Vytenis Aleksandraitis
Taigi, atsiradus archyvuose naujiems duomenims apie Juozą Krikštaponį, reikėtų reikalauti nedelsiant toliau tęsti išsamius tyrimus ir organizuoti konferencijų ciklą, kuris 2021 m. buvo žadėtas Ukmergėje, bet buvo nutrauktas dėl prasidėjusio Ukrainoje karo. Todėl reikėtų svarstyti:
I. APIE J. KRIKŠTAPONIO ĮKALINIMO VOKIEČIŲ KALĖJIME FAKTĄ.
Visų pirma, reikėtų, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) darbuotojai perskaitytų iki galo Priedą 1 ; pridėtą prie Pa-2 sprendimo 2 dėl J. Krikštaponiui atminimo šalinimo, nes to priedo 10 psl. yra pažymėta, jog J. Krikštaponis, grįžęs iš kalėjimo, slapstėsi nuo
vokiečių visą jų okupacijos laikotarpį. Jo slapstymasis, dar patvirtintas naujai atrastu 1947 m. NKVD dokumentu 3 , kuris įrodo, jog J. Krikštaponis iš kalėjimo buvo išleistas, tame 10 psl. 4 paminėto J. Krikštaponio giminaičio generolo S. Raštikio įtakos dėka, tikrai, ne už „gražias akis“, o gražinimui jį į karinę tarnybą.
II. KADA J. KRIKŠTAPONIS GALĖJO KALĖTI?
Pagal sesers Veronikos prisiminimą – brolis grįžo labai sublogęs 5 , todėl akivaizdu, kad po kalėjimo, greičiausiai, ant kojų nepastovintis – nusilpęs, karinei tarnybai galėjo netikti ir reikėjo atsigauti namuose. Savo spontanišką protestą prieš nacį Ukmergės restorane J. Krikštaponis galėjo atlikti jausdamas neapykantą naciams dėl svarbių istorinių priežasčių: po Laikinosios vyriausybės išvaikymo (LLV) ir po
Holokausto Ukmergėje vykdymo metu. Juolab, J. Krikštaponiui rugpjūčio 1 d. tapus 2-osios kuopos vadu, po LLV išvaikymo – žydų trėmime į Vilijampolės getą kuopai vadovavo 6 jau ne J. Krikštaponis. O J. Krikštaponio kalinimas kartu su komunistais vienoje kameroje, taip pat byloja apie tai, kad jis buvo suimtas tik 1941 metais, nes pagal Standartenführer-io Karl-o Jäger-io Holokausto kroniką, kurioje pateikta Holokausto vykdymo ataskaita iki 1941 m. gruodžio 1 dienos 7 ; kalėjimuose
komunistai buvo „laikomi iki 1-3 ir 6 mėnesių 8 , …“.
III. AR J. KRIKŠTAPONIS APSKRITAI BUVO BALTARUSIJOJE?
J. Krikštaponio kalinimas kelis mėnesius Kauno kalėjime neigia jo buvimą Baltarusijoje. Tą buvimą ten neigia ir Ypatingojo (LYA) archyvo dokumentų VISUMA, iš kurių matyti, kad 2-oje kuopoje tikro vado nebuvo. Jos vadai „spec. operacijose“ nuolat keisdavosi, paminėta iki 7-ių karininkų, kai kurie iš jų net iš kitų kuopų. Tikriausiai todėl tą kuopą labiau negu kitas naciai naudojo nusikalstamiems veiksmams.
Liudijimus apie J. Krikštaponio buvimą Baltarusijoje davusių asmenų parodymai negali būti laikomi tikrai patikimais. Krištaponį kaip buvusį Baltarusijoje paminėjo tik du kuopų vadai – mirtininkai (1962 m. nuteisti mirties nuosprendžiu), kurie žinojo, jog J. Krikštaponis buvo žuvęs, ir todėl galėjo jam versti kaltę taip teisindami savo veiksmus. Kitas „liudininkas“ „J.“ S. Rutkauskas jau buvo teistas už
partizaninę veiklą, todėl taip pat galėjo žinoti apie J. Krikštaponio žūtį, ir dėl tos priežasties galėjo klaidinti okupantų tardytojus. Kita vertus, neatmestina, kad jis nesąmoningai supainiojo J. Krikštaponį su Nikodemu Reikalu, nes jie buvo panašūs(aukšti ir liekni).
