Category Archives: Naujienos iš Lietuvos

Skelbimai:
Gerbiami bendražygiai ir bičiuliai,

Lapkričio 23 d. sukanka 25 metai, kai Kaune, Karo muziejaus sodelyje buvo perlaidoti Nežinomo Lietuvos kareivio palaikai, pirmieji savanoriai davė Lietuvos kario priesaiką ir įvyko pirmasis savanorių paradas. Stovėjusieji rikiuotėje ir tuomet davę priesaiką kviečiami atvykti į šventinį renginį Kaune lapkričio 22 d. (lapkričio 22 d. (sekmadienį) Kaune. 10 – 11 val., mišios Įgulos bažnyčioje. Renginys karo muziejaus sodelyje 12 val. Ten rikiuotė, prisieks nauji savanoriai, tai derinama, jei ne-prisieks šauliai, tai bus tarsi tęstinumas 1990 m. Po to prie Vytauto Didžiojo paminklo bus padaryta fotografija, kaip ir prieš 25 metus, iš ten vyksime į Kauno savivaldybę, kur priims meras, pasveikins, įteiks atminimo dovanėles, kavos ar arbatos puodelis, pabendrausime ir prisiminsime) kontaktuoti su atsakingu – Ričardu Zaranka tel. 8 670 08769.
LK vadas gen. mjr. J. V. Žukas pakvietė pirmuosius savanorius stoti į bendrą rikiuotę su LK vienetais 2015 m. lapkričio 23 d. Katedros aikštėje. LK vado pritarimu, LKKSS VAS, kartu su KAM Protokolo skyriumi, koordinuos savanorių dalyvavimą šventėje.

LKKSS Vilniaus skyriaus valdyba prašo iki spalio 31 d. atsiliepti savanorius, kurie 1990-11-23 prisiekė Lietuvai, ir informuoti tel. 8 650 43395 apie savo apsisprendimą dalyvauti rikiuotėje Katedros aikštėje š.m. Lapkričio 23 d.

Preliminarus pirmųjų savanorių dalyvavimo šventėje planas:
• atžygiuoti kartu su LK kariniais vienetais nuo Krašto apsaugos ministerijos į Katedros aikštę;
• stovėti bendroje rikiuotėje Katedros aikštėje;
• išžygiuojant, kaip ir LK kariniai vienetai, pagerbti AT pirmininką, LR Prezidentę ir LK vadą;
• kartu su LK kariniais vienetais ir kariuomenės orkestru žygiuoti iš Katedros aikštės Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.

Be to, pranešę apie dalyvavimą Lapkričio 23 d. šventėje 1990 m. savanoriai bus pakviesti dalyvauti specialiame koncerte Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, lapkričio 22 d. vakare. Kitos šventinės priemonės dar derinamos ir bus praneštos savanorių nurodytu telefonu ir el. paštu.

Registracija būtina dėl iš anksto derintinų pirmųjų savanorių pasirengimo šiai šventei detalių: aprangos, avalynės, galvos apdangalo, vėliavos nešimo, gal net pagrindinių rikiuotės įgūdžių atnaujinimo.

Labai norisi tikėti, kad pirmieji savanoriai praneš laiku apie savo dalyvavimą ir Lapkričio 23 d. šventės rikiuotėje dalyvaus tik iš pirmųjų savanorių sudaryta pakankamo dydžio formuotė.

Pirmieji savanoriai, dalyvaukite ir liudykite, kad puikiai prisimenate Lietuvos kariuomenės istoriją.

