konferencija

NGS konferencijos dalyviai

Išrinkta NGS valdyba 2025 – 2029 m. laikotarpiui. Jais tapo (iš dešinės): Vitalijus Edvardas Straleckas, Vytautas Žemaitis, Arnoldas Kulikauskis, Leonas Kerosierius, Česlovas Jezerskas, Gintas Vilkelis, Sigitas Žilius.

Valdybos pirmininku išrinktas Česlovas Jezerskas. Generaliniu sekretoriumi išrinktas Arnoldas Kulikauskis. Valdybos sprendimu NGS pirmininko pavaduotoju išrinktas Gintas Vilkelis.

Artimiausiu metu valdyba įpareigota pateikti NGS veiklos programą 2025- 2029 m. laikotarpiui.

Išrinkta Etikos komisija. Jos nariai: Petras Paleckis, Jonas Gečas, Laimis Gulbinauskas. Komisijos pirmininku išrinktas Jonas Gečas.

Vienbalsiai revizore išrinkta Regina Geštautienė.

Patvirtinti NGS nario mokesčiai: stojamasis – 70 eurų, kasmetinis – 20 eurų, pereinamasis iš asocijuoto į tikruosius narius – 20 eurų. Įstatuose numatyta kasmetinius nario mokesčius sumokėti iki 2025 m. vasario 1 d. Jeigu nariai sumokėjo mažesnę sumą negu 20 eurų, tuomet reikia primokėti skirtumą. NGS nario mokesčiai mokami tiesiogiai į NGS sąskaitą LT487044060007490641.

Patvirtinti Etikos komisijos nuostatai. Galite susipažinti naujienose.

Patvirtinta NGS nario priesaika. Galite susipažinti puslapyje.

Apdovanoti NGS nariai: Gintautas Valinčius, Antanas Juknevičius, Darius Šlapakauskas, Antanas Juknevičius, Jonas Algimantas Paužuolis.

Arnoldui Kulikauskiui konferencija suteikė NGS garbės pirmininko vardą.

Konferencija vyko draugiškoje ir konstruktyvioje aplinkoje.

ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATAI

PATVIRTINTA

NGS konferencijos nutarimu

2025 m. sausio 25 d.  

ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Etikos komisijos nuostatai reglamentuoja Etikos komisijos (toliau – Komisija) sudarymą, tikslus, uždavinius ir funkcijas, jos darbo organizavimą, sprendimų priėmimą ir jų įforminimą, Komisijos narių teises, pareigas, atsakomybę ir kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus.
  2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu, šiais nuostatais ir kitais NGS konferencijos teisės aktais.
  3. Komisija laikosi pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principų.

II SKYRIUS

KOMISIJOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

  • Komisijos tikslas – plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą NGS, skatinti narių atsakomybę už savo elgesį, veiklą ir atskaitomybę visuomenei.
  • Komisijos uždavinys – užtikrinti, kad nariai laikytųsi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso principų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
  • Komisija atlieka šias funkcijas:

6.1. prižiūri, kaip NGS nariai laikosi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių NGS narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

6.2. analizuoja NGS narių nedalyvavimo NGS, jos komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, taip pat NGS įstatų, pareigų nevykdymo priežastis;

6.3. tiria ir priima sprendimus dėl NGS narių veiklos atitikties NGS įstatams, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių NGS narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;

6.4. nagrinėja NGS narių, bendruomenės ir kitų organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl NGS narių veiklos skaidrumo;

6.5. analizuoja NGS valdymo organų pareigų nevykdymo priežastis;

6.6. teikia NGS Konferencijai ir/ar NGS valdybai pasiūlymą priimti sprendimą NGS nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis NGS narys yra pažeidęs įstatus;

6.7. Etikos komisija savo iniciatyva teikia NGS nariams rekomendacijas dėl NGS įstatų  įgyvendinimo;

6.8. NGS narių ir savo iniciatyva teikia NGS valdybai rekomendacijas dėl NGS įstatų įgyvendinimo.

III SKYRIUS

KOMISIJOS SUDARYMAS IR JOS DARBO ORGANIZAVIMAS

              7. Komisija sudaroma NGS konferencijos sprendimu. Komisijos nariais gali būti NGS asocijuoti nariai, nariai.

              8. Komisijos pirmininkų tampa NGS konferencijoje daugiausiai balsų gavęs asmuo.

              9. Komisijos pirmininku gali būti renkamas nepriekaištingos reputacijos NGS narys.

                10. NGS narys, pretenduojantis būti išrinktų Komisijos nariu, privalo užpildyti NGS konferencijos patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama NGS konferencijai prieš balsavimą.

              11. Komisijos posėdžiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas

              12. Pagrindinė Komisijos darbo forma – posėdis. Posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

              13. Komisijos posėdis šaukiamas Komisijos pirmininko iniciatyva pagal poreikį. Visi Komisijos sprendimai priimamai posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko arba posėdžio pirmininko balsas.

14. Komisijos posėdis gali vykti fiziškai ir/ar nuotoliniu būdu.

15. Komisijos ir kiti posėdžio dalyviai prie nuotoliniu (mišriuoju) būdu vykstančio posėdžio iš anksto nurodytu vaizdo konferenciniu ryšiu turi jungtis savo vardu ir pavarde ir prieš diskutuodami prisistatyti. Posėdžio metu Komisijos nario įrenginyje privalo būti įjungta vaizdo kamera. Komisijos narys turi užtikrinti, kad posėdžio metu joks pašalinis asmuo nesinaudos jo įrenginiu.

16. Komisijos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.

17. Komisijos posėdžių laikas, būdas ir darbotvarkė skelbiami NGS interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio. Apie posėdžių laiką ir būdą Komisijos nariams turi būti pranešta ir sudaryta galimybė susipažinti su posėdžio medžiaga ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną.

18. Komisijos posėdžio darbotvarkė dėl svarbių priežasčių gali būti keičiama posėdžio metu, jei už tai balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių.

19. Komisijos narys iki posėdžio darbotvarkės patvirtinimo ar  prieš pradedant Komisijos posėdyje svarstyti klausimą, dėl kurio kyla interesų konfliktas, privalo (žodžiu arba raštu) informuoti Komisijos narius apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu Komisija pareikštą nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Komisija savo valią dėl pareikšto nusišalinimo išreiškia balsuodama. Balsavimo rezultatai pažymimi posėdžio protokole. Komisija gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Komisijos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.

20. Komisijos  pirmininkas:

20.1. planuoja ir organizuoja Komisijos darbą ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą;

20.2. sudaro Komisijos posėdžio darbotvarkę, šaukia Komisijos posėdžius ir ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio praneša apie tai Komisijos nariams;

20.3. pirmininkauja Komisijos posėdžiams ir pasirašo Komisijos posėdžio protokolus, kitus dokumentus, susijusius su Komisijos veikla;

20.4. kontroliuoja Komisijos pasiūlymų ir sprendimų pateikimą NGS konferencijai,  Valdybai ir kitoms institucijoms ir įstaigoms;

20.5. apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą praneša asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, asmeniui, dėl kurio yra priimtas sprendimas;

20.6. atstovauja Komisijai NGS Konferencijoje ir kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose arba įgalioja tai daryti kitus Komisijos narius, pritarus Komisijai;

20.7. prireikus duoda pavedimus kitiems Komisijos nariams.

