Rimvydas Valatka. Kas, o jeigu?

Straipsnis iš D elfi

Kas netingi, tas paskui AiG dabar adventiškai spardo užsienio reikalų ministrą. Už tai, kad pasakė, jog Lietuvos gynybos ir nacionalinio saugumo karalius yra nuogas. Ką, tu netiki mūsų sąjungininkais Macronu ir Scholzu? Abejoji NATO 5-uoju straipsniu? O kur tu buvai anksčiau? Paskutinė špicu spyrė etikos mokytoja Blinkevičiūtė.

Toks tradicinis lietuviškas kalėdinis performansas. Bet iš tiesų tai iš ko juokiatės, ponai? Iš savęs juokiatės, save spardote, ponai. Jau geriau istoriją laisvalaikiu paskaitinėtumėte.

Gruodžio 5-ąją sukako 29-eri, kai pasirašytas Ukrainos saugumą ir nacionalinį vientisumą turėjęs garantuoti Budapešto memorandumas.

O prieš ketvirtį amžiaus Ukraina, vadovaudamasi memorandumu, kuriuo JAV, Didžioji Britanija ir Rusija įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, pradėjo naikinti savo strateginius bombonešius, kurių turėjo bene 38, įskaitant ir 11 ano meto naujausių „Tu-160“ bei 1068 sparnuotąsias raketas „X-55“.

Paskutinį savo strateginį bombonešį, ilgo nuotolio „Tu-95MS“, galėjusį gabenti branduolinį ginklą, Ukraina sulaužė 2001-ųjų gegužę. 80 km į pietus nuo Kijevo esančiame Uzino aerodrome bombonešis buvo supjaustytas į penkias dalis..

Keli šimtai raketų ir, regis, 8 strateginiai bombonešiai pagal Budapešto susitarimą buvo perduoti Rusijai. Visus juos, kaip ir raketas, rusai naudoja griaudami Ukrainą ir žudydami ukrainiečius.

Gal tai ir nebuvo gėdingiausias po Miuncheno pakto JAV ir D.Britanijos sandoris su agresoriais, bet durniausias neabejotinai. Vykdydama Budapešto memorandumą JAV ir D.Britanija dar 2014 Rusijai užgrobus Krymą turėjo ginti Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet negynė.

Šio karo metu memorandumo smarvė vietomis nepakeliama strategiškai. Atėmusios iš Ukrainos strateginę aviaciją, galinčią smogti bet kuriam kariniam objektui Rusijoje, ir raketas „X-55“, ką daro JAV? Uždraudžia Ukrainai smogti kariniams taikiniams Rusijoje iš NATO gautais ginklais.

Negana to, JAV Kongresas su pasididžiavimu sustabdo karinę paramą Ukrainai. Respublikonai dar sykį spjovė į Budapešto memorandumą. O dėl ko? Dėl vidinių partinių rietenų.

Palik anuomet Ukrainai bent kelis strateginius bombonešius ir raketas, Rusija nebūtų galėjusi nebaudžiama atakuoti Ukrainos miestų. Gali būti, kad dėl tokios atsvaros, nekalbant jau apie atominių ginklų atidavimą Rusijai, Maskvos reichas netgi nebūtų ryžęsis užpulti Ukrainos.

Jei Ukraina pernai savo jėgomis būtų atsilaikiusi ne iki birželio pabaigos, o tik tas tris dienas ar porą savaičių, kaip tikėjosi CIA analitikai (labiau tikėjosi, o ne kariškai planavo), šiandien Ukrainos jau nebūtų, bet nebūtų nei sankcijų Rusijai, nei Maskvos reicho izoliacijos.

Budapešto memorandumo data verčia iš naujo perskaityti tai, ką bandė pasakyti G.Landsbergis ir į ką taip irzliai, it išpopintas 9-10 m. berniukas reagavo Nausėda ir bemaž visas šalies politinis elitas bei generolai.

Šalį ir laisvę gina ne sutartys ir jų straipsniai, o karui parengti žmonės ir ginklai, Pvz., Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lenkija turėjo gynybos sutartis su Prancūzija ir D.Britanija. Prancūzija ir D.Britanija kitą dieną po Lenkijos užpuolimo netgi tvarkingai paskelbė karą Vokietijai. Bet anglai ir prancūzai neiššovė nė šūvio į vokiečius net tada kai Vokietijai į pagalbą atėjo rusai.

Lenkija liko vienui viena prieš dvi to meto galybes. Kodėl 5 str. negalėtų įstrigti taip pat?

JAV ir Europa, įskaitant Lietuvą, didintų prekybos apyvartas su Rusijos reichu, degintų rusišką naftą ir dujas, o pasibaigus finansiniams metams skaičiuotų iš tos apyvartos gautus pelnus. Greičiausiai jau būtų atėjusi diena, kai NATO samitas svarstytų, o gal būtų apsvarstęs ir Vilniuje šią vasarą, kad NATO blokui laikas sliūkinti prie 1997 m. sienų, kaip prieš karą su Ukraina įžūliai pareikalavo aukštas reicho pareigūnas Riabkovas.

