Author: Pirmininkas

Kreipimasis į Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungos narius

                                                                             Vilnius,   2021-04-08

Leonas Kerosierius, NGS valdybos narys

Atšventėme gražiausią pavasario šventę – ŠVENTASIAS VELYKAS.

COVID-19 pandemijos krečiami uždarai, kiekvienas su savo šeima ir savimi šventėme SAUSIO 13-osios Pergalės šventę, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Pergyvename, kad esame izoliuoti ir neturime galimybių bendrauti.

MATĖME kaip krikščionių demokratų ir jų partnerių neužmirštuole padabinta Europos Komisijos Pirmininkė Uršulė von der Leyen  Sausio  13  kalbėjo televizijose, o laikraščiai platino jos nuotraukas su nezubutke.  PRISIMINKIME,  kad niekas nesugebėjo Laisvės  kovotojams prikabinti taip nekenčiamų nezubutkių. Kas gali paneigti, kad Lietuvą valdantys krikščionys demokratai  bandys nezabutkėmis apkabinėti Vatikaną.

Buvome liudininkais apie Seime vykstančias  įstatymdavystės procedūras. Bandėme aiškintis statuso suteikimo klausimais. Liko klausimai be atsakymų.

STEBĖJOME kaip Seime buvo susidorojama su profesoriais Valdu Rakučiu ir Adu Jakubausku.

ŽINOME, kad Seime bus svarstomos Lietuvos raidyno sunaikinimo procedūros, vienalyčių santuokų organizavimo klausimai, alkoholio ir psichotropinių narkotinių medžiagų plėtros klausimai. MANYTINA, kad šiais klausimais  valdantys krikščionys demokratai su koalicijos partneriais sunaikins raidyną, sudarys sąlygas tuoktis vienalyčiams ir papildys biudžetą papildomais eurais už alkoholį ir psichotropines-narkotines medžiagas ir pastatys naujų ligoninių alkoholikams ir psichams gydyti bei pastatys naujų kalėjimų ir sulaikymo izoliatorių visuomenei apginti nuo alkoholikų, narkomanų ir psichopatų ir VALDANTYS šauks, kad kuriame naujas darbo vietas.

Seimas labai nenoriai reaguoja į visuomeninių organizacijų ir Laisvės kovotojų prašymus iškilmingai ir valstybiškai paminėti 1941 Biržėlio Sukilimo 80-mečio jubiliejų. Tais klausimais Vilniaus Sąjūdžio taryba 2021-04-06  išplatino pareiškimą (pridedame).

TIKĖTINA, kad bus svarstomas ir statuso klausimas.

2021-02-24 rašiau Jums laišką ir prašiau, kad telktumėsi spręsti mus jaudinančiais klausimais ir ypatingai dėl įstatų tvarkymo (pridedu).

Prašau Jūsų kas turi senų įstatų ir naujų įstatų kopijas atsiųsti man el. paštu leonaslabora@gmail.com   arba popierinių dokumentų kopijas paštu Leonui Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius.

Eina pavasaris. Tikėkime, kad surasime laiko pasitarnauti Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungai ir Lietuvai mūsų Tėvynei.

                      Nuo mūsų susirinkimo Karininkų Ramovėje, nuo valstybinių didingų ir skausmingų švenčių dienos nenuilstamai bėga laikas. Ir rodosi taip norėta susitikti, pasikalbėti, pasitarti ir BŪTINAI SPRĘSTI  NGS  einamuosius ir perspektyvius klausimus – niekaip dėl COVID-19 pandemijos negalime susitikti.

                   O suvažiavime įpareigojimų ir valdybos pasiūlytų veiklų turbūt mums kiekvienam asmeniškai ir visai valdybai dar nepavyko išspręsti.

                   Turbūt turėtumėm prisiimti atsakomybę prieš visą Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungą, prieš valdybą ir kiekvienas prieš save, kad ne viską padarėme ir imtis priemonių susitelkus skubiai spręsti svarbiausius klausimus. Visus tebejaudina pateikti keli skirtingi įstatų egzemplioriai – o mes patys žinome, kad šis darbas yra ypatingai svarbus, todėl siūlau per savaitę susitarti ir imtis neatidėliotinų veiksmų įstatų projekto rengimui.

                      PRISIMINKIME, kad kiekvieno mūsų pareiga finansiškai padėti NGS vystyti veiklą. Aš prisiimu atsakomybę, kad nesugebėjau tinkamai kalbėtis ir tartis su kolegomis, kad NGS nariai būtų atsiskaitę už 2020 metus. Atsiminkime kokių nemalonumų buvo suvažiavime DĖL KVORUMO. Manau, kad skyriai turėtų išsiaiškinti 2020 metų rezultatus. 

Dėkodami už bendradarbiavimą turėkime vilties, kad bendromis pastangomis bendru sutarimu išspręsime visus numatytus klausimus.  Mes visada buvome susitelkę ir kilusias problemas bendrai pavykdavo išspręsti.

                                                                                                       

PRIEDAS


Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos Pirmininkei

Paulei Kuzmickienei

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos nariams

Lietuvos Laisvės kovotojams

1941 metų Birželio Sukilimo dalyvių giminėms ir artimiesiems
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Europos Parlamento nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai

Dėl  1941 metų BIRŽELIO 22-28 d. SUKILIMO 80-mečio paminėjimo 
                               
Vilnius, 2021-04-06

                    Daugelis organizacijų daugybę kartų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos pareigūnus, institucijas, visuomenę, kad tinkamai būtų paminėtas 1941 metų Birželio Sukilimas.

                    Apie tai 2021-01-03 rašėme Jums laišką (pridedame)  ir prašėme:   

SUKILĖLIAI,  ATLIKĘ  PRIESAIKĄ  TĖVYNEI,  IŠĖJO  AMŽINYBĖN. TEGUL  JŲ  TEISĖJU  BUS  AUKŠČIAUSIAS. Lietuvos vadovai ir politikai per 30 metų neįvykdė SUKILĖLIŲ paskutinio  prašymo teisiniu aktu  įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.

TODĖL  DAR  KARTĄ  visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių Lietuvos žmonių vardu PRAŠOME:

2021 metus paskelbti Birželio Sukilimo metais.
1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą 

„Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

PRIMENAME, kad 2020-06-23 d. 16 val  prie LR Seimo Nepriklausomybės aikštėje ir 18 val  prie namo Nr. 3 Tado Kastiuškos gatvėje Vilniuje vyko 1941 metų Biržėlio sukilimo paminėjimo mitingai. Šiuose mitinguose buvo primenama tų laikų įvykiai ir prašoma tinkamai 2021 metais paminėti Birželio sukilimo aštuoniasdešimtmetį.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad iki šiol į abiejų mitingų dalyvių prašymus, į daugybę kreipimųsi ir laiškų į atsakingiausius pareigūnus, politikus ir institucijas, kad iškilmingai valstybės mastu būtų paminėtas Birželio Sukilimo aštuoniasdešimtmetis  niekas tinkamai nereagavo. Neteko girdėti, kad Seimo nariai būtų iniciavę įstatymo projektą  teisiniu aktu  įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.  Tai labai lengva padaryti atsiradus nors 40 Seimo narių iniciatyvinei grupei. Niekur neskelbiama kokius renginius organizuos Seimas ir Vyriausybė 2021 metais.