21. Komisijos sprendimai įforminami protokolu.

22. Komisijos dokumentai yra saugomi pas Komisijos pirmininką iki kadencijos pabaigos ir perduodami naujai išrinktam Komisijos pirmininkui.

IV SKYRIUS

KOMISIJOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

23. Komisijos narys turi teisę:

23.1. siūlyti Komisijai svarstyti klausimus, susijusius su NGS nario veikla;

23.2. siūlyti kviesti į Komisijos posėdžius reikiamus asmenis;

23.3. ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio susipažinti su numatomų svarstyti klausimų rengimo dokumentais ir kita reikalinga informacija.

24. Komisijos narys privalo:  

24.1. deklaruoti savo interesus, susijusius su svarstomu klausimu, ir nuo jo svarstymo nusišalinti;

24.2. dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Jei Komisijos narys negali atvykti į posėdį, jis apie tai, nurodydamas neatvykimo priežastis, turi iš anksto pranešti Komisijos  pirmininkui;

24.3. laikytis konfidencialumo principo ir saugoti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jis susipažino atlikdamas savo funkcijas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja ir pasibaigus narystei Komisijoje. Komisijos nariai turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (priedas) iki išrinkimo į komisijos narius.

25. Komisija turi teisę:

25.1. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka ir terminais tirti NGS narių  ir/ar susijusių asmenų elgesį;

25.2. kreiptis į kitas įstaigas ar organizacijas su prašymu pateikti išvadas ir kitokią reikiamą medžiagą;

25.3. kviesti į savo posėdžius NGS narius bei kitus asmenis;

25.4. naudotis NGS priklausančiomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis;

25.5. kitas NGS įstatuose nustatytas teises.

26. Komisijos sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami NGS interneto svetainėje.

27. Po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Komisijos pirmininkas ar Komisijos įgaliotas jos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Komisija.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Komisija yra atskaitinga NGS konferencijai.

29. Komisija sudaroma ir naikinama, jos sudėtis keičiama, jos nuostatai tvirtinami, keičiami ir pripažįstami netekusiais galios NGS Konferencijos sprendimu.

30. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami NGS Konferencijai.

____________________________

Etikos komisijos nuostatų

priedas

 

(Konfidencialumo pasižadėjimo forma)

 

KONFIDENCIALUMO PASIŽADĖJIMAS

_________Nr.

(data ir numeris)

Vilnius

Aš, ____________________________________________________________________,

(Etikos komisijos nario (-ės) vardas ir pavardė)

suprantu, kad Etikos komisijos veikloje susipažinsiu su asmens duomenimis, kurie negali būti atskleisti, perduoti neįgaliotiems asmenims arba institucijoms.

Patvirtinu, kad esu susipažinęs (-usi) su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.

Pasižadu:

saugoti asmens duomenų paslaptį;

            asmens duomenis tvarkyti tik teisėtais tikslais;

            asmens duomenis tvarkyti tik tokios apimties, kuri būtina jiems tvarkyti ir Etikos komisijos nario funkcijoms atlikti.

            Žinau, kad:

asmens duomenys trečiosioms šalims teikiami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

už neteisėtą asmens duomenų atskleidimą turėsiu atsakyti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

                                               _____________                              _________________________

                                                        (parašas)                                            (vardas, pavardė)

________________________

Kviečiama NGS konferencija

Nutarta konferencija pravesti Lietuvos karo akademinos ramovės patalpose 2025m. sausio 25 d. 11 val. Konferencijai neįvykus dėl kvorumo stokos, nutarta pakartotinę konferenciją surengti tose pačiose patalpose 12 val.

Patvirtinta konferencijos darbotvarkė:

  1. NGS pirmininko pranešimas.
  2. NGS valdybos rinkimai.
  3. NGS Etikos komisijos rinkimai.
  4. NGS revizoriaus rinkimai.
  5. Etikos komisijos nuostatų tvirtinimas.
  6. Priesaikos teksto tvirtinimas.
  7. NGS Nario mokesčių tvirtinimas.
  8. NGS veiklos ir organizaciniai klausimai, narių pasisakymai.

NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGOS ĮSTATAI

2024 m. rugsėjo mėn. 21 d.

BENDROJI DALIS

NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA (toliau – Sąjunga, NGS) – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius ir fizinius asmenis, kurie gynė ir ateityje pasiruošę ginti Lietuvos Nepriklausomybę. Sąjunga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, savo įstatais, konferencijos bei Sąjungos valdybos nutarimais.Sąjunga yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo dienos, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji turi atsiskaitomąsias sąskaitas ir savarankišką balansą.Sąjunga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal savo prievoles Sąjunga atsako visu savo turtu ir neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus.Sąjunga turi teisę vykdyti įstatuose nurodytą ūkinę komercinę veiklą. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams.Sąjungos ūkiniai metai yra kalendoriniai metai. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.Sąjungos buveinė keičiama valdybos sprendimu.

SĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS BEI RŪŠYS

Svarbiausi NGS veiklos tikslai yra:Padėti stiprinti krašto gynybinį pajėgumą.Dalyvauti švietėjiškoje veikloje ugdant pilietiškumą ir jaunosios kartos patriotiškumą bei tautinį išdidumą.Įamžinti istorinį 1990-1991 m., ir visų laikų Nepriklausomybės kovų ir kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų, savanorių atminimą, ugdyti piliečių tautinę savimonę ir savigarbą, stiprinti Lietuvos valstybingumą.Įamžinti Parlamento rūmų ir svarbių objektų gynybos ir gynėjų istorinę misiją.

SĄJUNGOS TEISĖS IR PAREIGOS

Sąjunga gali turėti ir įgyti tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme bei šiuose įstatuose, atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant tokiomis teisėmis:turėti atsiskaitomąsias ir valiutos sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;steigti juridinius asmenis ar tapti kitų juridinių asmenų dalyviu;steigti visuomenės informavimo priemones;jungtis į asociacijų sąjungą (konfederaciją) ir išstoti iš jos;dalyvauti dvišalėse bei trišalėse institucijose, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti kolektyvines sutartis su darbuotojų atstovais;stoti į tarptautines organizacijas;steigti filialus ir atstovybes;steigti fondus, gauti paramą, teikti labdarą bei paramą;nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;nustatyti teikiamų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;turėti ir kitokias, šiais įstatais nenustatytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.Sąjunga užsiima tokia komercine – ūkine veikla:teikia konsultacines, tarpininkavimo ir agentavimo paslaugas;organizuoja ekskursijas, seminarus ir parodas;

SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Sąjungos nariai gali būti: tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir garbės nariai.Tikraisiais nariais gali tapti asocijuoti nariai, išbuvę Sąjungos asocijuotais nariais ne mažiau kaip vienus metus bei sumokėję nustatytą perėjimo mokestį nustatytą konferencijoje. Esantys Sąjungos nariai tampa tikraisiais nariais po įstatų įregistravimo.Asocijuotais nariais gali būti asmenys, įstoję į Sąjungą po Sąjungos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.Garbės nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę Lietuvos respublikai ir/ar Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungai.Nariai privalo laikytis Sąjungos įstatų bei Sąjungos valdymo organų sprendimų. Asmuo, veikęs ir/ar veikiantis prieš Sąjungos interesus, turėjęs ir/ar turintis priešiškų Sąjungos tikslams interesų, nepaklusęs valdymo organams, nesumokėjęs nario mokesčio gali būti nepriimtas Sąjungos nariu ar pašalintas iš Sąjungos.Sąjungos nariai turi teisę:naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;naudotis Sąjungos sukaupta informacija;dalyvauti Sąjungos rengiamuose seminaruose, parodose, suvažiavimuose;teikti siūlymus dėl Sąjungos ir jos organų veiklos organizavimo.susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;bet kada išstoti iš Sąjungos, prieš tai su ja atsiskaičius. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;kitas teisės aktuose, šiuose įstatuose nustatytas teises.Tikrieji ir garbės nariai, be aukščiau išvardintų, turi teisę dalyvauti konferencijoje, balsuoti ir rinkti Sąjungos valdybą.Jeigu nario teisės ar teisėti interesai sąjungoje yra pažeidžiami, narys turi teisę ginti juos teisme.Sąjungos nariai privalo:laikytis Sąjungos įstatų;laiku mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį;laikytis Sąjungai, jos partneriams ir paslaugų bei prekių tiekėjams prisiimtų įsipareigojimų;laikytis konferencijos ir valdymo organų priimtų sprendimų;aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje;teikti sąjungai jos veiklai reikalingą informaciją.pateikti Sąjungai savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, kuriais narys būtų pasiekiamas, o šiems duomenims pasikeitus – privalo nedelsiant pranešti Sąjungai.

NARIŲ RPIĖMIMO, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO TVARKA BEI SĄLYGOS

Sąjungos nariais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, pripažįstantys Sąjungos įstatus ir sumokėję stojamąjį Sąjungos nario mokestį. Asmenys, norintys tapti Sąjungos nariais, turi kreiptis į Sąjungos valdybą su prašymu. Prašymai svarstomi eiliniame Sąjungos Valdybos posėdyje. Stojantieji į Sąjungos narius priimami valdybos sprendimu. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Nariu tampama sumokėjus stojamąjį mokestį ir kasmetinį mokestį bei asmenį įrašius į narių sąrašą.Nesumokėjus stojamojo mokesčio per dešimt dienų nuo pranešimo apie valdybos sprendimą dėl asmens priėmimo į Sąjungos narius išsiuntimo dienos, šis valdybos sprendimas netenka galios.Garbės nariu asmenį kviečia tapti Sąjungos valdyba ar konferencija, valdybos narių, atskirų asociacijos narių siūlymu. Asmeniui sutikus tapti Sąjungos garbės nariu, į garbės narius asmuo priimamas Sąjungos valdybos sprendimu.Sąjungos narys turi teisę išstoti iš Sąjungos pateikęs raštišką prašymą Sąjungos valdybai. Sąjungos valdyba privalo šį prašymą svarstyti artimiausiame valdybos posėdyje ir priimti sprendimą. Sąjungos nariui išstojus iš Sąjungos, nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Buvęs Sąjungos narys išbraukiamas iš Sąjungos narių sąrašų. Nuo prašymo įteikimo momento narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų. Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos valdybos sprendimu už elgesį, žeminantį Sąjungos nario vardą, už šių įstatų nesilaikymą, konferencijos ir valdymo organų sprendimų nevykdymą, nario mokesčio nemokėjimą, už nario pareigų nevykdymą, taip pat gali būti pašalintas, jei nario veikla ir tikslai prieštarauja Sąjungos tikslams. Narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų nuo valdybos sprendimo pašalinti narį priėmimo momento.Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydį nustato konferencija. Nario mokestis turi būti sumokėtas iki vasario 1 d.

SĄJUNGOS ORGANAI

Aukščiausias Sąjungos organas yra Konferencija. Sąjungoje sudaromas kolegialus valdymo organas – Sąjungos valdyba, Etikos komisija bei vienasmenis valdymo organas – Sąjungos generalinis sekretorius. Sąjungos valdymo organuose negali būti renkamas asmuo, kuris atstovauja ir yra išrinktas krašto apsaugos sistemos visuomeninės organizacijos ar panašios registruotos tos pačius tikslus turinčios asociacijos vadovu.

KONFERENCIJA

Konferencija yra Aukščiausias Sąjungos organas. Konferencijoje dalyvauja ir balsavimo teisę turi tik tikrieji ir garbės nariai.Konferencijos kompetencijai priklauso:priimti, keisti ir papildyti įstatus;nustatyti Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius;rinkti valdybos pirmininką ir jos narius, revizorių/ revizijos komisijos narius, bei juos atšaukti;nustatyti stojamųjų įnašų, narių mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką;nustatyti pirmininko, valdybos nariams darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką, jeigu toks mokėti numatomas;priimti nutarimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);tvirtinti Sąjungos einamųjų metų biudžetą;tvirtinti Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;spręsti kitus įstatymuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.Konferencija turi būti šaukiama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo atitinkamų kalendorinių metų pabaigos. Konferenciją šaukia Sąjungos valdyba. Apie šaukiamą konferenciją Sąjungos tikriesiems nariams pranešama elektroninėse informavimo priemonėse ne vėliau, kaip prieš penkias darbo dienas iki konferencijos;Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Sąjungos tikrųjų narių. Konferencijai neįvykus dėl kvorumo stokos, pakartotinė konferencija gali būti šaukiama per 15 dienų po neįvykusios Konferencijos. Konferencijos nutarimas, (išskyrus šiame straipsnyje žemiau nurodytus klausimus) laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų “už“ negu “prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Nutarimams dėl įstatų priėmimo, keitimo ir papildymo, taip pat dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu bei Sąjungos skyrių steigimo, priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių konferencijoje tikrųjų narių balsų.Konferencija gali būti šaukiama teismo sprendimu, jei ji nebuvo sušaukta Sąjungos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas.Konferencijoje garbės ir tikrieji sąjungos nariai atstovaujami laikantis įstatymų reikalavimų.Konferencijos nariai išrenka pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį bei mandatų ir balsų skaičiavimo komisijas.Konferencija išrenka Etikos komisiją iš trijų asmenų. Komisijos nariais tampa trys daugiausiai balsų surinkę asmenys. Konferencija patvirtina Etikos komisijos veiklos nuostatus.