Dar vieno – pagrindinio J. Krikštaponio kaltintoju laikomo Martyno Kačiulio minėto Pa-2 sprendimo priedo 4-tame psl. reikalaujama ištirti jo prieštaringų vertinimų priežastį. Tačiau tos priežastys jau yra nustatytos, nes šis „liudininkas“ tarpukariu buvo du kartus kalėjęs už komunistinę-pogrindinę veiką, sovietinės okupacijos išlaisvintas iš kalėjimo ir įdarbintas okupantų karinėje bazėje. Užėjus
vokiečiams, jam 2-asis batalionas tapo puiki slėptuvė nuo atpildo. Bet, sovietų okupantams vėl sugrįžus, jis atsidūrė jau sovietinėje kariuomenėje, su ja nuėjo iki Berlyno – gavo du medalius, o po to 25-iems metams įkalintas garsiajame Javas lageryje. Už jame drausmės pažeidimus 10-čia m. sutrumpinama bausmė ir tampa sovietinės prokuratūros specialiuoju „liudytoju“, pasakodamas neįtikinamus dalykus apie „Krištaponį Rudenske“, nors jis pats, kaip 1982-08-16 Tarptautinėje apklausoje Vilniuje prasitarė, jog iš Kauno į Minską vyko po 8-ių dienų, ir pagal aritmetiką gavosi dvi dienos po Rudenske įvykdytų žudynių. Galima manyti, kad JAV teisininkai, turėjo pastebėti tokią „parodymų“ koliziją. Todėl per apklausos pietų
pertrauką M. Kačiulį ir paėmė į Neringos restoraną papietauti, kas matosi tos
apklausos stenogramoje.
Dėka civilizuotai apklausą vykdančių JAV teisininkų teigiamos įtakos, M.Kačiuliui, pagal psichologijos dėsnius, galėjo kažkiek atsistatyti atmintis ir galėjo prisiminti du minėtus panašius 2-osios kuopos vadus J. Krikštaponį bei N. Reikalą, kurį pastarąjį prieš 34 metus NKVD 1948 m. tardyme ir parodė Baltarusijoje vadovavusį. Todėl nenuostabu, jog po pietų M. Kačiulis vėl keičia prieš pietus duotą
parodymą, pabrėždamas apie pakeistus 2-osios kuopos vadus „ne Krištaponį, o Reikalą“ 9 .
Tokio „liudytojo“ „parodymų“ J. Krikštaponio veiklą tyręs istorikas A.Rukšėnas neturėjo rimtai vertinti, tuo labiau, kad KGB tyrėjai, būtent, N. Reikalą nustato kaip 2-osios kuopos vadą nuo 1941 m. spalio mėnesio. Kvestionuoti KGB specialistų-kriminalistų teigimą nebuvo pagrindo. Minėto istoriko teiginys apie J.Krikštaponio išvykimą į Minską neįtikina, nes majoro A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakymas Nr. 42 10 , parašytas 5 val. ryto Šančiuose „dėl išvykos į Minską“, šokiruojančiai būtuoju kartiniu laiku, konstatuojant, kad batalionas „išvyko“ 11 .
Panašu, kad bataliono vadas, atėjęs į kareivines, nerado savo bataliono, ir todėl tik konstatavo, jog batalionas IŠVYKO, kas yra „įsakymo“ parodija. Todėl prieš kelias dienas rašytas pusės tūkstančių pavardžių apimties įsakymo projektas neturi jokio realaus pagrindo, nes pasirašant tą įsakymą, nebuvo galimybės patikrinti, kas išvyko, o kas ne. Deja, istorikai į šią svarbią aplinkybę neatkreipė dėmesio.