NGS pirmininkas, tel. 8 615 48006

Alvydas Medalinskas apie kovojančią Ukrainą

dr.Raimundas Kaminskas

2024 m. sausio 18 d. Kaune LPKTS salėje  vyko POKALBIS APIE KOVOJANČIĄ UKRAINĄ IR SAUGUMO SITUACIJĄ REGIONE. Pokalbyje dalyvavo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, politologas Alvydas MEDALINSKAS.Pasak Alvydo MEDALINSKO, kovojančiai Ukrainai šiandien jau iškyla ne vienas, o keli dideli iššūkiai, su kuriais nebūtų lengva susitvarkyti net ir ekonomiškai stipriai išvystytai NATO ir ES valstybei. Be pačios svarbiausio iššūkio ir grėsmės: Rusijos karinio puolimo plačiu frontu yra dar ir kiti, tarp jų ir, deja, kai kurie nauji. Tai Ukrainos žmonių mobilizavimas atlaikyti Rusijos puolimą. Mobilizavimas išlaikant bei vystant ekonominį pajėgumą nuolatinio rusų raketų ir dronų apšaudymo akivaizdoje ir mobilizavimas naujų karinių pajėgų frontui. Mobilizacijos procesas gali būti rimtas iššūkis šalies viduje, kokio dar nebuvo iki šiol, nes karas parodė savo baisų veidą ir jau nebėra savanorių eilių prie karo komisariatų. O naujų pajėgų mobilizacija yra tiesiog būtina, suvokiant kiek Ukrainos profesionalių kareivių ir karininkų jau žuvo ar buvo sužeista per šiuos du karo metus, ir kiek Rusija nuolat mobilizuoja papildomų karinių jėgų pulti Ukrainą. Su visais šiais iššūkiais Ukraina susiduria, kai pirmą kartą girdi ne tiek pažadus tiekti toliau ekonominę karinę pagalbą, kurie anksčiau buvo daugiau ar mažiau vykdomi, bet kaip tik įspėjimus, kad ta karinė ekonominė pagalba gali ženkliai sumažėti, žiūrint į tai, kas vyksta dabar Vašingtone, kur dviem svarbiausioms JAV partijoms vis nepavyksta susitarti, ir žvelgiant į tai, kas vyksta Briuselyje, kur nelengva atrasti mechanizmus, apeinant Orbano veto. Vis dėlto, anksti yra aiškinti, kad Ukraina pralaimi karą ir, jog laikas sėsti prie derybų stalo su Putinu. Tokios kalbos tik gali prisidėti prie Ukrainos demoralizacijos, bet neatspindi realybės fronte ir bendrai Ukrainoje. Fronte dabar žiemą bus labai sunku, tačiau, jeigu kiekvienas šiuo etapu atliks tai, ką privalo padaryti: Ukrainos žmonės toliau mobilizuos savo pajėgas ginti šalį, o Vakarai toliau mobilizuos savo pajėgas, kad suteikti visą reikalingą ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai, tai situacija gali pakrypti ir Ukrainos naudai.

Renginį vedė dr. Raimundas KAMINSKAS. Renginio organizatoriai-Lietuvos sąjūdis ir LPKTS Kauno filialas.
Kelios nuotraukos iš renginio. 

Atnaujinta Ąžuolyno biblioteka

Raimundas Kaminskas

2024 m. sausio 19 d. Kaune, Mažajame ąžuolyne, po dvejus su puse metų trukusios rekonstrukcijos atidaryta atnaujinta Kauno apskrities viešoji biblioteka, pervadinta į Ąžuolyno biblioteką (Radastų g. 2)

Atidarymo šventėje sveikinimo žodžius tarė LR kultūros ministras Simonas Kairys ir bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė, o Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios kapelionas, kpt. kun. Tomas Karklys palaimino Ąžuolyno biblioteką.

 Ši biblioteka yra didžiausiame ąžuolyne Europoje, esančiame miesto teritorijoje, paskelbtame respublikinės reikšmės kultūros paminklu bei įtrauktame į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

 Radastų gatvėje veikianti biblioteka atidaryta buvo  1987 m., joje iki tol dominavo post sovietinio modernizmo interjeras. 2021 m. spalio viduryje  pastatas buvo uždarytas lankytojams, prasidėjo jo rekonstrukcija. Dabartinis interjeras – ko gero yra moderniausias šalyje. Čia – ir krėslai, įrengti pačiose lentynose, ir augalų sodas, ir kompiuterių „baras“ ar net masažiniai krėslai su atsiveriančiu vaizdu į parką bei kiti įdomus dalykai.

 Ateityje čia bus įrengtos apie 400 kv. m užimančios terasos su nedidele lauko kavinuke, skaitytojų poilsio zonomis, žiūronais

Iš viso atviruose bibliotekos fonduose, per visus tris jos aukštus, yra 74 tūkst. egzempliorių leidinių. Uždaruose fonduose, saugyklose – dar milijonas. Seniausi leidiniai laikomi K. Donelaičio g. veikiančiame bibliotekos pastate, kuriame yra seniausias leidinys  XV–XVI a. sandūros.

 Atidarymo dieną, bibliotekos „Žvaigždžių“ salėje koncertavo Linas Adomaitis.

Kelios nuotraukos.


DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMOVilnius, 2024-01-20

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metaiJo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
ŽINIAI:
Jo Ekscelencijai Jungtinių Amerikos valstijų Prezidentui Joe Bidenui
Jos Ekscelencijai Europos Parlamento Pirmininkei Robertai Matsola
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pir
mininkei Daliai HenkeiLR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkei Irenai Haasei
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkei Paulei Kuzmickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėmsŽiniasklaidai

2024-01-13 Lietuvos Respublikos Seime vyko Sausio 13-osios – Laisvės gynėjųdienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos. Seimo Kovo 11-osios akto rūmuose ir gausybė žmonių per televiziją žiūrėjo šį iškilmingąminėjimą.LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo: „Minėdami Sausio13-ąją, visada prisiminsime, kad Laisvės keliu žengdami savo tikslą pasiekėmeir dėka tokių tarptautinių institucijų kaip Europos Parlamentas, irpastangomis tokių pasiaukojančių laisvės darbininmkų kaip Petras Plumpa, irdėka Laisvė gynėjų, ir savo gyvybes Sausio 13-ąją paaukojusių. Amžinapagarba jiems. Ačiū“.
Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Matsola priimdama Laisvės premijąkalbėjo: „Norėjau būti čia šiandien, taip pat ir vakar vakare vykusiojelaužų uždegimo ceremonijoje tam, kad pabrėžčiau, ką ši diena reiškia visaiEuropai. Tie 14 sūnų ir dukra, kuriuos prisiminėme vakar, yra ne tikLietuvos didvyriai, jie yra ir Europos didvyriai, tai yra laisvės irdemokratijos simboliai. Jų atminimas gyvuoja ir yra prisimenamas uždeganttuos laužus, visi prisimename juos. Ponios ir ponai, šiandien EuroposParlamentas kartu su Jumis mini Laisvės gynėjų dieną Lietuvoje. 1990metais, kai Vilniuje vyko taiki antisovietionė eisena už laisvę, vienapirmųjų Lietuvos pusėn stojo Europos Parlamento delegacija. Po tragiškų1991 m sausio 13 d įvykių, tai yra prieš 33 metus, Europos Parlamentaspriėmė dar vieną rezoliuciją smerkiančią sovietų agresiją, kurios metu žuvo14 nekaltų beginklių civilių ir beveik 1 tūkst. žmonių buvo sužeisti prieTelevizijos bokšto ir Lietuvos radio ir televizijos pastato“.2023-10-04 rašėme Jums PRAŠYMĄ “Dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo(pridedame). Šis prašymas oficialiai pateko visiems adresatams. Pagal Seimeveikiančią tvarką galutinį sprendimą turėjo priimti Nacionalinis saugumo irgynybos komitetas. Seimo archyvuose yra įrašas: “2023-11-16pasikonsultavus su A. Pociumi, kuris yra Laisvės gynėjo teisinio statusoįstatymo iniciatorius siūlytina į raštą neatsakyti”. Susidaro nuomonė, kadA. Pociui suteikta teisė VISIŠKAI NEREAGUOTI Į VISUOMENĖS PRAŠYMĄ.Atkreipiame dėmesį, kad 2023-10-04 dienos laiške RAŠĖME: „Prašomegerbiamą Seimo Pirmininkę šį mūsų prašymą perduoti svarstyti LR SeimoNacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkoskomitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės kovų irvalstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijosnariai susirinkę svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Kraštoapsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių, buvusįAukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininką atsargos pulkininką JonąGečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių organizacijųvienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytąkomisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius ArnoldąBarysą, Audrių Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, ArnoldąKulikauskį, Rimvydą Mintautą ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusiųLietuvos gynyboje atstovus, tame tarpe ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungosParlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininką Stanislovą Žilinską.Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, kad pateiktųkomitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų ir atskirųpiliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniamsLietuvos gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausępaminėtų atstovų arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymoprojektą dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo ir kad projektą pateiktųSeimo plenariniam posėdžiui svarstyti, kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupiųnariams būtų suteiktas Laisvės gynėjo statusas.“ LABAI KEISTAS SPRENDIMAS –atsisakyti atsakyti. Net mažaraščiai žino, kad institucija per 20 darbodienų privalo atsakyti pareiškėjui – o čia A. Pociaus nurodymu galimanevykdyti įstatymo.Seniai yra žinoma konservatorių IR Lietuvos Sąjūdžio tarybos neapykantaLietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai, bet turbūt aukštaipakylietieji konservatoriai žino, kad daugelis Lietuvos Sąjūdžio Vilniausskyriaus tarybos narių yra dalyvavę ginant Lietuvą nuo sovietinėsagresijos, turi didžiulę gyvenimo patirtį ne tik gimtinėje bet ir gulaguoseagresijos, turi didžiulę gyvenimo patirtį ne tik gimtinėje bet ir gulaguose ir kai kurie turi valstybinius apdovanojimus. Lietuvos Sąjūdžio Vilniausskyriaus taryba prašo suteikti Laisvės gynėjo statusą 14-ai sovietųnužudytų, apie 1000 sužeistųjų ir aktyviems nestatutiniams Lietuvosgynėjams. PRISIMINKIME, kad 2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjoVilniaus universitete: „Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapoEuropos ateities simboliu. Jūs iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kaisovietai norėjo ją iš Jūsų atimti, Jūs pasakėte: „Ne! To niekada nebus“.1991 metais, Sausio 13-ąją, Jūs vieningai gynėte savo televizijos bokštą.Jūs gynėte savo Laisvę. Už savo laisvę 14 didvyrių paaukojo savo gyvybesir tai įrodė, kad niekas negali užgesinti šitos šalies Laisvės liepsnos.Telaimina Jus Dievas ir teapsaugo Jūsų Laisvę“.ATKREIPKIME DĖMESĮ, kad didžiųjų pasaulio galybių vadovai JAV Prezidentas Joe Bidenas ir Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Matsola savo kalboseAUKŠČIAUSIAI IŠRYŠKINO KETURIOLIKOS SOVIETŲ NUŽUDYTŲJŲ DIDVYRIŠKUMĄ IR JŲPASAULINĮ PRIPAŽINIMĄ. PARADOKSAS – tačiau Lietuvą valdantieji pagalgenerolo leitenento A. Pociaus iniciatyvas ir pageidavimus priėmė įstatymątik buvusiems statutiniams pareigūnams suteikti Laisvės gynėjo statusą.MANYTINA, kad konservatoriai su generolu leitenantu A. Pociumi turėtųįsiklausyti į Joe Badeno ir Robertos Matsolos pagarbą Lietuvos Laisvėsgynėjams ir KARŽYGIŲ ŽYGDARBIAMS. Dar kartą primenu R. Matsolos pasisakymodalį: „ … Jie yra ne tik Lietuvos didvyriai, jie yra Europos didvyriai… beveik 1 tūkst. žmonių buvo sužeista prie televizijos bokšto irtelevizijos pastato“.Didžiai gerbiamieji prašome įsiskaitykite į mūsų ir kitų organizacijų DUMETUS prašymuose išdėstytus motyvus, pageidavimus, bei aukščiau paminėtusJ. Badeno ir R. Matsolos ATSILIEPIMUS. Todėl prašome Laisvės gynėjo teisinįstatusą suteikti ir sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams LoretaiAsanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, ViduiMaciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui,Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, AlvyduiKanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, VytautuiVaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo irtelevizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prieParlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams,žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiemsginklus.PRAŠOME NERŪŠIUOTI SOVIETŲ NUŽUDYTŲ IR SUŽEISTŲ LIETUVOS GYNĖJŲ.ARBA PATEIKITE TVIRTUS ARGUMENTUS, KAD JIE NENUSIPELNO LAISVĖS GYNĖJOSTATUSO.Pagarbiai,Leonas Kerosierius, Parlamento gynėjas, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaustarybos pirmininkasTel. 8674 38465, el .p. leonaslabora@gmail.com PRIEDASIki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metaiJo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui BačkiuiJo Eminencijai Kardinolui Sigitui TamkevičiuiJo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui GrušuiJo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui NausėdaiLR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-NielsenLR Ministrei Pirmininkei Ingridai ŠimonyteiPasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai HenkeiLR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetoPirmininkui Laurynui KasčiūnuiLR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkei Irenai HaaseiLR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijosPirmininkei Paulei KuzmickieneiLR Seimo nariamsPasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariamsLietuvos žmonėms Žiniasklaidai