SĄJUNGOS VALDYBA

Sąjungos veiklai laikotarpiu tarp konferencijų vadovauja kolegialus valdymo organas Sąjungos valdyba, kurią iš tikrųjų narių tarpo renka konferencija keturiems metams. Sąjungos valdyba sudaroma iš septynių narių. Sąjungos valdybos nariais gali būti fiziniai asmenys iš tikrųjų ar garbės narių, arba juridinių asmenų atstovai – dalyviai ar vadovai. Sąjungos valdybai vadovauja Sąjungos valdybos pirmininkas.Sąjungos valdybos įgaliojimai:šaukia konferencijas ir tvirtina darbotvarkę;savo narių tarpe balsavimu tvirtina išrinktą Sąjungos valdybos pirmininką;teikia konferencijai tvirtinti Sąjungos biudžetą;tvirtina veiklos planus;sprendžia dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, steigia skyrius, atstovybes;steigia laikinas ir nuolat veikiančias komisijas klausimams, susijusiems su sąjungos veikla, nagrinėti;skiria Sąjungos valdybos administracijos vadovą – sekretorių ir finansininką nustato jų pareiginius atlyginimus, jeigu tokie numatomi. sprendžia priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš Sąjungos narių klausimus, nagrinėja narių prašymus išstoti iš Sąjungos;tvirtina revizoriaus (auditoriaus) ataskaitą.Sąjungos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir jam vadovauja, rengia ir pateikia konferencijai Sąjungos veiklos ataskaitą, pasirašo darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi.Valdyba privalo laiku sušaukti konferencijas, pateikti Sąjungos nariams Sąjungos metinę veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti. Valdybos posėdžiai šaukiami reikalui esant. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Valdyba narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių. Nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.Valdybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja pirmininkas. Valdybos posėdis taip pat gali būti sušauktas esant reikalui, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip trys Valdybos nariai.Esant reikalui, gali būti organizuojamas virtualus Valdybos posėdis, kuriame Valdybos nariai savo nuomonę svarstomais klausimais galėtų pareikšti elektroniniu paštu ar naudojantis kitomis nuotolinių konferencijų rengimo technologijomis. Dokumentai gali būti pasirašomi elektroniniu parašu.Valdybos narys gali atsistatydinti kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Valdybą. Jo vietą užima sekantis konferencijoje daugiausia balsų surinkęs kandidatavęs į valdybą narys. Valdybos narys netenka savo įgaliojimų, jei jis nutraukia darbo ar turtinius santykius su juridiniu asmeniu–Sąjungos nariu, arba juridinis asmuo, kurį atstovavo išrinktasis į Valdybą, praranda narystę asociacijoje. Valdybos narys, nesibaigus jo kadencijai, gali būti atšauktas tikrųjų ir garbės narių iniciatyva konferencijoje.

SEKRETORIATAS

Sekretoriato darbą organizuoja generalinis sekretorius.Generalinis sekretorius yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas.Generalinį sekretorių skiria Valdyba bet kurio Valdybos nario siūlymu. Generalinio sekretoriaus darbo užmokestį, jeigu toks mokamas, nustato Valdyba. Darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi sudaro valdybos pirmininkas.Generalinio sekretoriaus įgaliojimai: vadovauja sekretoriatui; Sąjungos vardu sudaro sandorius bei atstovauja Sąjungai visose įstaigose, organizacijose, įmonėse bei teisėsaugos institucijose, tame tarpe ir teisme;atidaro ir uždaro Sąjungos sąskaitas bankų įstaigose; pagal savo kompetenciją leidžia dokumentus, reguliuojančius sekretoriato darbą, Sąjungos ūkinę veiklą; tvarko Sąjungos narių sąrašą;teikia konferencijai ir Valdybai pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos. kontroliuoja, kaip Sąjungos nariai laikosi Sąjungai prisiimtų finansinių įsipareigojimų, vykdo kitas funkcijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskiriamos vienasmenio valdymo organo kompetencijai ir neprieštarauja šiems įstatams ar Valdybos sprendimams. Generalinis sekretorius skiriamas Valdybos kadencijos laikui ir eina pareigas iki Valdybos kadencijos pabaigos. Naujam pirmininkui pradėjus eiti pareigas, jeigu iš karto nepaskiriamas kitas sekretorius, tuo metu einančiam pareigas sekretoriui pavedama laikinai eiti pareigas iki paskyrimo naujai kadencijai arba kito sekretoriaus paskyrimo.

Etikos komisija

Etikos komisija už savo veiklą atskaitinga konferencijai.Etikos komisijos pirmininku išrenkamas daugiausiai balsų per rinkimus surinkęs Etikos komisijos narys.Etikos komisija veiklą vykdo pagal Konferencijos patvirtintus nuostatus.

TURTAS IR PAJAMŲ ŠALTINIAI BEI LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

Sąjungai nuosavybės teise gali priklausyti vertybiniai popieriai, pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas jos įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas iš šio straipsnio antrojoje dalyje nustatytų šaltinių lėšų.Sąjungos pajamų šaltiniai:narių stojamieji įnašai, narių mokesčiai bei tiksliniai įnašai;valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;palikimai, pagal testamentą tenkantys Sąjungai;kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, dividendai;pajamos gautos už parduotą turtą, teikiamas paslaugas;lėšos gautos kaip labdara ar parama;Sąjungos pajamos, gautos iš komercinės–ūkinės veiklos.Sąjunga gautas lėšas naudoja:Sąjungos įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti; Sąjungos veiklos sritims bei rūšims įgyvendinti ir plėtoti;ūkinei komercinei veiklai plėtoti;renginiams finansuoti;organizaciniams reikalams;administravimo išlaidoms;labdarai ir paramai teikti.

FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

Sąjunga privalo periodiškai vykdyti veiklos kontrolę. Tai turi atlikti revizorius (auditorius), kurį renka konferencija keturiems metams. Revizoriumi negali būti Sąjungos Valdybos narys bei Sąjungos administracijos darbuotojas.Revizorius (auditorius) atlieka Sąjungos veiklos kontrolę. Revizorius (auditorius) privalo:tikrinti Sąjungos metų finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės – buhalterinės veiklos dokumentus;Konferencijos ar Valdybos pavedimu atlikti Sąjungos finansinius buhalterinius patikrinimus;Artimiausioje konferencijoje arba Valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus;Konferencijoje pateikti Sąjungos finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą.Sąjungos sekretoriatas ir Valdyba privalo pateikti revizoriui (auditoriui) jo reikalaujamus finansinius buhalterinius dokumentus.Revizorius (auditorius) įstatymų nustatyta tvarka atsako už Sąjungos veiklos trūkumų nuslėpimą.Revizoriui atsistatydinus, vietoje jo artimiausioje konferencijoje likusiam Valdybos kadencijos laikui renkamas kitas revizorius.

SPRENDIMŲ DĖL SĄJUNGOS SKYRIŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA

Sąjunga turi teisę steigti skyrius ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Sąjunga už skyriaus ar atstovybės prievoles atsako visu savo turtu. Sąjungos skyrių ir atstovybių skaičius neribojamas.Nutarimą dėl Sąjungos skyrių ir atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo priima Sąjungos Valdyba. Sąjungos skyriaus ir atstovybių nuostatus tvirtina Valdyba. Valdyba skiria ir atšaukia skyriaus valdymo organų narius, priima kitus sprendimus dėl skyrių ir atstovybių veiklos.