Įsakymo patikimumas kelia abejonių ir dėl tos priežasties, kad jame randamas galimai neegzistavęs BENDRAVARDPAVARDIS „Jonas Klimavičius 12 , kurio egzistavimas istoriniuose dokumentuose dar neaptiktas 13 . Tuo labiau, šokiruojančiai „sutampantys“ „abiejų Klimavičių?“ visi biografijos duomenys,
panašu į pasaką, ant kurio vieno iš jų, J. Krištaponis neteisėtai „tarpininkauja“, pasirašydamas ant melagingo 14 Raporto, aiškiai ne „Minske“, o, greičiau, Kauno kalėjime 15 , su tikslu; tuo melagingu Raportu – apgauti GESTAP-ą ir, greičiausiai, su tikslu jį patį ištraukti iš kalėjimo. Kam ne aišku, siūlytina per nuorodas pamatyti tų dokumentų vaizdus.
Kad batalionas išvyko iš Kauno ne spalio 6 d., o spalio 5 d. 16 yra ir liudininkų, tarp kurių intelektualiausias puskarininkis Edvardas Guoga, pasižymėjęs kaip Valkų mūšio vienas iš vadų, Magadano kalinys 17 ir kovų atminties puoselėtoju – memuarų rašytojas 18 . Jo patikimiausias liudijimas dėl išvykimo datos yra todėl, kad per tokią pačią Tarptautinę apklausą į JAV atstovo klausimą jis paaiškino, jog „tokios datos nepamirštamos“ 19 . E. Guoga ir dėl leitenanto Krikštaponio aiškiausiai paliudijo, kad jis kuopos vadu buvo, kol batalionas buvo Kaune 20 , o vėliau nurodė vadu buvusį J. Krikštaponio pavaduotoją Vladą Tamošiūną. J. Krikštaponį kaip kuopos vadą tik Kaune minėjo apie 8-9 liudininkai. Svarbu, kad kaip kuopos vadą Baltarusijoje nurodė žymiai daugiau liudininkų, nei ten N. Reikalą liudijo. Tačiau istorikai tų protokolų, gausiai Tamošiūną liudijančių, net nematė – todėl prifantazavo, jog, neva, “J. Krištaponis su N. Reikalu kaitaliojosi“, kai tokios nesąmonės niekas neliudijo.
IV. AR PATIKIMI TEIGINIAI APIE KRIKŠTAPONIO DALYVAVIMĄ ŽUDYNĖSE?
Kai kurių mokslinių publikacijų autorių (dr. M. Pociaus, dr. A. Rukšėno ir dr. A. Bubnio) tuos 8-9 liudininkus kartu su E. Guoga; J. Krikštaponį tik Kaune liudijančius, pavertė, atseit, Didvyrio „dalyvavimą žudynėse patvirtinančius 21 “ dokumentus neišlaiko kritikos, nes kaip matyti, minėti istorikai nepasinaudojo visa
esamų dokumentų medžiaga, panaudojo tik jos dalį, iki galo, gal, juos neperskaitydami, o daugelio kitų apskritai nestudijavo. Nepatikimas ir istorikų teiginys apie J. Krikštaponio „demobilizaciją“. Jos negalėjo būti, nes pagal NKVD 1947 m. dokumente J. Krikštaponio paminėtą „bėgimą iš vokiečių armijos bei
slapstymąsi Ukmergės rajone“ – joks „paleidimas į atsargą“ būti negalėjo, nes besislapstančių nuo kariuomenės niekada nedemobilizuoja. Bet visuomenei ir mokslininkams apgauti, sugalvoti neegzistuojantys J. Krikštaponio „demobilizacijos dokumentai“ su jų signatūromis, vedančiomis į nieką 22 – t. y. į svetimo karininko Vsevoldo Krylovo ir į iki 1939-1940 m. m. NKVD bylas. Net ir pastarojoje nekaip
negali būti būsimųjų 1942-ųjų metų ateities „raganų išpranašautos“ žinios.
