Sigitas Žilius

Perskaičiau straipsnį apie komisijos darbą ir pasigedau racionalumo komisijos veikloje.
Vertinti (teisti – rašo straipsnio autorius) istoriją po 70- metų, manyčiau, žiūrint aštresniu kampu, dabartiniais kriterijais, sudedant faktus aiškiai ir suprantamai ketvirtokui. Atmetant jausmus. Kviečiu būti paprastesniais, bet ne prastais.
Kaip vertinti žmonių bendradarbiavimą su sovietų ar su nacių okupantais? Raktinis žodis – „okupantais”. Tarp sovietų ir nacių dedu lygybės ženklą. Lietuvos piliečiai (įvarios kilmės) istorijos keliu ėjo tarp trijų valstybę naikinančių ugnių. Turiu mintyje ir lenkus, kaip pažeidusius Suvalkų sutartį Vilniaus krašto okupantus. Nors lygybės ženklo tarp lenkų ir anuodviejų tikrai nededu.
Vertinti kiekvieno žmogaus darbus siūlau ramiai (kiek leidžia karštas lietuvio būdas!) ir „matematiškai”. „Skaičiuokime” tik viešai atliktus darbus, bet ne privačius laiškus ar pokalbius, okupantų istorikų ar ideologų vertinimus.
Taigi vertinkime hipotetinę asmenybę.
Braukime popieriaus lapo viduryje vertikalią liniją.
Kairėje pusėje rašykime darbus naudingus valstybės (ne tik vienos kurios nors tautos) atstatymui ar išsaugojimui, o dešinėje – griovimui ir naikinimui.
Pvz kairėje rašau:
1) 1918 m. iškėlė trispalvę Gedimino bokšte;
2) 1918- 1930 tarnavo LR kariuomenėje;
3) 1930 – 1944 dirbo mokytoju, parašė knygas vaikams;
4) 1944 – 1949 partizanavo, atidavė gyvybę už valstybę;
Pvz dešinėje rašau:
1) 1940 m. straipsniu išsakė susižavėjimą komunistine okupacija ir lietuvos piliečių trėmimu į Sibirą;
2) 1942 m eilėraščiais išsakė palaikymą vokiečių vykdomam lietuvos piliečių naikinimui;
3) 1918-1940 m. priklausė partijai X.
Teigiamas tokios asmenybės vertinimas man būtų priimtinas. Tačiau pastebint besikeičiančias, priklausančias nuo politinių aplinkybių politines asmenybės pažiūras. Darbai taip rodo.
Šiandieną aplink mus gyvena žmonės su skirtingomis politinėmis pažiūromis – ” už Baideną”, ” už Trampą”, „už Putiną”, „už konservatorius”, „už socialdemokratus, „už gėjus”” ir t.t. Dėl pažiūrų net išsakytų straipsniu, knyga ar eilėraščiu piliečio neatleidžia iš darbo, nesodina į kalėjimą. Ketvirtokui reikėtų pasakyti, jog taip atrodo XXIa. demokratija. Taip buvo ir yra nevisada ir nevisame Pasaulyje. Istorines asmenybes šiandien vertinkime pagal atliktus darbus „gerus-blogus” valstybei, bet ne už politines pažiūras. Pasikeitė ir valstybė, ją kuriame kitokią, negu prieš šimtą metų.
Jeigu net ir blogus darbus atlikę žmonės sukūrė įrankius, knygas, eilėraščius galinčius stiprinti, kurti Lietuvos valstybę dabar – naudokime juos. Neigiamai vertinamus asmenybės darbus, politines pažiūras neslėpdami aptarkime, dėl jų diskutuokime, kad ketvirtokas pasidarytų išvadas, pats įvertintų istorinius įvykius ir įgytų nuomonę.
Nebijoti argumentuotai diskutuoti ne tik istorinėmis temomis, ginti susiformavusią nuomonę, dalyvauti valstybės valdyme, politinėje veikloje, balsuoti siekiant nuomonę įgyvendinti – tai turėtų tapti piliečio pareiga.
Šiandieninio piliečio laukia dideli išbandymai jau artimiausiu metu dėl vakarų ir „globalių pietų” aštraus susidūrimo . Atsirinkti dezinformacijos ataką dabar pat, suprasti kada vyksta hibridinė ataka prieš valstybę, kada politinės kovos demokratijos ribose – iššūkis piliečiui. Jam padės kritinis mąstymas. Bet apie tai kitą kartą.

Kviečiu diskusijai.
Žemiau straipsnis jūsų dėmesiui.

https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2338028/valdemaras-klumbys-farso-komisija