P R A Š Y M A S DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO Vilnius, 2023-10-042021 m. birželio 10 d Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laisvės gynėjoteisinio statuso įstatymą Nr. XIV-389, kurio antrame punkte nurodyta, kadLaisvės gynėjų grupės yra:1) kariai savanoriai;2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriauspareigūnai;3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;4) Muitinės departamento pareigūnai;5) policijos pareigūnai;6) šauliai.Mes didžiuojamės, kad daugeliui šių grupių atstovams jau suteikti Laisvėsgynėjų statusai. GARBĖ JIEMS.Džiaugiamės, kad 2023 įregistruoti įstatymų projektai, kuriais siūlomasuteikti Laisvės gynėjo statusą Valstybės kontrolės ir Prokuratūrospareigūnams.ATKREIPIAME DĖMESĮ. kad Lietuvos gynėjų sugrupavimas į 6 grupes nuo patįstatymo paskelbimo iškėlė daug klausimų ir daugybės Lietuvos gynėjųpergyvenimų dėl įvertinimo ir parodė Seimo narių ir teisės žinovųužsiangažavimą ir susipainiojimą įstatymų labirinte ir krikščioniškojemoralėje. Turbūt niekas pasaulyje nesupras LR Seimo 2021-06-10 priimtoįstatymo Dėl Laisvės gynėjo statuso TEISĖKŪROS SUBTILYBIŲ kai sovietųnužudyti pasieniečiai gali gauti Laisvėsgynėjo statusą, o sovietųnužudytieji prie Televizijos bokšto negali gauti Laisvės gynėjo statuso.Dar daugiau klausimų ir neapykantos sukelia įstatymdavių aiškinimai, kad nestatutiniams anksčiau buvo skirti valstybiniai apdovanojimai,invalidumo pensijos, už valdiškus pinigus laidojama. Visiems žinoma, kad irstatutiniai pareigūnai anksčiau panašiai buvo pagerbiami ir materialiaipaskatinti. Įdomu tai, kad kai kurie Seimo nariai balsavę užįstatymą atsisako inresantams paaiškinti.ĮSTATYMO PREAMBULĖJE RAŠOMA:Lietuvos Respublikos Seimas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kad „Tautair kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievartakėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą,konstitucinę santvarką“, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienioginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė irpareiga“; konstatuodamas, kad:Okupantų mėginimas 1991 m. sausio 11–13 d. įvykdyti karinį valstybinįperversmą baigėsi nesėkmingai; dėl okupantų vykdytos agresijos ginkluotosovietų užpuolimo metu prie Televizijos bokšto bei Televizijos ir radijokomiteto žuvo 13 asmenų, apie 600 asmenų buvo sužeisti ir traumuoti, prieSpaudos rūmų 1991 m. sausio 11 d. sunkiai sužeistas Spaudos rūmų gynėjas;Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. sau