Istorikai tikriausiai nematė NKVD persekiojamų J. Krikštaponio bendražygių ir jo sesers Veronikos Krikštaponytės bylose esamo 1955 m. Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjo – justicijos majoro Mamulin-o konstatavimo apie J.Krikštaponio namuose buvimą vokiečių okupacijos metu 23 . Tą patį Juozo buvimą namuose teigė ir Lėno-Užulėnio apylinkių gyventojai sujaudinti, po 2011-04-09
bolševikinio Anarchizmo puoselėtojo Evaldo Balčiūno paskleisto šmeižto 24 ekstremistiniame ANTIFA tinklalapyje, o taip pat teisėsaugininkų paieškomojo bei Rusijos politinio prieglobsčio pasiprašiusiojo Giedriaus Gabrilavičiaus piketų Ukmergėje, juodinančių Partizaninį judėjimą. Tada žmonės buvo pasimetę – pradėjo abejoti dėl Didvyrio pagerbimo. Tada buvusio politkalinio ir Ukmergės LLKS pirmininko Zigmo Vašatkevičiaus 25 organizuotos ekspedicijos metu apklausti J.Krikštaponį pažinoję žmonės paliudijo, jog apie jį sukurptas šmeižtas. Tuo labiau, kad buvęs meras Rolandas Janickas irgi nesiruošė vadovautis tik prielaidomis grįsta A. Rukšėno „pažyma“.
Todėl pastarajam būtina atsimerkti ir suvokti, kad istorija privalo būti mokslu, o ne užsakomąja religija ir privalo keistis požiūris dėl atsiradusių naujų aplinkybių, aptiktų archyvuose. Tuo labiau, kad tokios svarbios asmenybės nustatinėjimas neturėtų apsiriboti tik vienu angažuotu ar aplaidžiai „tiriančiuoju“ – jo kokybę privalėtų kolektyvas tikrinti, o ne aklai plagijuoti sveiku protu nesuvokiamus nusirašymus, apie kuriuos dar atskirai reikia nagrinėti. Todėl panašias istorijas privalu tirti pagal mokslinius ir kriminalistinius principus ir laikas nustoti šmeižti dvigubą Didvyrį – jį nedelsiant būtina skelbti kaip pavyzdinę asmenybę, paviešinat
nuslėptus jo labai svarbius biografijos faktus:
1 tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) paruošta „pažyma“, kurios autorius keistai nenurodytas, bet pagal GOOGLĘ galima nustatyti ir manyti, kad tai PLAGIATAS, viską su grubiausiomis klaidomis aklai nurašius nuo 2021 m. Lietuvos istorijos instituto [toliau LII(Lii), arba Instituto] dr. Mindaugo Pociaus istorinės archyvinės Pažymos (rašytinos iš didžiosios
raidės dėl svarbių istorinių atradimų), ir kurios internetinis adresas:
https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230629_isvada01_priedas.pdf
2 2023-08-17 sprendimas PA-2 dėl viešo objekto pakeitimo, kurio internetinis adresas:
genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf
3 tai 1947 m. lapkričio 7 d. (Didžiojo Spalio perversmo šventės dieną) NKVD suimtos ir kalintos Juozo Krikštaponio buvusios žmonos Kunigundos SLIESORAITYTĖS tardymo metu tardytojo užrašytas alegorinis sakymas „Krikštaponis bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone,“ kurį atradau iš pastarajai skirtos 1947-12-27 baudžiamosios bylos Nr. 1258, esančios LYA archyvo K-1 fonde, skirtame okupantų
politinėms baudžiamosioms byloms apraše 58-tame (pagal okupacinį Rusijos b.k.straipsnio numerį), kur minėtai P-4455 byloje tardymo protokolo 4 psl. (archyviniame 27 lape), kurio nuotraukos adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-7-tard-protok-4-psl-27-lap.jpg, o pačios Kunigundos kalinimo nuotraukos internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-baudz-bylos-portret.jpg
4 to minėto Priedo –istorinės-archyvinės „pažymos“ (jos plagiato) 10 psl. duomenų vaizdo nuotraukos internetinis adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazymos-11-psl-pabaiga.JPG 5 sesers prisiminimas, kad brolis SUBLOGĘS grižo, pagal kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės 2009 m. lapkričio 25 d. straipsnį XXI amžius laikraštyje Nr.83 (1775) skirtą Lietuvos kariuomenės dienai „Įvykdė Lietuvos kario priesaiką“, kuriame rašė, kad „Artimieji nešdavo maisto, bet jis prašė nenešti – kaip kitiems užtenka, taip ir jam užteks, nes paskui jį įtaria šnipą. Grįžo iš kalėjimo sublogęs, nes maistas buvo prastas“. Šio straipsnio internetinis adresas yra:
https://web.archive.org/web/20141222151402/http:/www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.html
6 .žydų trėmimui į Vilijampolės getą („žydų areštuose“), pagal 1961 m. J.