REORGANIZAVIMAS

Sąjunga gali būti reorganizuota konferencijos nutarimu. Sąjungą galima reorganizuoti įstatymų numatytais būdais ir tvarka.Reorganizuojant Sąjungą būtinas jos turto įvertinimas, apie kurį išvadas raštu iki konferencijos, kuriame numatyta svarstyti Sąjungos reorganizavimą, turi pateikti revizorius (auditorius).Reorganizuotos Sąjungos teisių ir prievolių perėmėjos yra po reorganizavimo veikiančios Sąjungos. Teisių ir prievolių perėmimo tvarką bei terminus nustato konferencija.Reorganizuota Sąjunga registruojama įstatymų nustatyta tvarka.

LIKVIDAVIMAS

Sąjungos likvidavimo pagrindas gali būti:konferencijos nutarimas;faktas, kad liko mažiau negu 3 Sąjungos nariai;teismo sprendimas likviduoti Sąjungą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;kiti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti atvejai.Konferencija ar institucija, nusprendusi likviduoti Sąjungą, skiria likvidatorių, nustato jo įgaliojimus, likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Paskyrus likvidatorių, Sąjunga įgyja likviduojamos Sąjungos statusą: valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti Sąjungą, jų funkcijas atlieka likvidatorius.Sąjungą likvidavus, likvidatorius privalo sudaryti likvidavimo aktą, išregistruoti Sąjungą, grąžinti pažymėjimą jį išdavusiam registro tvarkytojui.Likęs Sąjungos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir Sąjungos narių reikalavimus dėl Sąjungos turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki Sąjungos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato konferencija ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti Sąjungą.

PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

Visi Sąjungos pranešimai (išskyrus tuos, kuriuos pagal galiojančius įstatymus privaloma skelbti viešai) skelbiami Sąjungos internetiniame puslapyje ir/ar elektroninėse informacijos priemonėse.Pranešimai apie Sąjungos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą, taip pat visi kiti skelbimai ir pranešimai, kurie, vadovaujantis teisės aktais, turi būti skelbiami viešai, skelbiami įstatuose nurodytais terminais Sąjungos internetiniame puslapyje bei kituose įstatų numatytuose šaltiniuose. Už pranešimų paskelbimą viešai atsakingas Sąjungos sekretorius. Pranešimai siunčiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų terminų, o jei tokie terminai nenustatyti – išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo atitinkamo sprendimo, nutarimo ar kito dokumento priėmimo dienos.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus susitiko su Nepriklausomybės gynėjais

Teisingumo ministras Rimantas Mockus: tai krauju aplaistytas mūsų šalies Nepriklausomybės kelias, palietęs daugelį Lietuvos šeimų Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, teisingumo ministras Rimantas Mockus susitiko su Aukščiausiosios Tarybos gynėjais – savanoriais.„Nepamirškime Laisvės kainos, mes visi turime ją saugoti ir būti už ją atsakingi. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie atminimo laužų mes dar kartą pagerbiame tuos, kurie stojo prieš agresorių, pasiruošę apginti savo valstybę.Man ir mano šeimai ši diena yra ypač svarbi ir jautri. Mano senelis Vincas Krulikauskas – Lietuvos partizanas, Tauro apygardos Žalgirio rinktinės J. Basanavičiaus būrio vadas, kovojęs prieš sovietų okupantus, 1949 m. vasario 16 d. žiauriai nukankintas ir sušaudytas MGB kariuomenės.Tai krauju aplaistytas mūsų šalies Nepriklausomybės kelias, palietęs daugelį Lietuvos šeimų.Dėkoju Aukščiausiosios Tarybos gynėjams – savanoriams ir kiekvienam, kuris vienaip ar kitaip prisidėjo prie mūsų šalies Laisvės ir Nepriklausomybės siekio“, – sakė teisingumo ministras Rimantas Mockus susitikimo su Aukščiausiosios Tarybos gynėjais – savanoriais metu.Susitikime dalyvavo: dim. majoras Vitalijus Edvardas Straleckas (AT KAD gynėjų kuopos vadas, KAD Kauno rinktinės vadas, kariuomenės kūrėjas SKAT, Garbės Savanoris, Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjas); dim. majoras Vidmantas Mažeika (AT gynėjas, kariuomenės kūrėjas KAD ir SKAT, AKS pirmininkas, Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjas, savanoris), dim. majoras Antanas Burokas (AT gynėjas, kariuomenės kūrėjas SKAT, Garbės Savanoris, LŠS Pūtvio Putvinskio Vilniaus apskrities klubo vadas, Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjas, savanoris); Arnoldas Kulikauskis (AT gynėjas, kariuomenės kūrėjas, KAD kūrėjas, NOKT pirmininkas, NGS sekretorius, Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjas, savanoris); Laimas Dieninis (AT gynėjas, Sąjūdžio „Žaliaraištis”, kariuomenės kūrėjas SKAT, ATAS-VAD-VAT rezervo karininkas, „Lietuvos Sąjūdžio” tarybos pirmininko pavaduotojas, LLKS valdybos narys, Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjas, savanoris), Sigitas Žilius (AT gynėjas gynėjas-savanoris, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys, Nepriklausomybės ir Laisvės gynėjas, savanoris).

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos visuotinio susirinkimo P A R E I Š K I M A S

Dėl Lietuvos žmonių saugumo
Vilnius, 2024-09-21

Prisiminkime laikus kai 1991 sausyje nuo sovietų agresijos gynėme Lietuvą. Patyrę daug nuostolių mes nugalėjome. Amžina šlovė žuvusiems, sužeistiems, nukentėjusiems.
Dar šiandien gerai prisimename kai prieš 10 metų Rusija pradėjo okupuoti Ukrainos teritorijas. 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos šimtatūkstantinė armija užpuolė Ukrainą. PASAULIS SUNERIMO. Lietuva padeda Ukrainai visais įmanomais būdais.
2023-11-06 Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės gynybos planą, kuris yra tikslinamas. TENKA APGAILESTAUTI, kad šį ypatingos svarbos dokumentą nesugeba įgyvendinti valdantieji. Aiškinimai, kad 36 proc. žmonių galės pasinaudoti slėptuvėmis, kad internete galima susipažinti su savigynos elementais, kad bus išleista daug įvairių knygučių yra bandymai pateisinti valdžios negebėjimus apsaugoti valstybę nuo galimų pavojų. Net dauguma aukšto rango karininkų nežino ką turėtų daryti atėjus lemiamoms valandoms.
Mūsų manymu Valstybės gynybos planai turi būti vykdomi ypatingos skubos tvarka ir turi būti mobilizuotos visos pajėgos ir resursai.
Didžioji dauguma NGS narių veikia gyventojų gelbėjimo ir svarbiausių objektų apsaugos statuso formate ir kai kurių gynybinių funkcijų ir paramos reguliariai kariuomenei gynybos ir puolimo parengtyje. Ypatingą dėmesį skiriame paramai Ukrainai.
Visuotinis susirinkimas siūlo nedelsiant pradėti mokyti žmones savisaugos, savigynos ir paramos kariuomenei panaudojant visas radijo ir televizijos priemones.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGOS ĮSTATAI

PRIIMTI NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGOS VISUOTINIAME NARIŲ SUSIRINKIME 2024 m. rugpjūčio mėn. 20 d.