sio 13 d. Lietuvos Respublikosvalstybės gynyba rėmėsi individualiu gynybos principu, kai, nesantvalstybės gynimo tarybos ar atitinkamos institucijos, nesant nuostatų dėlkaro padėties ar mobilizacijos paskelbimo, piliečiai įvairiomis nesmurtiniopasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams irkariniams veiksmams;ATKREIPIAME DĖMESĮ kad Konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos valstybėsgynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikospiliečio teisė ir pareiga“ AIŠKIAI IR NEDVIPRASMIŠKAI AIŠKINA, kad Lietuvospiliečiai gynė objektus ir kai kurie nukentėjo.
Lietuvos žmonės nuo pat sovietinės agresijos pradžios, nesant ir niekamnežinant Seimo, Vyriausybės įstatymų, įsakymų, potvarkių ar rekomendacijųsavo valia pasitardami su šeimos nariais, giminėmis ir artimaisiais ėmėsiLietuvos gynybos veiksmų. Todėl masiškai žmonės rinkosi prie svarbiausiųobjektų ir ypatingai prie televizijos bokšto, Lietuvos televizijos irradijo komiteto, Parlamento, Sitkūnų radijo stoties ir kitur.
PAŽYMĖTINA, kad prie šių objektų rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių, kaituo tarpu įstatyme paminėtų statutinių pareigūnų buvo ženkliai žymiaimažiau, o kai kur visiškai nebuvo.
VISI ŽINO, kad civiliai žmonės, gynę valstybinius objektus, nė su kuonesudarinėjo sutarčių, nuo nieko negavo įpareigojimų ir pavedimų, nes SAVOINICIATYVA, GERBDAMI TĖVYNĘ, VALSTYBĘ IR BAŽNYČIĄ AUKOJOSI TĖVYNEI.Žinoma, kad jie nepriiminėjo ir nesudarinėjo jokios juridinės priesaikos.Tačiau atvykimas į objektą karo grėsmių akivaizdoje jau yra žmogausįsipareigojimas ir turėtų būti suprastas kaip priesaika įsipareigojimuiįvykdyti. Be juridinės priesaikos prie Televizojos bokšto buvo nužudyti 14Lietuvos gynėjų, apie1 000 buvo sužeista, daugybė patyrė žlugdantį agresijos poveikį, patyrėmaterialinių nuostolių. Tačiau įstatymo rengėjai ir balsavę už jį numatėteisinį statusą suteikti tik ŠEŠIOMS statutinių pareigūnų grupėms.Pergalės pamatai prieš rusiškuosius agresorius buvo padėti prie Televizijosbokšto ir prie Televizijos ir radijo komiteto ir galutinai pergalė buvopasiekta kai Lietuvos gynėjai gyvaja grandine apjuosė Parlamentą.2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo Vilniaus universitete:„Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu.Jūs iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš Jūsųatimti, Jūs pasakėte: „Ne! To niekada nebus“. 1991 metais, Sausio 13-ąją,Jūs vieningai gynėte savo televizijos bokštą. Jūs gynėte savo Laisvę. Užsavo laisvę 14 didvyrių paaukojo savo gyvybę ir tai įrodė, kad niekasnegali užgesinti šitos šalies Laisvės liepsnos. Telaimina Jus Dievas irteapsaugo Jūsų