Nacevičiaus liudijimą, kažkodėl 2-ai kuopai vadovauja ne J. Krikštaponis, o Juodis. To liudijimo-protokolo vaizdo internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/20240516_142646.jpg (P.S.: tame protokole pabraukimai rudu pieštuku atlikti KGB-istų) 7 taip vadinamojo Holokausto kronika yra garsiausiame pasaulyje Standartenführer-io Karl-o Jäger-io žudynių ataskaitoje, kurią galima pamatyti ne tik Vikipedijoje, bet ir
kaip ir „originalą?“ (greičiau sovietiniais laikais išverstą į liet. kalbą?) patalpintas yra
E. Balčiūno Anarchijos-Antifa ekstremistiniame tinklalapyje pagal internetinį adresą:
http://www.anarchija.lt/politika/1733-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas
8 čia aukščiau paminėtos Holokausto kronikos (ataskaitos) pabaigoje citatos nuotraukos internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/istrauka-is-karlo-gegerio-ataskaitos.jpg
9 aukso spalva papuošta E. Guogos liudijimas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-teig-apie-kriksta-kaune-didele-raiska-vm.jpg
10 įsakymo Nr.42 1-mo psl. vaizdo nuotraukos internetinis adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_110615-isak-42-159-m-m.jpg
11 įsakymo Nr. 42 dalis, kurioje aiškus žodžio „išvyko“ vaizdo nuotraukos internetinis adresas: http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/isak-42-2-4-paragr.jpg
12 įsakymo Nr. 42 tarp, neva, „išvykusių“ karininkų virš J. Krištaponio yra Stankaičio pavardė įrašyta, kuris neišvyko, nes susirgo ir vėliau pristatė raportą su gydytojo pažyma, dėl ko A. Impulevičius rašė kitą įsakymą ir atitaisė buvusį įsakymą Nr. 42, ką dėl J. Krikštaponio tai padaryti negalėjo, nes iš kalėjimo ar GESTAP-o sulaikymo vietos jis jokio „raporto“ parašyti negalėjo. Be to, JEIGU IR VYKO DERYBOS DĖL
IŠ KALĖJIMO IŠLEIDIMO, PRIKURIANT KITĄ BENDRAVARDPAVARDĮ NEEGZISTUOJANTĮ „Joną Klimavičių“, tai akivaizdu, kad J, Krikštaponio iš įsakymo išmesti negalėjo, tikint, kad bus, gal, greitai išleistas, tuo labiau, kad iš sąrašo braukti reikalingo karininko nėra jokios loginės būtinybės. O du bendravardpavardžiai mažame kolektyve, dar su vienodomis labai keistomis biografijomis, turint mirties nuosprendžius paskelbtus, ir jas sovietams neįvykdžius, kai Minske ir ypatingai Červenėje daug sušaudytų politinių
kalinių, tai mirtininkų palikimas ir net neišvežimas, kai garsus tardytojas Eusejus Rozauskas siekė sušaudyti visus iki vieno kalinius, bet tam negavo leidimo – tai tokia dviejų „bendravardpavardžių“ pasaka čia labai keista, kai jie dar gimę abu 1907 m., vienas Marijampolėje, o kitas Kapsuke, ir istorikai, gal, nežino, kad tai tas pats miestas? Jei žinotų, tai tas keistas rebusas būtų iš karto išaiškintas?:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111115-isak-42-karininkai.jpg