PRAŠOME Seimo vadovybę ir Seimo narius, valstybės institucijų vadovus ir pareigūnus  ĮSIKLAUSYTI į 2020-06-23 d. mitingų ir daugybę po to sekusių organizacijų prašymus 1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą  „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tarybos pirmininkas                                                                                L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas                                                          A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja                                                                          R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas                                                                        P. Gvazdauskas

Pirmininko pavaduotojas                                                                        V. Jakubonis

Pirmininko pavaduotojas                                                                        H. Martinkėnas

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,  A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   V. Rizgelis, G. Rotomskienė,  L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas


Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, 
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    
 el. p. vilnius@sajudis.com         www.sajudis.com

                                                                                                                                            PRIEDAS

  Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai


LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Seimo Pirmininkės  pavaduotojui Pauliui Saudargui

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos Pirmininkui

Valdui Rakučiui

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos nariams

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Pirmininkui Giedriui Gataveckui

Lietuvos Laisvės Kovotojų  sąjungos garbės Pirminikui Jonui Burokui

Lietuvos Laisvės kovotojams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Europos Parlamento nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai


    
Dėl  1941 metų BIRŽELIO 22-28 d. SUKILIMO  paminėjimo 
                                Vilnius, 2021-01-03


                     2020-08-02 kreipėmės į Lietuvos vadovus ir atsakingas institucijas laišku   “PAMINĖKIME 1941 metų BIRŽELIO 22-28 d. SUKILIMĄ”  (pridedame) . 
            Esame gavę kai kurių atsakymų dėl mūsų prašymo. Tačiau iki šiol neteko gauti jokio galutinio atsakymo dėl 2021 metų paskelbimo  Birželio sukilimo metais ir 1941 metų birželio 23 dienos  DEKLARACIJOS  paskelbkimo teisės  aktu.

                    ŽINOMA, kad su  panašiais prašymais daugelis organzacijų į Jus kreipėsi daug kartų – tačiau prašymai nebuvo tenkinami.

             PRIMENAME, kad 1939-08-23 Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptą papildomą protokolą. Šiuo protokolu Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai.
            1939-09-01 pradedamas Antrasis Pasaulinis karas siekiant užvaldyti pasaulį.
            1939-09-01 Vokietija iš vakarų, o SSSR 1939-09-17 iš rytų puola Lenkiją ir nugalėję 1939 09 28 pasirašo jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste ) bendru paradu atšventė pergalę. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašo slaptą papildomą protokolą: „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“.
            1939 m. spalio pradžioje sovietai su vokiečiais pradeda derybas, kad SSSR atiduosianti Vilnių Lietuvai, kuri už tai turėsianti perleisti Vokietijai pietinę Suvalkiją.
            1940-06-15 SSSR okupuoja Lietuvą.

           1941-01-10 Šelenbergas ir Molotovas pasirašo trečią slaptą protokolą, pagal kurį Vokietija pardavė Sovietų sąjungai Suvalkiją už 7,5 mln. JAV dolerių.

                      1940-06-15 sovietai okupavę ir aneksavę Lietuvą prieš Lietuvos gyventojus pradėjo masinius terorus: sovietinės valdžios įvedimas,  partijų uždraudimas, žmonių šnipinėjimas, supriešinimas ir persekiojimas, teismai, įkalinimai, žudynės, tremtys.1940.06.15-1941-06-22 buvo įkalinta , nužudyta, ištremta 23000 žmonių.

                      Nepriklausomybės praradimas ir minėti faktai tapo paskata 1941 m. birželio 22 dieną įsižiebti Tautos (kitaip Birželio) sukilimui, kurio liepsna apėmė visą Lietuvą.
Birželio 23 d., per Kauno Radiofoną visam pasauliui buvo ištransliuota garsioji Deklaracija, skelbusi apie Nepriklausomybės atstatymą visoje Lietuvoje.
Sukilimo metu buvo išlaisvinta Lietuva nuo sovietų. Išsivadavimo kovose žuvo daugiau nei du tūkstančiai Lietuvos žmonių.  Sukilėliai kovojo ir prieš sovietus, ir prieš nacius.

Nacių Vokietijos okupacijos metu 1941.06.22-1944.07. buvo įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas 29500 žmonių, nužudyta  240 000 žmonių (iš jų apie 200 tūkst. žydų),  išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkst. žmonių.

             Stalino-Hitlerio suokalbio pasekmėje išnaikinta trečdalis tautos, padaryta žalos maždaug už 830 milijardų  JAV dolerių.  

SUKILĖLIAI,  ATLIKĘ  PRIESAIKĄ  TĖVYNEI,  IŠĖJO  AMŽINYBĖN. TEGUL  JŲ  TEISĖJU  BUS  AUKŠČIAUSIAS. Lietuvos vadovai ir politikai per 30 metų neįvykdė SUKILĖLIŲ paskutinio  prašymo teisiniu aktu  įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.

TODĖL  DAR  KARTĄ  visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių Lietuvos žmonių vardu PRAŠOME:

2021 metus paskelbti Birželio Sukilimo metais.
1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą 

„Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tarybos pirmininkas                                                                                 L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas sekretorius                      A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja                                                                            R. Jakučiūnienė

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

                                                                                                            PRIEDAS

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai                                                                                                                                                                

                      LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei 

LR Seimo nariams

LR Vyriausybės nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Europos Parlamento nariams

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai  

                                                                P A R E I Š K I M A S

PAMINĖKIME 1941 metų BIRŽELIO 22-28 d.  SUKILIMĄ  

                                Vilnius,  2020-09-02

                    1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus ir tų pačių metų rugpjūčio 3d. aneksavus Lietuvą, prasidėjo masinis krašto gyventojų terorizavimas bei naikinimas. 1941 m. birželio 14 d. iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus buvo ištremta daugiau, nei 18000 šalies žmonių, masiškai buvo teisiami, niekinami ir žudomi žmonės.

                  Nepriklausomybės praradimas ir minėti faktai tapo paskata 1941 m.  birželio 22 dieną įsižiebti Tautos (kitaip Birželio) sukilimui, kurio liepsna apėmė visą Lietuvą.

                      Birželio 23 d.,  per Kauno Radiofoną visam pasauliui buvo ištransliuota garsioji Deklaracija, skelbusi apie Nepriklausomybės atstatymą visoje Lietuvoje.

                      Sukilimo metu buvo išlaisvinta Lietuva nuo sovietų. Išsivadavimo kovose žuvo daugiau, nei du tūkstančiai Lietuvos žmonių.  

                      Sukilėliai kovojo ir prieš sovietus, ir prieš nacius.

                      Mūsų pareiga tai prisiminti ir gerbti!

                      PRISIMINKIME, kad LR Seimas  2000 metų rugsėjo 12 d. 11:21:47 NUTARĖ „Priimti 1941 m. birželio 23 d.  Lietuvos Laikinosios vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas  „Pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymą“. Tačiau LR Seimas nebaigė šio priimto įstatymo įforminimo procedūrų.

                  Per pastaruosius 29 atkurtos Nepriklausomybės metus daugelis patriotinių bei visuomeninių organizacijų ne kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas reikalaudamos, kad šis tautos valią išreiškęs dokumentas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ būtų pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu.

