Sigitas Žilius
Vakar Via Lietuva pristatė elektroninę kelių mokesčių rinkliavos projektą „Via toll“. Rinkliava pakeis šiuo metų kelių mokesčių sistemą paremtą mokėjimu už naudojimąsi keliais tam tikrą laiką (pvz dieną, mėnesį ar metus) į mokestį už nuvažiuotą kilometrą priklausomai nuo transporto priemonės ekologinės klasės ir bendrosios masės.
Via Lietuva vadovas Martynas Gedaminskas ir Via toll projekto vadovas Andrius Teškevičius pristatė rinkliavos veikimo mechanizmą. Kaip bus galima sumokėti už kelius, koks veiks kontrolės mechanizmas, kokios baudos laukia pažeidėjų. Tačiau kokie bus tarifai už nuvažiuotą kilometrą, kaip jie buvo suskaičiuoti salėje susirinkusi gausi auditorija atsakymų nesulaukė. Klausimų banga dėl kelių mokesčių skaičiavimo metodikos ir mokesčių dydžių ritosi ir ritosi per salę be atsakymų.
Pagal LTSA pateiktą kelių mokesčių tarifų įsakymo projektą, pasak vežėjų dirbančių Lietuvoje, kelių mokesčiai per metus nuo 800 eurų metinės vinjetės didės iki 12 000 – 14000 eurų vienam automobiliui pagal nuvažiuotus kilometrus per metus. Tačiau būtina pabrėžti – mokestį mokės ne vežėjas, o mokės galutinis prekių pirkėjas. Brangs duona, mėsa, sviestas ir kitos maisto ir ne maisto prekės. Tokia Susisiekimo ministerijos politikų valia.
Nepriklausomybės gynėjams kilo klausimas – kodėl lengvasis transportas iki 3,5 t apmokestinamas kelių mokesčiu skirtingai. Keleivinis M1 kategorijos automobilis neapmokestinamas, bet N1 automobilis apmokestinamas 6,5 ct/km. Nuvažiavęs iki Klaipėdos ir atgal kišenę patuštinsi apie 45 eurais. Žmonių kalba rašant, VW Caddy su langais kelių dangos negadina, todėl mokesčio mokėti nereikia, o štai tas pats VW Caddy be langų kelius gadina 6,5 karto daugiau ir už jį reikia mokėti kelių mokestį. Abu automobiliai tos pačios masės, vienas veža žmones ir krovinius, ir kitas veža žmones ir krovinius. Skirtumas tik langai! Tai logiškai mąstant – langai nulemia ar automobilis gadina kelius!
Via Lietuva vadovai skėsčiojo rankomis ir sakė – tai Susisiekimo ministerijos politinis sprendimas. Priminsiu – Susisiekimo ministras Juras Taminskas priima politinius sprendimus. Kodėl Susisiekimo ministras leidžia sau taip galvoti apie langų įtaką kelių gadinimui? Kur logika ir sveikas protas? Atsakymo salėje neišgirdome.
Europos reglamentai visiškai nenumato apmokestinti kelių mokesčiu automobilius iki 3,5t nepriklausomai ar jie yra keleiviniai ar taip vadinami komerciniai. Apmokestina tik Rumunija, Estija, Latvija ir Lietuva. Kodėl kitose ES šalyse automobilių langai kelių (ne)gadinimui įtakos neturi – neaišku.
Atrodytų koks gi čia skirtumas mums, Nepriklausomybės gynėjams, kaip ir kiek padidės kelių mokesčiai? Apmokestins ministerija belangius ar neapmokestins?
O šuo paslėptas štai kur. Kokį transportą apmokestins didžiuliais kelių mokesčiais, tas ir išnyks ir šalies kelių parko. Jau rašiau kaip yra trokštami pikapai Ukrainos karių, kaip universaliai naudojami mūšio lauke (nuoroda į straipsnį skaityti čia ). Manau, būtina taikyti lengvatas ir nuolaidas, visaip skatinti žmones ir įmones įsigyti pikapus, nes jie karo metu nedelsiant būtų panaudojami šalies gynybai. Stiprinant gynybinius pajėgumus ir įvertinant 300 000 tūkstančių gynėjų skaičių, technikos nuostolius mūšio lauke būtina suformuoti 60 000 – 80 000 pikapų parką privačiame ir valstybiniame ūkyje, kaip gynybinį rezervą.
Kodėl kertama per šalies gynybą išstumiant pikapus ir kitą komercinį transportą nors to nereikalauja ES direktyvos ir kitų šalių pavyzdžiai?
Atsakymo iš Susisiekimo ministerijos politikų nesulaukiu, bet klausti nenustosiu.