13 LGGRTC-os sudarytame bataliono karininkų sąraše matome tik vieną Joną Klimavičių, o Lietuvos karininkų sąvade-enciklopedijoje yra dar vienas Jonas Klimavičius, bet jis kaip voldemarininkas, dalyvavęs maište, buvo nuteistas-kalinamas ir slaptu įsakymu paleistas į atsargą dar gerokai prieš karą, ir apie jį jokių
kitų žinių nėra. O 2021-12-02 Ukmergės mokslinėje konferencijoje A. Rukšėnas galimai apgaudinėjo konferencijos klausytojus, sakydamas, kad, neva, „2-oje kuopoje buvo toks Jonas Klimavičius“, kai jo tarnybos sąraše, gal, net jo paties sudarytame J. Klimavičius tik vienas yra iš 3-čiosios kuopos.
TODĖL BUVAU PRIVERSTAS VAŽIUOTI Į ARCHYVUS IR TIKRINTI ISTORIKŲ PRIPASITYTUS
PAISTALUS. Taip, kad siūlyčiau pažvelgti į LGGRTC-o sudarytą sąrašo – jo vaizdo nuotraukos internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-batal-sar-klimaviciu.jpg
14 melagingas neaiškaus „Jono Klimavičiaus“ Raportas, dėl kurio istorikai A.Rukšėnas ir M. Pocius arba su tikslu apgaudinėti visuomenę, tuos raportus vadino „J,Krikštaponio raštais“, arba jie tų raportų nematė ir jiems abiem taip liepė rašyti, kad niekam nekiltų fantazijų apie J, Krikštaponio galimybę būti tuo pačiu metu Kauno kalėjime? Na, o, MELAGINGAS TAS RAPORTAS yra todėl, kad J. Klimavičiui, pagal Lietuvos karininkų sąvadą-enciklopediją, mirties bausmė gegužės mėn. yra pakeista į 10 m. lagerio, ir iki Birželio sukilimo tąsai, neva, „mirtininkas“ galėjo labai lengvai pasveikti, džiaugdamasis, kad gyvens. Todėl akivaizdu, kad tas Raportas BUVO SKIRTAS GESTAPUI APGAUTI, NES LYGIAI TOKS PAT RAPORTAS
YRA IR VOKIEČIŲ KALBA PARAŠYTAS, kur daugiau dvikalbių tokių dokumentų nesimatė. Dar keisčiau, kad kitoje pusėje ANT TUŠČIO LAPO J.KRIKŠTAPONIS „tarpininkavimo“ parašą deda, aiškiai ne Minske, o Kauno kalėjime, nes …(neaiškinu, nes bet koks vaikas tai gali pasakyti). To Raporto
nuotraukos internetinis adresas yra:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/klimaviciaus-raportas-398.jpg
15 kita J. Klimavičiaus Raporto pusė ,,kai skaitant šį ilgą aiškinimo tekstą, reikia atsiversti ir žiūrėti į tą kitą Raporto pusę:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103046.jpg, kurioje atlikta „tarpininkavimų“-derinimų procedūra ANT TUŠČIO LAPO (kitoje nugarinėje Raporto pusėje), atliekant „tarpininkavimo“ procedūras tam, kad nematyti teksto, ant ko pasirašai, kai vietos yra užtektinai suderinimus atlikinėti ir šalia teksto, dar keisčiau, kai gana ilgo teksto Raportas rašomas taupant popierių,