KONSTATUOJAME, kad 2013-03-07  Prezidentė D. Grybauskaitė  priėmė 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų  Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi.     Dalyviai  Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui įteikė specialiai dedikuotas knygas „Lietuvių tautos SUKILIMAS 1941 m. Birželio 22–28 d.“ Ši knyga turėjo priminti apie sukilėlių tarnystę Lietuvai, didvyrišką kovą ir auką Tėvynei.  Susitikimų dalyviai prašė jų 1941 metų Birželio 23 d. Nepriklausomybės  atstatymo Deklaraciją įteisinti Įstatymu. Panašūs prašymai teikiami nuolat, tačiau NEREAGUOJAMA.

                     ŽINOMA, kad pastaraisiais metais birželio 23 dieną prie Seimo vyksta mitingai, kuriuose prašoma įteisinti 1941 metų Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją. 2020 metais  šią iškilmingą datą pagerbti ir pažymėti Vilniuje  birželio 23 dieną buvo suorganizuoti 2 renginiai:  16 val. Nepriklausomybės aikštėje – iniciatorius Kęstutis Balčiūnas Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos narys. 18 val. T. Kosciuškos g.  Nr. 1, kur 1941 metais prasidėjo sukilimas – organizatorius Sakalas Gorodeckis  1941 Biržėlio sukilėlių kuopos vado Stasio Gorodeckio sūnus.

                   Visuose organizuojamuose renginiuose prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.

                      Deja, mūsų išrinktoji valdžia į tai nereaguoja. Dar daugiau  – tyliai pritardama, leidžia tyčiotis iš tautai šventų dalykų! 

                      2021 Birželio 22 dieną sukanka 80 metų, kai prasidėjo Birželio Sukilimas.

                      PRAŠOME:

                      2021 metus paskelbti Birželio Sukilimo metais.

                      Visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių  Lietuvos žmonių vardu prašome 1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą  pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tarybos pirmininkas                                                                                         L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas sekretorius                              A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja                                                                                    R. Jakučiūnienė 

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas,  A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė,  Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

                      Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,  G. Adomaitis tel 8611 30131

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

     el. p. vilnius@sajudis.com         www.sajudis.com

NGS edukacinės grupės veikla 2020 m. ir iki 2021 m. balandžio mėn.

Dr. Kazys Algirdas Kaminskas NGS edukacinės grupės vadovas, 1991 m. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas

I veiklos dalis: Ekskursijos „Lietuvos Parlamento gynyba 1991-aisiais“

1. 2020 m. sausio 8 d. 10 val. teminė ekskursija „Parlamento gynyba 1991-aisiais” Vilniaus Antakalnio progimnazijos 4 kl. mokiniams. Mokytoja Jurgita Žukauskaitė-Petkevičienė.      Pravedė: Dr. Kazys Algirdas Kaminskas (žr. foto žemiau).

2. 2020 m. sausio 10 d. 12 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais” Vilniaus Pavilnio progimnazijos 3 a ir 3 b  mokiniams (30 moksleivių). Mokytoja Vitalija Pelakauskienė. Pravedė: Dim. mjr. Antanas Burokas.

3. 2020 m. sausio mėn. 10 d. teminę ekskursiją „Parlamento gynyba 1991-aisiais” Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams pravesiu aš. Tik noriu žinoti, kurią valandą ir kur susitinkame.  Pravedė: Dr. Kazys Algirdas Kaminskas, NGS Edukacinės grupės vadovas (žr. foto žemiau).

4. 2020 m. sausio 15 d. 10 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais” Lietuvos kariuomenės kariams. Dėstytoja Aušra Pocienė   Pravedė: Dr. Kazys Algirdas Kaminskas

5. 2020 m. sausio 22 d. 9 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais” Šaltinėlio privačios mokyklos 5 kl. (30 moksleivių ). Pravedė: Valentinas Šapalas.

6. 2020 m. sausio 22 d. 13 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais” Šaltinėlio privačios mokyklos 6 kl. (30 moksleivių). Pravedė: Valentinas Šapalas.

 2021 metais, esant karantinui dėl pandemijos, edukacinis darbas vyko nuotoliniu būdu.

7. 2021.01.13. 13 val. Kazys Algirdas Kaminskas pravedė nuotoliniu būdu (nes dėl viruso COVID-19 paskebtas visuotinis karantinas) istorijos pamoką „Parlamento gynyba 1991m. Pergalei 30 metų“ Baisiogalos gimnazijos  9 – 12 klasių mokiniams ir mokytojams. Per šią pamoką pasisakė ir NGS narys Antanas Burokas. Nuotraukose direktorė Rita Juškevičienė dėkoja pranešėjams ir pasisako Antanas Burokas.

8. 2021.01.12. Kazys Algirdas Kaminskas pravedė nuotoliniu būdu (nes dėl viruso COVID-19 paskebtas visuotinis karantinas) istorijos pamoką „Parlamento gynyba 1991m. 30 – mūsų Pergalei“ Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos antrokams, trečiokams ir ketvirtokams, bei jų mokytojoms. Už renginį atsakinga mokytoja Genė Vilkelienė.

9. 2021 m. sausio 14 d. 9:50-10:35 privati mokykla „Metų laikai“ istorijos mokytojas Kęstutis Noreika.  Pamoka „Parlamento gynyba 1991m. 30 – mūsų Pergalei“. Pravedė Kazys Algirdas Kaminskas.

II veiklos dalis. Atminimo ženklų žuvusiems partizanams pastatymas

A. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Antanas Burokas, Kazys Algirdas Kaminskas ir Petras Paleckis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-čio metines paminėjo dalyvaudami žuvusių 1944.12.15 d. nuo rusų karių kulkų Gojaus miške Lietuvos partizanų Aleksandro Kamsiuko, Juozo Karalevičiaus, Juozo Manarkos, Jono Nemeikšio ir Broniaus Vrubliausko pagerbimo ir jiems pastatyto paminklo pašventinimo ceremonijoje.

Žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimo ir minėto paminklo pašventinimo ceremonija pavadinimu „Gojaus miško didvyriai” vyko 2020 m. kovo mėn. 11 d. nuo 10:00 val. šv. mišiomis Stakliškių, Jiezno ir Butrimonių bažnyčiose (nuo Gojaus išvardinti miesteliai yra vienodai nutolę), po to šventės dalyviai vyko į Gojaus mišką, kur vyko pašventinimo ceremonija.

Reikia pažymėti, kad Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) edukacinės grupės vadovas dr. Kazys Algirdas Kaminskas dar 2017.08.28 d. ir 2017.10.04 d. raštais, pagrindžiant istoriniais duomenimis, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centroMemorialinį departamentą, prašant įamžinti, t. y. pastatyti paminklus (vietovėse, kuriose rusų okupantų buvo nužudyti 4 ir daugiau Lietuvos partizanų) Stakliškių seniūnijos tokiose vietovėse: 1) Gojaus miške; 2) Gripiškių kaime; 3) Alšininkų kaime ir 4) Stakliškių miestelyje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centroMemorialinį departamentui aktyviai ir toliau NGS talkino, patikslinant istorinius duomenis pagal Stakliškių ir Butrimonių bažnytinius archyvus bei derinant  su vietovių žemės savininkais paminklų pastatymo vietas. Nuotraukose yra šiose iškilmėse Stakliškių bažnyčioje ir Gojaus miške dalyvavę Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Antanas Burokas, Kazys Algirdas Kaminskas ir Petras Paleckis.