BENDROJI DALIS

  1. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA (toliau – Sąjunga) – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius ir fizinius asmenis, kurie gynė ir ateityje pasiruošę ginti Lietuvos Nepriklausomybę. Sąjunga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, savo įstatais, konferencijos bei Sąjungos valdybos nutarimais.Sąjunga yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo dienos, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji turi atsiskaitomąsias sąskaitas ir savarankišką balansą.Sąjunga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal savo prievoles Sąjunga atsako visu savo turtu ir neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus.Sąjunga turi teisę vykdyti įstatuose nurodytą ūkinę komercinę veiklą. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams.Sąjungos ūkiniai metai yra kalendoriniai metai. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.Sąjungos buveinė keičiama valdybos sprendimu.
  2. SĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS BEI RŪŠYS Svarbiausi NGS veiklos tikslai yra:Padėti stiprinti krašto gynybinį pajėgumą.Dalyvauti švietėjiškoje veikloje ugdant pilietiškumą ir jaunosios kartos patriotiškumą bei tautinį išdidumą.Įamžinti istorinį 1990-1991 m., ir visų laikų Nepriklausomybės kovų ir kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų, savanorių atminimą, ugdyti piliečių tautinę savimonę ir savigarbą, stiprinti Lietuvos valstybingumą.Įamžinti Parlamento rūmų ir svarbių objektų gynybos ir gynėjų istorinę misiją.

3. SĄJUNGOS TEISĖS IR PAREIGOS

Sąjunga gali turėti ir įgyti tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme bei šiuose įstatuose, atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant tokiomis teisėmis:turėti atsiskaitomąsias ir valiutos sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;steigti juridinius asmenis ar tapti kitų juridinių asmenų dalyviu;steigti visuomenės informavimo priemones;jungtis į asociacijų sąjungą (konfederaciją) ir išstoti iš jos;dalyvauti dvišalėse bei trišalėse institucijose, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti kolektyvines sutartis su darbuotojų atstovais;stoti į tarptautines organizacijas;steigti filialus ir atstovybes;steigti fondus, gauti paramą, teikti labdarą bei paramą;nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;nustatyti teikiamų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;turėti ir kitokias, šiais įstatais nenustatytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.Sąjunga užsiima tokia komercine – ūkine veikla:teikia konsultacines, tarpininkavimo ir agentavimo paslaugas;organizuoja ekskursijas, seminarus ir parodas;

4. SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS Sąjungos nariai gali būti: tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir garbės nariai.Tikraisiais nariais gali tapti asocijuoti nariai, išbuvę Sąjungos asocijuotais nariais ne mažiau kaip vienus metus bei sumokėję nustatytą perėjimo mokestį nustatytą konferencijoje. Esantys Sąjungos nariai tampa tikraisiais nariais po įstatų įregistravimo.Asocijuotais nariais gali būti asmenys, įstoję į Sąjungą po Sąjungos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.Garbės nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę Lietuvos respublikai ir/ar Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungai.Nariai privalo laikytis Sąjungos įstatų bei Sąjungos valdymo organų sprendimų. Asmuo, veikęs ir/ar veikiantis prieš Sąjungos interesus, turėjęs ir/ar turintis priešiškų Sąjungos tikslams interesų, nepaklusęs valdymo organams, nesumokėjęs nario mokesčio gali būti nepriimtas Sąjungos nariu ar pašalintas iš Sąjungos.Sąjungos nariai turi teisę:naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;naudotis Sąjungos sukaupta informacija;dalyvauti Sąjungos rengiamuose seminaruose, parodose, suvažiavimuose;teikti siūlymus dėl Sąjungos ir jos organų veiklos organizavimo.susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;bet kada išstoti iš Sąjungos, prieš tai su ja atsiskaičius. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;kitas teisės aktuose, šiuose įstatuose nustatytas teises.Tikrieji ir garbės nariai, be aukščiau išvardintų, turi teisę dalyvauti konferencijoje, balsuoti ir rinkti Sąjungos valdybą.Jeigu nario teisės ar teisėti interesai sąjungoje yra pažeidžiami, narys turi teisę ginti juos teisme.Sąjungos nariai privalo:laikytis Sąjungos įstatų;laiku mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį;laikytis Sąjungai, jos partneriams ir paslaugų bei prekių tiekėjams prisiimtų įsipareigojimų;laikytis konferencijos ir valdymo organų priimtų sprendimų;aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje;teikti sąjungai jos veiklai reikalingą informaciją.pateikti Sąjungai savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, kuriais narys būtų pasiekiamas, o šiems duomenims pasikeitus – privalo nedelsiant pranešti Sąjungai.

NARIŲ RPIĖMIMO, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO TVARKA BEI SĄLYGOS

  1. Sąjungos nariais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, pripažįstantys Sąjungos įstatus ir sumokėję stojamąjį Sąjungos nario mokestį. Asmenys, norintys tapti Sąjungos nariais, turi kreiptis į Sąjungos valdybą su prašymu. Prašymai svarstomi eiliniame Sąjungos Valdybos posėdyje. Stojantieji į Sąjungos narius priimami valdybos sprendimu. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Nariu tampama sumokėjus stojamąjį mokestį ir kasmetinį mokestį bei asmenį įrašius į narių sąrašą.
  2. Nesumokėjus stojamojo mokesčio per dešimt dienų nuo pranešimo apie valdybos sprendimą dėl asmens priėmimo į Sąjungos narius išsiuntimo dienos, šis valdybos sprendimas netenka galios.
  3. Garbės nariu asmenį kviečia tapti Sąjungos valdyba ar konferencija, valdybos narių, atskirų asociacijos narių siūlymu. Asmeniui sutikus tapti Sąjungos garbės nariu, į garbės narius asmuo priimamas Sąjungos valdybos sprendimu.
  4. Sąjungos narys turi teisę išstoti iš Sąjungos pateikęs raštišką prašymą Sąjungos valdybai. Sąjungos valdyba privalo šį prašymą svarstyti artimiausiame valdybos posėdyje ir priimti sprendimą. Sąjungos nariui išstojus iš Sąjungos, nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Buvęs Sąjungos narys išbraukiamas iš Sąjungos narių sąrašų. Nuo prašymo įteikimo momento narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų. 
  5. Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos valdybos sprendimu už elgesį, žeminantį Sąjungos nario vardą, už šių įstatų nesilaikymą, konferencijos ir valdymo organų sprendimų nevykdymą, nario mokesčio nemokėjimą, už nario pareigų nevykdymą, taip pat gali būti pašalintas, jei nario veikla ir tikslai prieštarauja Sąjungos tikslams. Narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų nuo valdybos sprendimo pašalinti narį priėmimo momento.
  6. Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydį nustato konferencija. Nario mokestis turi būti sumokėtas iki vasario 1 d.
  7. SĄJUNGOS ORGANAI 
  1. Aukščiausias Sąjungos organas yra Konferencija. Sąjungoje sudaromas kolegialus valdymo organas – Sąjungos valdyba, Etikos komisija bei vienasmenis valdymo organas – Sąjungos generalinis sekretorius. Sąjungos valdymo organuose negali būti renkamas asmuo, kuris atstovauja ir yra išrinktas krašto apsaugos sistemos visuomeninės organizacijos ar panašios registruotos tos pačius tikslus turinčios asociacijos vadovu.