Laisvę“. ATKREIPKITE DĖMESĮ, kad JAV Prezidentas ypatingąLaisvę“. ATKREIPKITE DĖMESĮ, kad JAV Prezidentas ypatingądėmesį skyrė sovietų nužudytiems prie televizijos bokšto. Tai reiškia, kaddidžiausios šlovės nusipelnė sovietų nužudyti Laisvės gynėjai. PARADOKSAS -tačiau Lietuvą valdantieji pagal generolo leitenento A. Pociaus iniciatyvasir pageidavimus priėmė įstatymą tik buvusiems statutiniams pareigūnamssuteikti Laisvės gynėjo statusą.Žmonės, ėję ginti Tėvynę, įspėdavo vadovus, bendradarbius. Nė vienam jųnebuvo įrašyta pravaikšta ir buvo apmokėta kaip darbo diena. Barikadųstatytojas autokranininkas Virginijus Baužys atsiminimuose rašė: “Kelionėslape derėjo parašyti SIUNČIAMAS GINTI TĖVYNĖS” Gal apie tai turėjosusimąstyti ĮSTATYMDAVIAI ir ypatingai A. Pocius. Daugelis Tėvynės gynėjųyra sunerimę ir jaučiasi nepagerbti.SUSIDARO NUOMONĖ, KAD SUTEIKUS Laisvės gynėjo statusą nužudytiems irsužeistiems prie Televizijos bokšto, gydytojams ir medicinos darbuotojamsgydžiusiems ir dar dabar gydantiems Televizijos bokšto gynėjus, barikadųstatytojams, prisiekusiems ir budėjusiems Parlamente nestatutiniamspareigūnams, kunigui Robertui Grigui, žurnalistams Eglei Bučelytei,Andriui Petrulevičiui, Albinui Kentrai ir kitiems gali kai kuriemsseimūnams, teisininkams ar valstybės pareigūnams ištikti širdies smūgisarba dar daugiau.Daugybė Lietuvos gynėjų daugybę kartų kreipėsi į aukščiausias Lietuvosinstitucijas prašydami, kad būtų papildytas įstatymas suteikti Laisvėsgynėjo statusą sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams LoretaiAsanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, ViduiMaciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui,Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, AlvyduiKanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, VytautuiVaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo irtelevizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prieParlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams,žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiemsginklus.Prašome gerbiamą Seimo Pirmininkę šį mūsų prašymą perduoti svarstyti LRSeimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės irteisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvėskovų ir valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų irkomisijos nariai susirinkę svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusįKrašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių,buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininką atsargos pulkininkąJoną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių organizacijųvienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytąkomisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius ArnoldąBarysą, Audrių Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, ArnoldąKulikauskį, Rimvydą Mintautą ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusiųLietuvos gynyboje atstovus, tame tarpe ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungosParlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininką Stanislovą Žilinską.Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, kad pateiktųkomitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų ir atskirųpiliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniamsLietuvos gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausępaminėtų atstovų arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymoprojektą dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo ir kad projektą pateiktųSeimo plenariniam posėdžiui svarstyti, kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupiųnariams būtų suteiktas Laisvės gynėjo statusas.Prašome gerbiamo Prezidento patarimo dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimonestatutiniams Lietuvos gynėjams.Mes nesiskųsime Ginčų komisijai ir teismams, nesikreipsime į EuroposŽmogaus Teisių Teismą…. ir, neduok Dieve, jeigu kas nors pabandytų … MES VĖL SUSIRINKSIMEGINTI LIETUVĄ MŪSŲ TĖVYNĘ BRANGIĄ. Tarybos pirmininkas L. KerosieriusTarybos pirmininko pavaduotojas G. AdomaitisTarybos pirmininko pavaduotojas P.GvazdauskasTarybos pirmininko pavaduotojas V. JakubonisTarybos pirmininko pavaduotoja R. JakučiūnienėTarybos narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungosParlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininkas S.ŽilinskasTarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S.Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V.Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L.Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V. Rizgelis,G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. ŽilinskasTeirautis: L. Kerosierius tel. 867 438 465Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinispaštas, Vilnius;el. p. leonaslabora@gmail.com