B. 2020.10.08. Stakliškių seniūnija, Alšininkų kaimas, buvusi Danilevičių sodyba.  Šioje, sudeginto namo vietoje dar šiais metais Lietuvos valstybės lėšomis bus pastatytas atminimo ženklas – paminklas 1945 m. sausio 28 d. žuvusiems nuo rusų okupantų ir jų pakalikų kulkų 5 partizanams (Juozui Bajorui – Žaibui, Jonui  Marčiulioniui – Audroniui, Antanui Jurkoniui – Balandžiui, Vincui Rukui – Arui ir Jonui Palioniui – Sakalui) ir 7 gyventojams(Juozui Danilevičiui g. 1882 m., Marijonai  Danilevičienei g. 1884 m., Onutei Danilevičiūtei g. 1925 m., Adelei Danilevičiūtei g. 1925 m., Juoui Danilevičiui g. 1920 m., Jonui Danilevičiui g. 1922 m. ir kaimynui Pranui Šeškui g. 1913 m.). Iš dešinės į kairę: NGS narys dr. Kazys Algirdas Kaminskas (sumanymo autorius), Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. istorikė Dalia Urbonienė, Prienų savivaldybės atstovė XX, šio sklypo šeimininkė Domicelė Šeškutė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro skyriaus vedėja Violeta Kolonaitienė ir Šaulių sąjungos narys Julius Proškus.

Nuotraukoje dešinėje Alšininkų kaime (Stakliškių seniūnija) jau pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams ir vietos gyventojams, kurį šią vasarą (kai baigsis karantinas) reikės iškilmingai pašventinti.

C. Taip pat šią žiemą pastatytas atminimo ženklas prie Jaunionių  kapinių (Stakliškių seniūnija), žuvusiems partizanams Jaunionių kaime atminti, kurį taip pat šią vasarą (kai baigsis karantinas) reikės iškilmingai pašventinti. Nuotrauka žemiau.

DĖL PADĖTIES LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRE

2021 m. kovo 18 d.
Prasidėjus viešam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro puolimui Lietuvos žmogaus
teisių organizacijos kreipėsi į Prezidentą ir Seimo narius, prašydamos apginti įstatymu teisėtai paskirtą šio
centro vadovą ADĄ JAKUBAUSKĄ.
Kovo 18 d. išplatintame kreipimesi nurodoma, kad grupė Centro darbuotojų kreipėsi į Seimo pirmininkę bei
Seimo valdybą dėl šio centro direktoriaus A.Jakubausko sprendimo iš pareigų atleisti LGGRTC istorikę
Mingailę Jurkutę, neva istorikė iš užimamų pareigų buvo atleista dėl to, kad naudojosi Konstitucijoje įtvirtinta
teise laisvai reikšti savo įsitikinimus, neva sprendimas atleisti ją iš pareigų buvo priimtas dėl M. Jurkutės
išsakytos Centro ir atskirų jo darbuotojų kritikos.
Minėta grupė (aiškėja, kad jai priklauso ir kitų įstaigų darbuotojai) teigia negalinti taikstytis su darbuotojų
persekiojimu Centre ir, palaikydami M. Jurkutę reikalauja panaikinti įsakymą dėl M.Jurkutės atleidimo iš
darbo. Jų teigimu, krizinė situacija Centre pradėjo formuotis, kai įstaigos vadovu tapo A. Jakubauskas, o
M.Jurkutės atleidimas iš darbo, yra ryškiausias nepasitikėjimo, įtampos kurstymo ir administracinės savivalės
pavyzdys.
Ši grupė primena, kad anksčiau jau kreipėsi į Seimą dėl padėties Centre, tačiau, anot jų, padėtis nepagerėja,
nes direktorius neva nesistengia įsiklausyti į darbuotojų nuomonę, už tai dėl jo vadovavimo stiliaus darbą
palieka patyrę istorikams.
Žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad nepasitenkinimas Centro darbu pradėtas eskaluoti būtent
nuo tada, kai šio Centro vadovu buvo paskirtas Lietuvos tautinių mažumų atstovas, politologas, socialinių
mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto profesorius, visuomenės veikėjas ir poetas Adas Jakubauskas,
kurio praeitis niekam nekelia jokių abejonių – A.Jakubauskas yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos
pirmininkas, buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, įvairiose valstybės institucijoje dirbo darbą susijusį su
mažumų reikalais. Yra apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir padėkos raštais. Todėl nekelia abejonių, kad
dabartiniu metu Centro vadovu yra paskirtas kompetentingas mokslininkas ir vadybos profesionalas.
Kita vertus, abejones kelia niekuo su Centru nesusijusių asmenų (Alvydo Nikžentaičio, Loretos Skurvydaitės,
Vasilijaus Safronovo ir Mariaus Sirutavičiaus) viešos pastabos dėl tariamų Centre dirbančių tyrėjų laisvės
suvaržymų.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, nepasitenkinimą dabartiniu Centro vadovu eskaluoja tam tikros politinės
jėgos arba jų pavieniai atstovai, kurie turi pagrindą nutylėti Lietuvai svarbius iki šiol nežinomus istorinius
įvykius arba slėpti savo bei savo šeimos praeities gyvenimo faktus ir yra nepatenkinti dabartine profesionaliai
vykdoma LGGRTC veikla.
Tai patvirtina sinchroniškas Centro ir vieno solidžiausių Lietuvos istorikų parlamentaro profesoriaus ir
buvusio Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Valdo Rakučio puolimas, bei
nesiliaujantys grupės Centro darbuotojų skundai Seimui, kuriais siekiamas bet kokiomis priemonėmis
pašalinti iš Centro vadovo pareigų A. Jakubauską.
Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad A.Jakubauską palaiko trigubai daugiau šio centro darbuotojų ir
savo ruožtu rašo laiškus, prašydami Seimą leisti Centrui dirbti savarankiškai.
Žmogaus teisių organizacijos mano, kad Prezidentas ir Seimas turi leisti Centrui dirbti savarankiškai
vadovaujantis Seimo patvirtintais šio Centro nuostatais. O pastarieji reglamentuoja ne tik Centro uždavinius
ir teises, bet šio Centro administravimą. Pagal Centro Nuostatus generalinis direktorius priima į pareigas ir
atleidžia iš pareigų darbuotojus, todėl negali būti ginčo dėl to, ar Centro direktorius galėjo atleisti iš darbo

