Dr. Raimundas Kaminskas

Šiemet, gruodžio 16 d., sukaks 84 metai, kai Maskvos kalėjimo ligoninėje mirė politinis kalinys ir tremtinys Augustinas Voldemaras(1883-1942) – vienas iš žymiausių pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) intelektualų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministras, profesorius, poliglotas, vertėjas, publicistas, laikraščio redaktorius ir įvairių visuomeninių organizacijų narys.

1925 m. kovo 12 d. Maironis pašventino patį pirmąjį statybų akmenį, žymintį banko rūmų statybos pradžią ir 1928 m. gruodžio 8 d. jau baigtą statyti pastatą, kurio architektas – Mykolas Songaila.

Banko rūmų trečio aukšto kampinėje dalyje iš Maironio gatvės pusės buvo įrengtas prof. Augustino Voldemaro (1883-1942), tuometinio Ministro Pirmininko butas. Jis jame gyveno apie pusantrų metų iki jo suėmimo ir ištrėmimo į Platelius 1930 m. liepos 25 d.

Butas buvo baigtas įrengti ir baldai išrinkti paties prof. A. Voldemaro nurodymu. Tam reikalui buvo išleista net du šimtai tūkstančių litų.

Specialiai Ministrui pirmininkui buvo įrengta atskira laiptinė su to meto technikos naujove – liftu, pagamintu JAV firmos „Otis“. Liftas veikia iki šiol, jame yra kėdutė, veidrodis, išlikę autentiški lietuviški užrašai.

Bute buvo biblioteka, kurioje buvo saugoma prof. A. Voldemaro knygų ir artefaktų kolekcija, kuri nėra išlikusi.Autentiška ąžuolinė sieninė knygų spinta buvo pagaminta apie 1929 m., galėjo sutalpinti didelį knygų kiekį. Bibliotekos viduryje – medinis, autentiškas kasininko stalas, pagamintas Vilijampolėje, Kosto Petriko baldų fabrike 1929 m.

Bute galima pamatyti ir svečių priėmimo kambarį – avansalę – su įspūdingais pano, vaizduojančiais dangaus skliautą ir graikų Akropolį. Puošniame priėmimų kambaryje ant lubų matyti pano su romantizuotu Vilniaus vaizdu, kuriame ryškiausias akcentas – Gedimino pilis. Vilnius 1920 m. buvo okupuotas Lenkijos, sostinė perkelta į Kauną. Tačiau nuostata, kad Vilnius yra tikroji sostinė ir ji greitai grįš Lietuvai, buvo visą laiką gyva. Pokylių kambarys irgi ne mažiau puikus: joje įrengtas netgi nedidelis balkonėlis, kuriame pokylių metu grojo muzikantai. Ant sienos galima matyti ir pano su Vilniuje esančia Gedimino pilimi, išlikę autentiški baldai, kai kuriuos jų pats A. Voldemaras atsivežė iš Paryžiaus.

Buto pokylių kambaryje puošmenų – autentiškas ampyro baldų komplektas. Šį baldų komplektą prof. A Voldemaras pats pirko ir atsivežė iš Paryžiaus antikvarinių baldų salono „Soubrier“, veikiančio ir šiandien. Ampyro baldų komplektą sudaro šešiakampis raudonmedžio faneruotės stalas šlifuoto marmuro paviršiumi ir šeši dramblio kaulo krėslai, aptraukti aukso spalvos gobelenu. Ypač išskirtinės atrodo paauksuotos priekinės kojos – apačioje stilizuotos žvėrių letenos, viršuje – egiptiečių deivių sparnuotos galvos.

Bute išlikęs yra aštuonių metrų aukščio Augustino Voldemaro darbo kabinetas, esantis tiesiai po kupolu, puoštu kesonais ir rozetėmis.

Geltonų ir tamsiai mėlynų spalvų kabinetą puošia juodos kolonos, 8 metrų aukščio kupolas, puoštas gėlėmis ir ant ilgos grandinės kabančiu sietynu. Kabineto gale – medinis rašomasis stalas, jo šonuose išdrožinėtos mitologinės būtybės: Sirena ir Tritonas. Jų atvaizdus jungia drožinėta gėlių girlianda, sukomponuota iš jurginų ir kitų žiedų. Posėdžių stalo kampuose virš kojelių – keturios S raidės formos konsolės. Jos apačioje užbaigtos keturpirštė žvėries pėda. Stalas puoštas drožiniais, vaizduojančiais akanto lapus ir girliandas, sukomponuotas iš astros, rožės ir kitų stilizuotų gėlių žiedų. Ąžuolinės kėdės aptrauktos juoda oda. Priekinės kojos lenktos, kabriolė tipo, užbaigtos keturpirštė žvėries pėda. Kabinete stovi ir ąžuolinė spinta, faneruota brangiu medžiu. Durelės dekoruotos įvairių spalvų mediena, vaizduojami vazos, rožės, gvazdiko ir tulpės motyvai. Spintos viršus marmurinis, o kojelių įmovos bei kampiniai dekoraciniai elementai – bronziniai.

Darbo kabinetą puošia XIX a. porcelianinė japoniška vaza. Monumentalios vazos paviršius dekoruotas japoniškais ornamentais, kuriuos įrėmina sceneles su įvairiais japonų gyvenimo vaizdais. Ant pjedestalo – Juozo Mikėno skulptūra „Berniukas su balandžiu“. Šiame bute buvo ir atskiras išėjimas ant stogo, ant kurio buvo įrengtas sodas.

Dr.Raimundo Kaminsko nuotraukos