Šalies gynybą garantuoja ginklai ir parengti gintis žmonės. Plius politinė valia pagaliau pakelti Lietuvą nuo patogios taikos sofos. Kas seniai turėjo būti padaryta, bet nėra?
Šių Kalėdų palyginti ramiai laukiame ne todėl, kad kažkas Vašingtone ar Berlyne turi gerą planą ir tikrai ne todėl, kad yra 5 NATO str., o tik todėl, kad Ukrainos kareivis kaip kaulas gerklėj atsistojo Moskovijos fuhreriui ir Vakarų katinams leopoldams, įskaitant Lietuvą su Seimo opozicija, kurie ir dabar slapta ar nevisai pasvajoja, kad to „nepatogumo“ – Ukrainos nebūtų.

Tai, kad šalį gina ne sutartys ir straipsniai, o ginklai ir juos naudoti parengti žmonės, yra aksioma, kurią prikišamai parodo Ukrainos likimas.

Taip, NATO 5 str. yra beprotiškai fantastiškai geras dalykas, garantavęs ramų Lietuvos gyvenimą 20 metų. Bet pasaulis, kuris daugmaž gyveno pagarbos tarptautinėms sutartims dvasia, dar 2014 vasarį išgyveno 10 balų žemės drebėjimą pagal Richterį, o galutinai prasmego 2022-ųjų vasario 24-osios rytą. Kaip Atlantida – tarsi buvo, tik niekas nebeatseka kur.

Bet paklauskit tektoninių lūžių (=žemės drebėjimų) vadybininko Nausėdos arba etikos mokytojos Blinkevičiūtės, kaip suveiktų NATO 5 str., jei Rusijai įsiveržus į Lietuvą ir Lenkiją, šios paprašo įjungti penktąjį, o Vengrija, Slovakija ir Turkija ar bent viena jų sako „no“? Tik prašom be sentimentalių dramų su tektoniniais lūžiais.

O ką Lietuva darys tuo atveju, jei po 11 mėnesių JAV prezidentu vėl taps Trumpas? Kuris gali ant NATO išvis padėti skersą? Kaip Lietuva ginsis nuo Rusijos be Amerikos?

Į šituos klausimus aiškaus atsakymo Lietuvai reikėjo praėjusį vasarį. Bet prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba juos numuilino. Vadovaudamasi logika, kad jei apie pavojų niekas valstybėje nekalbės, tai ir pavojaus valstybei nebus.

Bet nutylėjimo atveju nebus tik vieno – pasiruošimo deramai pasitikti priešą ir gebėjimo gintis. Landsbergį galima spardyti ir suspardyti, bet tie du klausimai, nepriklausomai nuo to, kas klausėjas, – nesuspardomi.

Padidinom BVP gynybai? Bet ir įsikandimas į BVP procentą gynybai – ne panacėja. Pasikartokim. Šalies saugumą užtikrina ne procentas nuo BVP, ne straipsniai ir ne vokiečių brigada, kuri dar nežinia kada čia bus, nors jų irgi reikia.
Šalies gynybą garantuoja ginklai ir parengti gintis žmonės. Plius politinė valia pagaliau pakelti Lietuvą nuo patogios taikos sofos. Kas seniai turėjo būti padaryta, bet nėra?

1. Savos karo pramonės plėtra. Generolai svaičioja apie tankus, kurie šitam kare naudojami kaip tiesiu taikymu šaudančios patrankos, bet dronų jiems nereikia. Na, gal turi kelis senus. Bet reikia dešimčių tūkstančių. Reikia operatorių. Savo Madjaro reikia. Vakar reikėjo. Lietuva dronus gali gaminti pati. Gamina antidroninius ginklus, bet jų nei ukrainiečiams duodam, nei patys perkam.

2. Švedijos generolas Bydenas anądien – karo fronte. Kalbasi su su švedų parengtais artileristais iš 45-osios Ukrainos artilerijos brigados, atidžiai klausosi. O mūsų generolai nenori matyti net lietuvių, kariaujančių Ukrainoje. Karo patirtis jau turėjo būti perimta ir pritaikyta. Nes šitas karas, kaip sako J.Ohmanas, kartais per savaitę pakeičia kariavimo būdus.

3. Visuotinė karo tarnyba visiems vyrams. Klaikiai pavėluota ir nežinia kada bus įvesta.

4. Lietuva neturi karo aviacijos. Taip, brangu. Labai. Prieš 30 metų buvo suprantama, kad neturim. Prieš dešimt – pakenčiama, dabar – nesuvokiama. O kodėl nesukūrus pirmos eskadrilės su Estija ir Latvija drauge? Kas turi tą tektoninį lūžį pradėti? Ne tas, kuris apžiojo EVT?

Prezidento vyr. patarėja Segalovičienė per radiją taip bylojo: „Didinkime valstybės pajamas ir jas paskirstykime gynybai laikant ją prioritetu – taip, kaip darėme iki šiol.“

Iki šiol buvo taika, mieloji ponia. Tektoninio Pupkaus didysis tektoninis lūžis – po stalu, kuris dar ir po stiklo gaubtu draustinyje, kur prezidentauti taip jauku.