2
ir istorikę M. Jurkutę, kaip negali būti ginčo dėl M.Jurkutės įstatymo suteiktos teisės kreiptis į teismą dėl
atleidimo iš darbo pagrįstumo – tokią teisę ji turėjo ir tebeturi.
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad už M.Jurkutę kreiptis į teismą dėl galimai nepagrįsto atleidimo iš darbo
negali nei du, nei kelios dešimtys Centro darbuotojų, juolab kitose įstaigose dirbantys asmenys. Grąžinti
M.Jurkutę į darbą teisėtu būdu negali ir Seimas, nebent jis priverstų Centro direktorių savo noru panaikinti
priimtą įsakymą dėl M. Jurkutės atleidimo. Todėl minėtų Centro darbuotojų skunde Seimui iš esmės keliamas
klausimas dėl sugrąžinimo M. Jurkutės į darbą neteisėtu būdu (politiniu ar kitokiu spaudimu), pačiai
M.Jurkutei teisėta forma tokios valios neišreiškus, kitaip tariant, jai pačiai atsisakius ginti savo galimai
pažeistas teises teisėtomis priemonėmis teisme.
Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad lygiai taip pat kitų įstaigų darbuotojai negali reikalauti atleisti iš
darbo A. Jakubauską arba reikalauti stabdyti jo įgaliojimus. Pvz., Vilniaus universiteto Statutas reglamentuoja
universiteto valdymą, bet jis nesuteikia teisės šio universiteto rektoriui atleisti iš darbo kito jam nepavaldaus
universiteto rektorių arba reikalauti apriboti pastarojo įgaliojimus. Dėl to teisiškai yra ydingi ir netoleruotini
vieši Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikžentaičio, Vilniaus universiteto rektoriaus R. Petrausko,
Klaipėdos universiteto rektoriaus A. Razbadausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės
A.M.Linartienės bei Lietuvos kultūros tyrimo instituto direktoriaus R.Makselio reikalavimai suspenduoti
LGGRTC direktoriaus A.Jakubausko įgaliojimus. Šie asmenys akivaizdžiai piktnaudžiauja užimamomis
pareigomis ir kelia reikalavimus, dėl kurių įgaliojimų jiems nesuteikia nei šių mokslo įstaigų statutai ar
nuostatai, nei šių mokslo įstaigų kolegialių valdymo organų sprendimai. Daugiausia šie asmenys Centro
klausimu gali reikšti savo asmeninę nuomonę, bet ne savo mokslo įstaigų vardu.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, šiuo metu vyksta akivaizdus politinis manipuliavimas pilietės M.Jurkutės
atleidimu iš darbo ir psichologinio klimato problemomis Centre, iš tikrųjų siekiant ne grąžinti į darbą
M.Jurkutę ar apginti tariamą LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, o kitokių, visuomenei nežinomų tikslų.
Žmogaus teisių organizacijų nuomone, Centras yra Lietuvai priešiškų jėgų taikinys. Rusija visada menkino
Lietuvos valstybingumą, neigė Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir iki šiol propaguoja teigiamos
sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Todėl sprendžiant dėl kilusių įtampų ir dėl Centro kolektyvo
susiskaldymo (ar suskaldymo), būtina įvertinti Lietuvos karinės žvalgybos parengtą grėsmių nacionaliniam
saugumui vertinimo ataskaitą, ypač tą dalį, kurioje nurodomas Rusijos propagandos siekis kompromituoti
Lietuvos partizaninį judėjimą, ciniškai manipuliuoti Holokausto tragedija savo istorijos politikos tikslais [ 1 ].
„Nėra pagrindo manyti, kad nedraugiška Lietuvai valstybė pakeitė propagandos tikslus arba atsisakė ketinimų
įtakoti Lietuvos istorijos tyrinėtojų nuotaikas ir lūkesčius. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad tam tikri
politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai ar kiti asmenys, turintys rimtas priežastis slėpti savo ar savo
šeimos bei artimųjų gyvenimo praeities faktus, besąlygiškai atsisakys tiesiogiai ar netiesiogiai trukdyti
Centro darbui“,- teigiama kreipimesi.
Kreipimesi prašoma:
 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą visapusiškai išanalizuoti Centro kolektyve kylančio ar
kurstomo nepasitenkinimo priežastis ir nustatyti asmenis, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti šio Centro
veiklą.
 Neleisti tiesiogiai kištis į Centro veiklą ar jo valdymą politikams, mokslo bei kitų institucijų vadovams ar
darbuotojams bei kitiems asmenims. Sudaryti sąlygas Centro kolektyvui ir jo vadovams vykdyti funkcijas
griežtai pagal Seimo patvirtintinus Centro nuostatus.
 Žmogaus teisių organizacijos kviečia visas nevyriausybines organizacijas ir visuomeninius judėjimus bei
Lietuvos likimui ir Lietuvos laisvės kovų istorijai neabejingus piliečius priešintis ardomajai politinei ir
1 https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2019/02/2019-Gresmes-internetui-LT.pdf

3
kitokiai veiklai, kuria siekiama išbalansuoti Centro darbą, nukreipti jį Lietuvos valstybės
nepriklausomybei nenaudinga ar net pavojinga linkme.
 Kviečia Centro darbuotojus nutraukti viešų skundų rašinėjimus valstybės institucijoms ir žiniasklaidai, nes
jie destabilizuoja ir menkina LGGRTC veiklą visuomenės akyse.
 Kviečia saugoti Lietuvos orumą ir vardan žmonių santarvės vadovautis Konstitucija bei įstatymais, o savo
pažiūras ir įsitikinimus ginti konkrečiais argumentais, bet ne viešomis nuoskaudomis laiškuose valdžios
institucijoms.
Kreipimesi reiškiamas tikėjimas, kad valstybės ir visuomenės interesai bus keliami aukščiau už asmenines
ambicijas, kad tarpusavio nesutarimais nebus leista pasinaudoti Lietuvai priešiškoms jėgoms, kurios turi tikslą
sukompromituoti Centrą ir sąžiningus Lietuvos istorijos tyrinėtojus.

Arnoldas Kulikauskis

NGS valdybos pirmininkas

Xi Jinpingas pavertė mane Kinijos vanagu

Mihaelas Schumanas (pagal Politico straipsnį parengė Sigitas Žilius)

Mihaelas Schumanas yra knygų „Superpower Interrupted: The Chinese History of the World“ („PublicAffairs“, 2020 m.) Ir „Stebuklas: epinė Azijos turtingumo paieškos istorija“ („HarperBusiness“, 2009 m.) Autorius.

HONKONGAS – Aš tikrai nenoriu būti Kinijos vanagas. Visa idėja prieštarauja mano tikėjimu atvirumu ir puikiais dalykais, kuriuos tuo galima pasiekti. Tačiau dabartinė Kinijos vadovybė man nepalieka pasirinkimo: jie kelia grėsmę demokratijai, o tie, kuriems rūpi pilietinės laisvės, nebegali apsimesti, kad taip nėra.

Mano kelionė prie tos nelemtos išvados buvo skausminga. Esu liudininkas pažangos, pasiektos bendradarbiaujant su Kinija per pastaruosius 40 metų. Kaip ir daugelis iš mūsų iš demokratinių visuomenių, nenorėčiau, kad tai tęstųsi.

Tačiau darosi vis aiškiau, kad to negalima, nes Kinijos lyderis Xi Jinpingas nepritaria tokiai vizijai: jis nori pasaulio, kuriame Kinija dominuotų vadovaujančiose pasaulio ekonomikos aukštumose ir diktuoja tarptautinės diplomatijos ir diskurso taisykles. Ir toks pasaulis nėra saugus demokratijai. Padėtis privertė mane jaustis beveik išduotu.

Per pastaruosius du dešimtmečius mano gyvenimas buvo skirtas Kinijai. Nuo 2002 m. gyvenau ir dirbau Pekine arba Honkonge ir parašiau dvi knygas, susijusias su Kinija – vieną iš didžiojo filosofo Konfucijaus tyrimų; kita – pasaulio istorija, pasakojama Kinijos požiūriu. Lankiausi kiekviename šalies kampelyje, nuo ledinio Heihės forposto šiaurės rytų pasienyje su Rusija iki dykumos prieglobsčio Kašgaro toli vakaruose, netoli Pakistano.