KONFERENCIJA 

  1. Konferencija yra Aukščiausias Sąjungos organas. Konferencijoje dalyvauja ir balsavimo teisę turi tik tikrieji ir garbės nariai.
  2. Konferencijos kompetencijai priklauso:
    1. priimti, keisti ir papildyti įstatus;
    2. nustatyti Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius;
    3. rinkti ir atšaukti valdybos narius ir revizorių/ revizijos komisijos narius;
    4. nustatyti stojamųjų įnašų, narių mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką;
    5. nustatyti pirmininko, valdybos nariams darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką, jeigu toks mokėti numatomas;
    6. priimti nutarimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
    7. tvirtinti Sąjungos einamųjų metų biudžetą;
    8. tvirtinti Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;
    9. spręsti kitus įstatymuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
  3. Konferencija turi būti šaukiama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo atitinkamų kalendorinių metų pabaigos. Konferenciją šaukia Sąjungos valdyba. Apie šaukiamą konferenciją Sąjungos tikriesiems nariams pranešama elektroninėse informavimo priemonėse ne vėliau, kaip prieš penkias darbo dienas iki konferencijos;
  4. Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Sąjungos tikrųjų narių. Konferencijai neįvykus dėl kvorumo stokos, pakartotinė konferencija gali būti šaukiama per 15 dienų po neįvykusios Konferencijos. Konferencijos nutarimas, (išskyrus šiame straipsnyje žemiau nurodytus klausimus) laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų “už“ negu “prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Nutarimams dėl įstatų priėmimo, keitimo ir papildymo, taip pat dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu bei Sąjungos skyrių steigimo, priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių konferencijoje tikrųjų narių balsų.
  5. Konferencija gali būti šaukiama teismo sprendimu, jei ji nebuvo sušaukta Sąjungos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas.
  6. Konferencijoje tikrieji sąjungos nariai atstovaujami laikantis įstatymų reikalavimų.
  7. Konferencijos nariai išrenka pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį bei mandatų ir balsų skaičiavimo komisijas.
  8. Konferencija išrenka Etikos komisiją iš trijų asmenų. Komisijos nariais tampa trys daugiausiai balsų surinkę asmenys. Konferencija patvirtina Etikos komisijos veiklos nuostatus. SĄJUNGOS VALDYBA Sąjungos veiklai laikotarpiu tarp konferencijų vadovauja kolegialus valdymo organas Sąjungos valdyba, kurią iš tikrųjų narių tarpo renka konferencija keturiems metams. Sąjungos valdyba sudaroma iš septynių narių. Sąjungos valdybos nariais gali būti fiziniai asmenys iš tikrųjų narių arba juridinių asmenų atstovai – dalyviai ar vadovai. Sąjungos valdybai vadovauja Sąjungos valdybos pirmininkas.Sąjungos valdybos įgaliojimai:šaukia konferencijas ir tvirtina darbotvarkę;iš savo narių tarpo balsavimu išsirenka Sąjungos valdybos pirmininką;teikia konferencijai tvirtinti Sąjungos biudžetą;tvirtina veiklos planus;sprendžia dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, steigia skyrius, atstovybes;steigia laikinas ir nuolat veikiančias komisijas klausimams, susijusiems su sąjungos veikla, nagrinėti;skiria Sąjungos valdybos administracijos vadovą – sekretorių ir finansininką nustato jų pareiginius atlyginimus, jeigu tokie numatomi. sprendžia priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš Sąjungos narių klausimus, nagrinėja narių prašymus išstoti iš Sąjungos;tvirtina revizoriaus (auditoriaus) ataskaitą.Sąjungos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir jam vadovauja, rengia ir pateikia konferencijai Sąjungos veiklos ataskaitą, pasirašo darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi.Valdyba privalo laiku sušaukti konferencijas, pateikti Sąjungos nariams Sąjungos metinę veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti. Valdybos posėdžiai šaukiami reikalui esant. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Valdyba narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių. Nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.Valdybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja pirmininkas. Valdybos posėdis taip pat gali būti sušauktas esant reikalui, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip trys Valdybos nariai.Esant reikalui, gali būti organizuojamas virtualus Valdybos posėdis, kuriame Valdybos nariai savo nuomonę svarstomais klausimais galėtų pareikšti elektroniniu paštu ar naudojantis kitomis nuotolinių konferencijų rengimo technologijomis. Dokumentai gali būti pasirašomi elektroniniu parašu.Valdybos narys gali atsistatydinti kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Valdybą. Jo vietą užima sekantis konferencijoje daugiausia balsų surinkęs kandidatavęs į valdybą narys. Valdybos narys netenka savo įgaliojimų, jei jis nutraukia darbo ar turtinius santykius su juridiniu asmeniu–Sąjungos nariu, arba juridinis asmuo, kurį atstovavo išrinktasis į Valdybą, praranda narystę asociacijoje. Valdybos narys, nesibaigus jo kadencijai, gali būti atšauktas tikrųjų ir garbės narių iniciatyva konferencijoje.
  9. SEKRETORIATAS Sekretoriato darbą organizuoja generalinis sekretorius.Generalinis sekretorius yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas.Generalinį sekretorių skiria Valdyba bet kurio Valdybos nario siūlymu. Generalinio sekretoriaus darbo užmokestį, jeigu toks mokamas, nustato Valdyba. Darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi sudaro valdybos pirmininkas.Generalinio sekretoriaus įgaliojimai:vadovauja sekretoriatui;Sąjungos vardu sudaro sandorius bei atstovauja Sąjungai visose įstaigose, organizacijose, įmonėse bei teisėsaugos institucijose, tame tarpe ir teisme;atidaro ir uždaro Sąjungos sąskaitas bankų įstaigose; pagal savo kompetenciją leidžia dokumentus, reguliuojančius sekretoriato darbą, Sąjungos ūkinę veiklą; tvarko Sąjungos narių sąrašą;teikia konferencijai ir Valdybai pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos. kontroliuoja, kaip Sąjungos nariai laikosi Sąjungai prisiimtų finansinių įsipareigojimų, vykdo kitas funkcijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskiriamos vienasmenio valdymo organo kompetencijai ir neprieštarauja šiems įstatams ar Valdybos sprendimams. Generalinis sekretorius skiriamas Valdybos kadencijos laikui ir eina pareigas iki Valdybos kadencijos pabaigos. Naujam pirmininkui pradėjus eiti pareigas, jeigu iš karto nepaskiriamas kitas sekretorius, tuo metu einančiam pareigas sekretoriui pavedama laikinai eiti pareigas iki paskyrimo naujai kadencijai arba kito sekretoriaus paskyrimo.
  10. Etikos komisija
  1. Etikos komisija už savo veiklą atskaitinga konferencijai.
  2. Etikos komisijos pirmininku išrenkamas daugiausiai balsų per rinkimus  surinkęs Etikos komisijos narys.
  3. Etikos komisija veiklą vykdo pagal Konferencijos patvirtintus nuostatus. 
  1. TURTAS IR PAJAMŲ ŠALTINIAI BEI LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA
  1. Sąjungai nuosavybės teise gali priklausyti vertybiniai popieriai, pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas jos įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas iš šio straipsnio antrojoje dalyje nustatytų šaltinių lėšų.
  2. Sąjungos pajamų šaltiniai:
    1. narių stojamieji įnašai, narių mokesčiai bei tiksliniai įnašai;
    2. valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
    3. fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
    4. palikimai, pagal testamentą tenkantys Sąjungai;
    5. kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, dividendai;
    6. pajamos gautos už parduotą turtą, teikiamas paslaugas;
    7. lėšos gautos kaip labdara ar parama;
    8. Sąjungos pajamos, gautos iš komercinės–ūkinės veiklos.
  3. Sąjunga gautas lėšas naudoja:
    1. Sąjungos įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti; 
    2. Sąjungos veiklos sritims bei rūšims įgyvendinti ir plėtoti;
    3. ūkinei komercinei veiklai plėtoti;
    4. renginiams finansuoti;
    5. organizaciniams reikalams;
    6. administravimo išlaidoms;
    7. labdarai ir paramai teikti. 
  1. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
  1. Sąjunga privalo periodiškai vykdyti veiklos kontrolę. Tai turi atlikti revizorius (auditorius), kurį renka konferencija keturiems metams. Revizoriumi negali būti Sąjungos Valdybos narys bei Sąjungos administracijos darbuotojas.
  2. Revizorius (auditorius) atlieka Sąjungos veiklos kontrolę. Revizorius (auditorius) privalo:
    1. tikrinti Sąjungos metų finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės – buhalterinės veiklos dokumentus;
    2. Konferencijos ar Valdybos pavedimu atlikti Sąjungos finansinius buhalterinius patikrinimus;
    3. Artimiausioje konferencijoje arba Valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus;
    4. Konferencijoje pateikti Sąjungos finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą.
    5. Sąjungos sekretoriatas ir Valdyba privalo pateikti revizoriui (auditoriui) jo reikalaujamus finansinius buhalterinius dokumentus.
  3. Revizorius (auditorius) įstatymų nustatyta tvarka atsako už Sąjungos veiklos trūkumų nuslėpimą.
  4. Revizoriui atsistatydinus, vietoje jo artimiausioje konferencijoje likusiam Valdybos kadencijos laikui renkamas kitas revizorius. 

