Išdavikų gynėjų akistata su dokumentais

                           Išdavikų gynėjų akistata su dokumentais.                          

P. Cvirka, pasirašydamas „Lietuvos įstojimo į sovietų socialistinių respublikų sąjungos sąstatą Deklaraciją”, savo parašu įteisino žiaurią sovietinę mūsų Tautos genocido okupaciją. Šis išdavikas sąmoningai išdavė mūsų Valstybę, mūsų Tautą – savo parašu įteisino mūsų Valstybės okupaciją.

Pagaliau šį išdavikišką aktą – Deklaracijos dokumento originalą – LGGRT Centrui patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas.  

Tenka apgailestauti, kad šio dokumento faktą dėl neveiklumo ar gal sąmoningai sovietinės ideologijos koronaviRUSO paveikti, lyg šiol neigė mūsų istorikai-ekspertai bei sovietkultūrininkai. Ypač, neigdami bent kokį išdavikų pasirašytą dokumentą, atliktą išdavystės faktą, nuožmiai gina cvirką ir kitus išdavikus – nėrį, venclovą, paleckį literatūrologas-kultministras Kvietkauskas, Lietuvos rašytojų sąjungos vadovybė. Tyliai pritaria ir Seimo kultkomitetas. Kurčias ne tik Vilniaus meras net ir šiems viešiems teiginiams: ”… Nuo 1940 m. P. Cvirka išliko ištikimas tarybinės Tėvynės patriotas, rašytojas-bolševikas… Kūnu ir krauju, širdimi ir siela P. Cvirka buvo suaugęs su Tarybų valdžia, su Komunistų partija. Komunistų partijai, Tarybų valdžiai jis atidavė iki atodūsio visą savo gyvenimą, savo likimą… P. Cvirkos paminklas, įkūnijantis V. Lenino, F. Dzeržinskio bolševikinę dvasią, bus tvirtas kaip ir P. Cvirkos komunistinė dvasia…”

Ministre-literatūrologe, Lietuvos rašytojų sąjungos vadovybe, Seimo kultkomitete, užuot įsikūnydami į išdavikišką cvirkų dvasią, užuot teisindami šį aršų kolaborantą, litersukčių cvirką, nuplagijavusį svetimų autorių romanus, pasisąvinusį svetimus kūrinius ir honorarus, užuot skleidę jo išdavikišką propagandą, paimkit į rankas krauju 1949 metais rašytą mūsų didžiavyrių Laisvės kovotojų Deklaraciją ir perskaitykit šias eilutes: „Lietuvos Laisvės Kovos deklaracija kaip aukščiausias Tautos politinis organas 1949-11-16, reikšdama lietuvių Tautos valią, griežtai pabrėžia, kad asmenys okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, savo veiksmais pakenkę tautos išsilaisvinimui, susitepę išdavystėmis ar krauju yra atsakingi prieš teismą”. 

Ir, kad dar aiškiau suvoktumėte Deklaracijos esmę, perskaitykite ir Lietuvos Respublikos Seimo 1999-01-12 priimtą įstatymą: „1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra valstybės teisės aktas… pagal LR Konstituciją, galiojančius LR teisinius aktus už įvykdytus ypač sunkius nusikaltimus – už sąmoningą mūsų Valstybės išdavimą ir kolaboravimą; už organizavimą ir dalyvavimą sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti ir įvykdymą; už veiklą kitai valstybei prieš LR santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą; už pagalbą okupacinėms valdžios struktūroms įtvirtinant okupaciją, slopinant Lietuvos gyventojų pasipriešinimą; už Tėvynės išdavimą vertinti valstybės išdavikais”.

LR kultūros ministre su savo bendraminčiais, nedelsiant palikite šias garbingas pareigas – atsistatydinkite.

Premjere, Vilniaus mere, nutraukite mūsų Valstybei priešiškos ideologijos organizacijų, namų-muziejų kaip nėries, venclovos ir kt., finansavimą bei egzistavimą.

Seimo kultkomiteto Pirmininke, nedelsiant įgyvendinkite aukščiau minėtus mūsų Valstybės teisės aktus.   

              Pagarbiai –  Jonas Užurka.