Kaip ir daugelis iš mūsų, rašančių apie Kiniją, buvau užburta tos vietos, kai pirmą kartą ten įkėliau koją, kuri man buvo 1996 m. Prisimenu, kaip ryškiai lipau virš Didžiosios sienos griuvėsių, įžengiau į Mao Zedongo kriptą Tiananmenio aikštėje ir klajojau, dažniausiai vienišas, vingiuotomis Uždrausto miesto alėjomis, beviltiškai pasiklydęs ištaigingų kiemų labirinte. Šiais laikais, kai kinai yra kur kas turtingesni, beveik neįmanoma rasti tuščio rūmų kampo be turistų minios.

Būdamas ekonomikos žurnalistu, didžiąją laiko dalį aš praleidau istoriniu Kinijos pakilimu iš skurdo – nuo aukštų gamyklų iki ūkininkų kaimų ir pradedančiųjų technologijų . Kylantys Šanchajaus dangoraižiai yra įspūdingi, bet ne tokie įspūdingi, kaip paprastos kinų šeimos jaudulys perkant pirmąjį automobilį ar turint pakankamai santaupų senatvei.

Per šią prizmę man atrodė, kad JAV politika Kinijos atžvilgiu veikia. Visa įsitraukimo idėja buvo susieti Kiniją su Vakarų pasauliu prekybos ir finansų ryšiais, o Kinijos visuomenė tapo atviresnė, o komunistinė vyriausybė – pasaulinių reikalų partnerė.

Be abejo, aš niekada netikėjau, kad laisvosios rinkos atlaisvins Kiniją nuo Mao. Komunistų partija buvo įsitvirtinusi ir stiprėjant vystymuisi. Jos vadovybė liko nemaloniu dalyku, greitai brutaliai sutriuškinanti bet kokius prieštaravimus.

Tačiau taip pat buvo akivaizdu, kad Kinija transformuojasi teigiamai. Kinai vis daugiau galėjo keliauti po pasaulį ir bendrauti per naujas technologijas. Net ir blogėjant santykiams su JAV, praėjusiais mokslo metais Amerikos universitetuose studijavo 372 000 kinų daugiau nei iš bet kurios kitos šalies.

Taigi, Kinijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją ir aktyviau dalyvaujant Vakarų institucijose, pasirodė tikėtina, kad Pekinas pasiners į pasaulinę tvarką, kuri būtų naudinga tautai ir jos žmonėms, ir pasiryžtų jai. Maniau, kad turtingesnė Kinija būtų naudinga pasauliui – dar viena atrama, palaikanti pasaulio klestėjimą, nes šalis tradiciškai tokia buvo per visą savo istoriją .

Kuo daugiau laiko praėjo, tuo labiau mano nuotaika tamsėjo. Dalis pokyčių gali būti siejama su tuo, kad gyvenu vietoje, kur asmuo nesikreipia į valstybę: mintyse visada nerimaujama, kad sulauksite beldimo nakties viduryje į savo durys. (Neseniai buvo sulaikyti du žmonės, kuriuos aš asmeniškai gerai pažįstu.)

Kita jo dalis vis labiau suvokia, kad Kinijos lyderiai praranda susidomėjimą bendradarbiavimu su JAV. Tai prasidėjo vėlyvais JAV prezidento Baracko Obamos administracijos metais, kai pasirodė, kad joks Amerikos dialogo skatinimas su Kinijos pareigūnais dėl jų nesąžiningo elgesio su JAV kompanijomis padėties nekeičia. Atrodė, kad visas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pradėtas „reformos ir atsivėrimo“ procesas stringa. Aš pradėjau rašyti, kad Vašingtonas turi laikytis griežtesnės pozicijos .

Tačiau pastaruosius trejus metus vykę dalykai pakeitė mane. Aš pasikeičiau, nes tapo neginčijama, kad keičiasi Kinija. Technologijos, užuot išlaisvinusios kinų žmones, jas įtraukia į Orvelo laikų kontrolės tinklą, kur valstybė stebi kiekvieną žodį ir judesį, ar nėra jokių prieštaravimų.

Xi vyriausybė uždarė neapsakomą skaičių uigūrų vakariniame Sindziango regione, kuris yra 21 – ojo amžiaus ekvivalentas Sibiro gulagams Rusijoje, ir nieko apie tai nežino. Kinija taip pat sulaužė sutartį su Jungtine Karalyste siekdama patekti pas demokratijos aktyvistus Honkonge, kurių daugelis jau yra už grotų.

Dabar Xi bando pakeisti mąstymą apie gerą valdžią ir demokratines vertybes, kad jo žiaurus elgesys būtų priimtinas pasaulio akyse. Aišku, Xi neskatina komunistų revoliucijų visame pasaulyje ir nededa batų ant stalo (bent jau kol kas). Tačiau vis daugiau ir daugiau Xi iškelia Kinijos autokratinę sistemą kaip teisėtą ir netgi pranašesnę už Vakarų stiliaus demokratines vyriausybes. Jis puola Vakarų lyderystės idėją – ir tai kelia didesnę grėsmę pasaulio demokratijoms nei bet koks pranašumas, kurį Kinija gali pasiekti prekyboje ar technologijose.

Kinijos valstybinė žiniasklaida be paliovos tyčiojosi iš JAV dėl jos žiauraus atsako į pandemiją ir vis dažniau ją vaizduoja kaip nykstančią galią. Palyginimui, Pekinas save parduoda kaip atsakingesnį pasaulinį veikėją, trokštantį bendradarbiauti ir dalytis savo (naminėmis) vakcinomis su vargšais pasaulio gyventojais. Tačiau negana to, jos propagandos mašina dėl sunkumų, su kuriais susiduria Vakarų šalys, kaltina pagrindinius pačios demokratijos principus.

Vienas neseniai paskelbtų komunistų partijos laikraščio „Global Times“ komentarų apėmė viską, pradedant Vašingtono politine aklaviete ir baigiant neseniai įvykusiu perversmu Mianmare, kad būtų galima teigti, jog demokratijos bėdų šaltinis yra „vienas žmogus, vienas balsas“ principas ir žmonių konfrontacija, daugiapartinė politika. „Be to, kad Vakarų stiliaus demokratija yra netinkama net Vakarų šalims, ji netinkamai veikia ir ją sunku išlaikyti pačiuose demokratijos namuose”, – teigė autorius .

Xi nori pakelti autoritarizmą ir puoselėti naują pasaulio sistemą, kurioje nėra liberalių vertybių. Sausio kalboje jis teigė, kad demokratijos ir žmogaus teisių propagavimas yra „arogancija, išankstinis nusistatymas ir neapykanta“. „Kas skambina pavojaus signalu, – teigė jis, – bandydamas primesti hierarchiją žmonių civilizacijai arba primesti savo istoriją, kultūrą ir socialinę sistemą kitiems“. Kitaip tariant, pagal Pekiną, visa Amerikos misija skatinti pilietines laisves yra netinkamas kišimasis į pasaulio reikalus.

Pagal užsienio spaudą paruošė Sigitas Žilius

Straipsnis anglų kalba https://www.politico.eu/article/xi-jinping-turned-me-into-a-china-hawk/amp/?fbclid=IwAR3ZtjSFli2CiIoUSULa4pHD6fCM-xXhcmt2kfKtsYN1NlCQUF-aEOi8WoQ

Paminklas Pirmo laipsnio Vyties kryžiaus ordininkui Kvykliuose

NGS info.