SPRENDIMŲ DĖL SĄJUNGOS SKYRIŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA

  1. Sąjunga turi teisę steigti skyrius ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Sąjunga už skyriaus ar atstovybės prievoles atsako visu savo turtu. Sąjungos skyrių ir atstovybių skaičius neribojamas.
  2. Nutarimą dėl Sąjungos skyrių ir atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo priima Sąjungos Valdyba. Sąjungos skyriaus ir atstovybių nuostatus tvirtina Valdyba. Valdyba skiria ir atšaukia skyriaus valdymo organų narius, priima kitus sprendimus dėl skyrių ir atstovybių veiklos.

REORGANIZAVIMASSąjunga gali būti reorganizuota konferencijos nutarimu. Sąjungą galima reorganizuoti įstatymų numatytais būdais ir tvarka.Reorganizuojant Sąjungą būtinas jos turto įvertinimas, apie kurį išvadas raštu iki konferencijos, kuriame numatyta svarstyti Sąjungos reorganizavimą, turi pateikti revizorius (auditorius).Reorganizuotos Sąjungos teisių ir prievolių perėmėjos yra po reorganizavimo veikiančios Sąjungos. Teisių ir prievolių perėmimo tvarką bei terminus nustato konferencija.Reorganizuota Sąjunga registruojama įstatymų nustatyta tvarka.LIKVIDAVIMASSąjungos likvidavimo pagrindas gali būti:konferencijos nutarimas;faktas, kad liko mažiau negu 3 Sąjungos nariai;teismo sprendimas likviduoti Sąjungą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;kiti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti atvejai.Konferencija ar institucija, nusprendusi likviduoti Sąjungą, skiria likvidatorių, nustato jo įgaliojimus, likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Paskyrus likvidatorių, Sąjunga įgyja likviduojamos Sąjungos statusą: valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti Sąjungą, jų funkcijas atlieka likvidatorius.Sąjungą likvidavus, likvidatorius privalo sudaryti likvidavimo aktą, išregistruoti Sąjungą, grąžinti pažymėjimą jį išdavusiam registro tvarkytojui.Likęs Sąjungos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir Sąjungos narių reikalavimus dėl Sąjungos turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki Sąjungos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato konferencija ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti Sąjungą.PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKAVisi Sąjungos pranešimai (išskyrus tuos, kuriuos pagal galiojančius įstatymus privaloma skelbti viešai) skelbiami Sąjungos internetiniame puslapyje ir/ar elektroninėse informacijos priemonėse.Pranešimai apie Sąjungos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą, taip pat visi kiti skelbimai ir pranešimai, kurie, vadovaujantis teisės aktais, turi būti skelbiami viešai, skelbiami įstatuose nurodytais terminais Sąjungos internetiniame puslapyje bei kituose įstatų numatytuose šaltiniuose. Už pranešimų paskelbimą viešai atsakingas Sąjungos sekretorius.Pranešimai siunčiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų terminų, o jei tokie terminai nenustatyti – išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo atitinkamo sprendimo, nutarimo ar kito dokumento priėmimo dienos.Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos įgaliotas

NGS narių dėmesiui,

2024.09.21 12 val kviečiamas visuotinis narių susirinkimas. Registracijos pradžia 11 val.

Adresas: Šilo gatvė 5a, Vilnius, Lietuvos karo akademija.

Susirinkimo darbotvarkė:

  1. NGS valdybos pirmininko ataskaita;
  2. Įstatų priėmimas.
  3. Apie paramą Ukrainai.
  4. Apie visuomenės parengimą konfliktinėms situacijoms.
  5. Organizaciniai klausimai. Narių pasisakymai.

Neįvykus susirinkimui dėl kvorumo stokos pakartotinis susirinkimas kviečiamas 2024.09.21 13 val. (įstatų 44 straipsnis)

Česlovas Jezerskas, NGS valdybos pirmininkas