Panašu, jog MANIPULIACIJA su mažu Raporto formatu atliekama tam, kad apsisaugoti nuo to, jei nepavyktų apgauti GESTAP-ą, nes, labai panašu, kad J.Krikštaponis ne savo pavaldiniui negali juridiškai tarpininkauti, nes J. Klimavičius yra 3-ios, o ne 2-os kuopos karininkas, turintis savo tiesioginį vadą Juozą Ūselį, o, neva, -„2-oje kuopoje“ tas tariamas „J. Klimavičius-kvotų karininkas“, tai čia jau, tam, galimai, išgalvotam karininkui, labai keistai ir ne logiškai tokia pareigybė priskirta prie kuopos, kai tokia neeilinė pareigybė skirta visam batalionui turėtų būti normaliai priskiriama iš karto prie štabo, nes tai ne rikiuotės karininko pareigybė ir ta pareigybė turėtų būti pavaldi tiesiogiai bataliono vadui, o ne kuopos vadui. Nebent, priderinta asmeniškai prie J. Krikštaponio, kaip teisę išmanančiam – III-čio kurso VDU Teisės fakulteto klausytojui. Todėl, panašu, kad atlikta manipuliacija, akivaizdžiai „susargdinus“ kvotų karininką, atseit, „negalintį tarnauti“, rašant melagingą Raportą, jame nuslėpus mirties nuosprendžio panaikinimą ir tuo būdu atsiranda rimtas pretekstas J. Krikštaponį iškaulinti iš kalėjimo, nes batalione, neva, „nelieka“ karininko-juristo, ir tokį išsilavinimą turi kaip tik J. Krikštaponis. Taip, kad pagal parašus ir pagal J. Krikštaponio parašo registraciją štabo derinimų-tarpininkavimų registracijos žurnale ir nuo jo nurašant procedūros eilės numerį, akivaizdu, jog ne J. Krikštaponis tuos skaičius nurašo, o, greičiau J. Klimavičiaus
ranka ir visai kita – minkštesne plunksna tai atlikta. Todėl tai įrodymas, jog J.Krikštaponis „tarpininkavimą“ atlieka ne Minske, o greičiau Kauno kalėjime, nes keistai, tik po 4- ių dienų A. Impulevičius vizuoja „sergančiajam“-„nesiskaitant su liga“ išleidžiamojo iš tarnybos ir dar labai keistai taisant – atitaisant datą į pačią garsiausią pasaulyje lapkričio 7-osios datą, lyg jos „nežinotų“ A. Impulevičius, kai tai datai atžymėti Minske vokiečiai surengė kraupiaisiais komunistų šeimų (ir jų vaikų) masines žudynes iki 54-ių tūkstančių, kažkur prie Masiukovščinos gyvenvietės, ne visiškai nužudant žmones, o po to tankui traiškant nužudytuosius, nes ten, pagal pasakojimus, labai ilgai žemė krutėjo – tai Minsko kraštotyrininko Olego Usačiovo užrašyti parodymai, kuriam jis man neatsakė – ne aiškus jo likimas, kai sustiprėjo diktatūra dabartinė.
16 apklausos metu Edvardas Guoga garsiam politinių persekiojimų prokurorui Bakučioniui klausinėjant, labai aiškiai pasako, jog į Minską buvo išvykta spalio 5-tą dieną.
17 Magadano rajone jau ne kalinys Edvardas Guoga – jau tremtinys,
18 parašytas Edvardo Guogos memuarai kaip Tauro apygardos partizano prisiminimai, kuris nuo vaikystės gerai mokėsi ir todėl jo Atsiminimuose yra labai svarbios detalės fiksuotos, jame mini tarptautiniu reikalu važiuoti reikalavimą į saugumą – Bakučiuonis jį kviečia. Paskaityti verta: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-25-t-1999/3716-isejo-broliai-tevynes-ginti
19 apklausos metu Edvardas Guoga atstovui iš JAV Specialiųjų tyrimų departamento atstovui Nilui Šerui patvirtino, kad išvykos į Minską spalių 5-tos dienos data yra nepamirštama.