Kraštiečių šventė, į kurią esami ir buvę kvykliškiai, bei jų svečiai rinkdavosi birželio kaitroj, 2020 metais ne kartą dėl pavojingo užkrato vis atidėliojama, rugsėjo26- tą dieną įvyko.

Susitikimas, prasidėjęs kaimo koplytėlėje klebono Jurgio Kazlausko ir monsinjoro Juozo Čeberioko aukojamomis mišiomis, neskubėjo persikelti į nuolatinę susibūrimų vietą gyvenvietės centre. Visi susispietė koplytėlės šventoriuje, kuriame atidengimo ir pašventinimo laukė paminklas 1919 metų savanoriui, Pirmo laipsnio Vyties kryžiaus kavalieriui Juozui Dikiniui.

Juozas Dikinis, 1917 metais mobilizuotas į caro kariuomenę, kovėsi Rumunijos fronte, pateko į nelaisvę, 1919 metais grįžo į Lietuvą ir tais pačiais metais birželio pirmą dieną, išlaisvinus Kvyklius, įstojo į 1- ojo pėstininkų Gedimino pulko devintąją kuopą, kovėsi su visais Lietuvos priešais. Pirmo laipsnio Vyties kryžiumi apdovanotas 1921 metų sausio mėnesį už lenkų fronte išgelbėtus kovos draugus. Karo metais tarnavo policininku Utenoje, užėmus miestą rusams, buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, demobilizuotas ir suimtas 1945 metais, buvo nuteistas ir įkalintas Komsomolske prie Amūro Chabarovsko krašte, perkeltas į Nagajevo lagerį Magadano srityje ir ten 1948 metų birželio 16 dieną mirė.

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Utenos skyrių nariai, atvyko savanorio anūkas Algirdas Keras, Kazimiero Dikinio šeima, dukterėčia Stanislova – Eleonora Mikulėnienė – Dikinytė, jos sūnus Vidas Mikulėnas ir dukra Valė Mikulėnaitė – Šakalienė, Vanda  Dikinytė – Vaičiuvienė su šeima.  Artimiesiem įteikti dokumentai, susiję su savanorio gyvenimu.

Pašventindamas paminklą klebonas Jurgis Kazlauskas pažymėjo, kad paminklo atidengimo akimirka labai prasminga ir visi, kas liejo kraują ir kentėjo dėl Lietuvos, kurioje mes gyvename laisvi, yra didelėje pagarboje.

Nuaidėjo trys salvės už Lietuvą, už Lietuvos kariuomenę, už karį savanorį Juozą Dikinį, atliktos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5 – osios rinktinės 507 kuopos savanorių.

Paminklo papėdėje dėdamas Gėles, Seimo narys Edmundas Pupinis kalbėjo: Garbė savanoriams, garbė dėvėti lietuvišką uniformą. Tokie žmonės, yra vieni iš mūsų ir gyvena tarp mūsų. Ir dabar yra žmonės, kurie iškilus pavojui stos į kovą kaip Juozas Dikinis. Kartais abejojame kad yra kažkas negerai. Netikėkite tuo: yra nuostabus jaunimas, kurie mokosi, yra grįžtančių į Lietuvą, kartojančių istorijas ankstesnių kartų žmonių, esant reikalui grįžusių į Lietuvą iš viso Pasaulio.

Idėja įamžinti Pirmo laipsnio Vyties kryžiaus kavalieriaus kviklyškio Juozo Dikinio atminimą dm. kpt. Valdui Mintaučkiui kirbėjo senokai, ir  šia mintimi Kvyklių kraštiečių švente 2019 metais pasidalino su klebonu Jurgiu Kazlausku, Utenos seniūnijos seniūnu Sauliu Gaižausku, seniūnaičiui Valdemaru Paškoniu. Valdas Mintaučkis pažadėjo, kad kitų metų kraštiečių šventėje bus pastatytas paminklas. Pinigų, kaip visada nebuvo, todėl  sumanymą  įgyvendino už paaukotas Stanislavos – Eleonoros Dikinytės, Valės Mikulėnaitės – Šakalienės,  Vido Mikulėno ir Valdo Mintaučkio lėšas.   Akmenį paminklui  padovanojo Žulių šeima iš gretimo Stanėnų kaimo. Didžiausias darbų krūvis teko Kvyklių seniūnaičiui Valdemarui Paškoniui. Jisai rado rėmėją A. Trinkūno agroservisą „Agrenta“, kuri pervežė akmenį ir sumontavo numatytoje vietoje, kartu su talkinkavusiais  sūnumi Donatu, sūnėnas Mariumi Paškoniu ir Mindaugu Paukšte.

Sveiki, bendražygiai,

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga pasipiktinusi bei jungiasi prie pasisakančiųjų dėl įžūlaus išpuolio ir niekšiško susidorojimo su Lietuvos patriotu prof. Valdu Rakučiu! Iš tikro kelis kart skaičiau straipsnį ir niekaip neįžvelgiau bei nesupratau dėl ko kilo ažiotažas, kodėl yra bandoma menkinti gerbiamo mokslininko bei istoriko skleidžiama tiesa, dėl ko jis buvo priverstas atsistatydinti? Ko mes bijome ir kur mes nueisime taip toliau, taigi negalėsime vienas kitam pažvelgt į akis, negerbsime patys savęs, jausimės tikri skystablauzdžiai, jeigu nesiimsime ryžtingų veiksmų bei nereikalausime pasiaiškinimo iš savo išrinktos valdžios!

Būkime vieningi ir stiprūs gindami teisybę ir žmogiškąsias vertybes, sulaukę laisvės apgynimo 30-mečio nepriklausomoje Lietuvoje!

Pagarbiai

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas

Arnoldas Kulikauskis

Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus (NOKT) Koordinacinės Tarybos VIEŠAS KREIPIMĄSIS

Dėl prof. Valdo Rakučio pasisakymų Holokausto ir sovietinių nukaltimų klausimu

Vilnius, 2021 m. vasario … d.

Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo viešosios erdvės veikėjų, prisiskyrusių sau tiesos monopolį, mėginimai
slopinti mokslininkų bei politikų diskusijas Holokausto tema, jeigu jos neatitinka iš anksto nustatytų
ideologinių schemų ir neoficialios cenzūros reikalavimų.
Naujųjų amžių istoriko, Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. Valdo Rakučio viešas pasisakymas dėl
žydų tragedijos nacistinės Vokietijos okupacijos metais labai užkliuvo šiems veikėjams, kurie tuoj puolė
viešai smerkti ir kaltinti pasisakymo autorių. Nuo profesionalaus istoriko, kuris esą netinkamai išsireiškė,
politiškai atsiribojo ir jo parlamentinės partijos vadovybė bei kiti politikai, nors savo pasisakyme prof.
Valdas Rakutis kėlė labai aktualią problemą, kad Holokausto tema yra tapusi aktyviai naudojamu Rusijos
režimo propagandos įrankiu. Valdas Rakutis savajame pasisakyme pabrėžė, kad siekiant atsispirti tokiam
informaciniam karui yra būtina visapusiškai, nevienmatiškai ištirti nusikaltimus prieš žmogiškumą,
kolaboravimo su okupaciniais režimais reiškinius.
Po viešų smerkiančių puolimų dėl pasisakymų Holokausto tema aukštą kvalifikaciją turintis profesionalas
Valdas Rakutis atsistatydino iš Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų.
Dėl to tenka labai apgailestauti, nes, viena vertus, toks viešas linčas turi antikonstitucinio persekiojimo
už pažiūras pobūdį, o antra vertus, ir pačiame viešai prof. Valdo Rakučio išreikštame požiūryje išvis
nebuvo nieko žalingo – nei teisiškai, nei morališkai. O svarbiausia, jo pasisakyme nebuvo jokių faktų, dėl
kurių teisingumo tie veikėjai, pretenduojantys į viešus cenzorius, būtų galėję bent ginčytis (kaip antai,
nėra kaip paneigti ir faktų dėl dalies žydų tautybės asmenų aktyvaus dalyvavimo okupacinio sovietinio
režimo represijose prieš Lietuvos piliečius, o taip pat ir dalies žydų bendradarbiavimo su nacistiniu
režimu, naikinant savo tautiečius).
Kaip ir polemikos dėl K.Škirpos, J.Noreikos atveju, toliau vykdomas viešas beatodairiškas spaudimas,
vadovaujantis tik vienpusiška istorijos interpretacija, ignoruojančia sovietų įvykdyto genocido pasekmes,
prieštarauja Europos Parlamento 2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijai dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo.
Ten aiškiai pasakyta: „istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai“ ir kad „visiškai
objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“. Niekas neturi teisės tvirtinti, kad istoriją „interpretuoja
objektyviai“. Tačiau akivaizdu, kad būtent šito – išimtinės teisės „objektyviai“ interpretuoti istoriją – kai
kas gviešiasi. Ir tai daro net ne istorikai, o naujoji privalomo požiūrio „žurnalistika“.
NOKT griežtai nepritaria tokiai agresyviai polemikai, kai nė nediskutuojama dėl pačių oponento
pateikiamų faktų, o jis iš karto grūdamas į inkvizicinę Prokrusto lovą. Pastebime, kad šitoks negarbingos
polemikos stilius Lietuvos žiniasklaidos erdvėje, deja, tampa dažnesniu tada, kai oponentas išpažįsta
patriotines pažiūras, savo darbais siekia stiprinti valstybę, ugdyti pilietinę sąmonę.
NOKT ir ją vienijančios visuomeninės, patriotinės organizacijos tokiems naujiesiems inkvizitoriams,
intenetinio karo užsakovams primena, kad Lietuvos Respublika yra demokratinė valstybė. Joje
Konstitucija garantuoja piliečiams laisvą saviraišką, kiekvieną pilietį gina nuo persekiojimo už pažiūras.
Lietuvos Respublikos Seimo nariams irgi nėra nustatyta jokių tabu, apie ką negalima kalbėti, jeigu toks
kalbėjimas nepažeidžia kitų žmonių teisių, viešosios tvarkos ir doros.

NOKT kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prie jo esantį
Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos ir Visuomeninės tarybos narius ir prašo artimiausiu metu
surengti Seime garbingą ir atvirą diskusiją dėl prof. Valdo Rakučio pasisakymų Holokausto ir sovietinių
nusikaltimų klausimu. Negalime leisti, kad tiesos vardan būtų persekiojama ir pati tiesa.

NOKT pirmininkas Dr. Audrius Skaistys

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius KREIPIMASIS

Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai

KREIPIMASIS
2020-12-03, Nr.NGS-VS-01

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius pritaria LNGS nario, valdymo sistemų eksperto
Vincento Jasiulevičiaus išdėstytoms idėjoms ir siūlymams kaip kompleksiškai – sistemiškai spręsti Lietuvos
problemas, vykdyti Lietuvos ūkio plėtrą ir kurti Gerovės valstybę.
Pabrėžtinai atkreipiame Jūsų Ekselencijos dėmesį į Seimo narių skyrimą ministrais ir manome, kad tai yra
prieštaravimas Lietuvos Konstitucijai: įstatymų leidėjas ir vykdantis parlamentinę priežiūrą Seimas negali
kontroliuoti Vykdomosios valdžios – Vyriausybės sudarytos iš Seimo narių. Akivaizdu, kad tai yra įteisintas
interesų konfliktas ir demokratijos nekūrimas, nes pažeistas valdžių atskyrimo principas.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai negali būti nuošalyje kai matome, kad per 30 metų
Lietuva eina nykimo kryptimi, todėl kreipiamės į Jūsų Ekselenciją kaip Lietuvos Konstitucijos garantą.
Prašome Jūsų Ekselenciją Lietuvos Prezidentą, su atydžiu dėmesiu atkreipti į valdymo sistemų eksperto
Vincento Jasiulevičiaus siūlymus bei jo parengtus projektus, kurie buvo registruoti Seime, tačiau tolimesnė
eiga jiems nesuteikta.

Priedas: Valdymo sistemų eksperto Vincento Jasiulevičiaus 2020-12-02 Kreipimasis – siūlymas.

Pagarbiai,
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Vilniaus skyriaus pirmininkas Vladas Turčinavičius

Kalėdinis sveikinimas

Gerb. Bičiuliai,

Švęsdami Kristaus Išganytojo atėjimo šventę, prisiminkime tuos, kurie kovojo prieš neprietelius, užgniaužusius mūsų laisvę, prieš koloborantus, stiprinusius priespaudą, kovojusius su jais, bet nesulaukusius Tėvynės laisvės.

Prisiminkime per sausio įvykius, pasienyje kritusius mūsų didvyrius.
Prisiminkime tuos tautiečius, Jų šeimas, kurie iš visos Lietuvos atskubėjo ginti Jos širdį – Aukščiausiąją Tarybą.

Prisiminkime, kad pas mus į pagalbą tuomet atskubėjo kaimynai iš Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Petrapilio, Baltarusijos (Gudijos), kad vyko didžiuliai mitingai Maskvoje, Donecke, Užkaukazėje, pasaulyje.

Pasveikinkime vieni kitus, kurie patikėjo prof. Vytauto Landsbergio kalba, kai jis paklausė, ar iškęsime sovietų blokadą? Šimtatūkstantinė minia sugriaudėjo:
iškentėsime, iškentėsime….Landsbergis, Landsbergis…..

Pasveikinkime bebaimius parlamento gynėjus: A.T.Apsaugos, šaulius, pasieniečius, SKAT tarnybos, Geležinio Vilko Mokomojo junginio savanorius, policininkus, muitininkus, kurie atlaikė jedinstvininkų, autonomininkų išpuolius.

Padėkokime dabar atliekantiems savo pareigą saugant mūsų Lietuvos sienas, pasieniečiams, muitininkams, KAM struktūrų karininkams ir kariams, viešąją tvarką palaikantiems policininkams, visuomenininkams.

Dėkokime MŪSŲ medikams už Jų ištvermę nenuilstamai kovojant prieš pandemiją.

Palinkėkime, kad mūsų broliams baltarusiams, ukrainiečiams ir visiems pasaulyje patiriantiems smurtą, pavyktų nusikratyti despotų rėžimų, okupantų ir įsigalėtų taika.

Būkite sveiki sulaukę šv. Kalėdų, tebūnie ateinantys metai sveikesni, kūrybiškesni, derlingesni.

Dear All,

Kindest greetings at Christmas. We wish you all the best luck in the New Year. Wishing good health and success to you and yours. It’s the time to unite in the fight against injustice and coronavirus pandemic.

Padėkime vieni kitiems ir Dievas mums padės!

Pagarbiai,
Krašto apsaugos bičiulių klubo vardu
Dim. maj. Antanas Burokas