KONSERVATORIŲ KANKINYS ALBINAS KENTRA

Leonas Kerosierius, Vilnius, 2024-01-09

DAUGELIUI ŽINOMA, kad LR Vyriausybė 1992 m. perdavė Miško brolių draugijai istorinių pastatų griuvėsius, buvusius Totorių g. 9/Labdarių g. 10,kuriuose A. Kentra su bendraminčiais ir bendražygiais už savo ir aukotaslėšas pradėjo atstatinėti pastatą ir įrenginėti muziejų

Baigiamos atstatyti ir įrengti miesto centre patalpos daugeliui patikoir dėl jų užvaldymo kilo įnirtingi karai. Interesų grupės kėsinosi atimti patalpas ir išmesti muziejų.

2012-02-29 A. Kubiliaus vyriausybė, pamynusi moralės principus ir Nepriklausomybės kovų įamžinimą, nutarimu Nr 244 perdavė patalpas ir sukurtą turtą Turto bankui, kuris 2017-01-16 pareikalavo draugiją išsikelti iš sutvarkytų, valdomų ir išlaikomų patalpų.

PRISIMINKIME, kad 1944-1953 Lietuvoje 10 metų vyko pasaulyje analogų neturintis partizaninis karas. Tame kare dalyvavo ir A. Kentra. Partizaniniame kare buvo išžudyta apie 25 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų ir A. Kentros broliai Juozas ir Leonas. Albinas iki mirties dalyvavo partizanų, Laisvės kovotojų ir Sąjūdžio veikloje.

JAM 2020-01-13 VISO PASAULIO AKIVAIZDOJE BUVO ĮTEIKTA 2019 METŲLAISVĖS PREMIJA.

Dar daugelis mūsų prisimena Albiną Kentrą su filmavimo kamera Sąjūdžio sueigose ir mitinguose, atkuriant ir apginant Lietuvos Nepriklausomybę.

1991 metų sausio mėnesio jo kadrai bylojo pasauliui apie sovietinės kariuomenės bandymus pavergti Lietuvą.

Kai kurie konservatoriai žino, kad A. Kentra buvo tarp pirmųjų stojusių į partiją. Turbūt nė viena partija taip nėra išniekinusi savo partiečio kaip konservatoriai pasielgė su A. Kentra. Ne be reikalo sakoma MUŠK SAVUS, KAD KITI BIJOTŲ. Partijos lyderio numestos iniciatyvos eiliniams partiečiams kaip šuniui numestas kaulas ir jie puola inkšdami ir urgzdami kaip hienos.šakalai ir kojotai.

Dešimttūkstantinė konservatorių armija tylėjo ir piršto nejudino kai jų partijos pirmininkas A. Kubilius susidorojo su konservatorių partijos eiliniu Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, partizanu, gulagų kankiniu,vienu iš žymiausių Lietuvos žiniasklaidininku. Tokie motiną ir tėvą, sesę ir brolį, dukrą ir sūnų, giminaitį ir Tėvynę parduos.

Konservatoriai niekšiškais darbais ir toliau siaubina Lietuvą – pagal lenkų pageidavimą už1919-1939 metų Vilniaus krašto okupaciją ir 20 metų vykdytą genocidą pakeitė RAIDYNĄ, propaguoja alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas, bando įteisnti vienalytes santuokas, paniekino 1941 metų Birželio sukilimą ir nemini sovietinių raudonųjų partizanų 1944-01-29 dieną išžudyto Kaniūkų kaimo atminimą.

JIS IŠĖJO AMŽINYBĖN daugiau kaip 30 metų kovodamas dėl konservatorių PARTIJOS ELITO bandymų užvaldyti MIŠKO BROLIŲ MUZIEJŲ. Būtų gerai,kad kas nors suskaičiuotų kiek A. Kentra prarado sveikatos, praliejo prakaito ir nepadarė darbų VILKDAMAS KONSERVATORIŲ LAŽĄ.

ALBINAS KENTRA PASIŠVENTIMU, TARNYSTE IR AUKA LIETUVAI IŠKILO IKI ŽVAIGŽDYNŲ. PRISIMINKIME ŠĮ KARŽYGĮ IR nepamirškime kovoti prieš niekšus.

Rimvydas Valatka. Kas, o jeigu?

Straipsnis iš D elfi

Kas netingi, tas paskui AiG dabar adventiškai spardo užsienio reikalų ministrą. Už tai, kad pasakė, jog Lietuvos gynybos ir nacionalinio saugumo karalius yra nuogas. Ką, tu netiki mūsų sąjungininkais Macronu ir Scholzu? Abejoji NATO 5-uoju straipsniu? O kur tu buvai anksčiau? Paskutinė špicu spyrė etikos mokytoja Blinkevičiūtė.

Toks tradicinis lietuviškas kalėdinis performansas. Bet iš tiesų tai iš ko juokiatės, ponai? Iš savęs juokiatės, save spardote, ponai. Jau geriau istoriją laisvalaikiu paskaitinėtumėte.

Gruodžio 5-ąją sukako 29-eri, kai pasirašytas Ukrainos saugumą ir nacionalinį vientisumą turėjęs garantuoti Budapešto memorandumas.

O prieš ketvirtį amžiaus Ukraina, vadovaudamasi memorandumu, kuriuo JAV, Didžioji Britanija ir Rusija įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, pradėjo naikinti savo strateginius bombonešius, kurių turėjo bene 38, įskaitant ir 11 ano meto naujausių „Tu-160“ bei 1068 sparnuotąsias raketas „X-55“.

Paskutinį savo strateginį bombonešį, ilgo nuotolio „Tu-95MS“, galėjusį gabenti branduolinį ginklą, Ukraina sulaužė 2001-ųjų gegužę. 80 km į pietus nuo Kijevo esančiame Uzino aerodrome bombonešis buvo supjaustytas į penkias dalis..

Keli šimtai raketų ir, regis, 8 strateginiai bombonešiai pagal Budapešto susitarimą buvo perduoti Rusijai. Visus juos, kaip ir raketas, rusai naudoja griaudami Ukrainą ir žudydami ukrainiečius.

Gal tai ir nebuvo gėdingiausias po Miuncheno pakto JAV ir D.Britanijos sandoris su agresoriais, bet durniausias neabejotinai. Vykdydama Budapešto memorandumą JAV ir D.Britanija dar 2014 Rusijai užgrobus Krymą turėjo ginti Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet negynė.

Šio karo metu memorandumo smarvė vietomis nepakeliama strategiškai. Atėmusios iš Ukrainos strateginę aviaciją, galinčią smogti bet kuriam kariniam objektui Rusijoje, ir raketas „X-55“, ką daro JAV? Uždraudžia Ukrainai smogti kariniams taikiniams Rusijoje iš NATO gautais ginklais.

Negana to, JAV Kongresas su pasididžiavimu sustabdo karinę paramą Ukrainai. Respublikonai dar sykį spjovė į Budapešto memorandumą. O dėl ko? Dėl vidinių partinių rietenų.

Palik anuomet Ukrainai bent kelis strateginius bombonešius ir raketas, Rusija nebūtų galėjusi nebaudžiama atakuoti Ukrainos miestų. Gali būti, kad dėl tokios atsvaros, nekalbant jau apie atominių ginklų atidavimą Rusijai, Maskvos reichas netgi nebūtų ryžęsis užpulti Ukrainos.

Jei Ukraina pernai savo jėgomis būtų atsilaikiusi ne iki birželio pabaigos, o tik tas tris dienas ar porą savaičių, kaip tikėjosi CIA analitikai (labiau tikėjosi, o ne kariškai planavo), šiandien Ukrainos jau nebūtų, bet nebūtų nei sankcijų Rusijai, nei Maskvos reicho izoliacijos.

Budapešto memorandumo data verčia iš naujo perskaityti tai, ką bandė pasakyti G.Landsbergis ir į ką taip irzliai, it išpopintas 9-10 m. berniukas reagavo Nausėda ir bemaž visas šalies politinis elitas bei generolai.

Šalį ir laisvę gina ne sutartys ir jų straipsniai, o karui parengti žmonės ir ginklai, Pvz., Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lenkija turėjo gynybos sutartis su Prancūzija ir D.Britanija. Prancūzija ir D.Britanija kitą dieną po Lenkijos užpuolimo netgi tvarkingai paskelbė karą Vokietijai. Bet anglai ir prancūzai neiššovė nė šūvio į vokiečius net tada kai Vokietijai į pagalbą atėjo rusai.

Lenkija liko vienui viena prieš dvi to meto galybes. Kodėl 5 str. negalėtų įstrigti taip pat?

JAV ir Europa, įskaitant Lietuvą, didintų prekybos apyvartas su Rusijos reichu, degintų rusišką naftą ir dujas, o pasibaigus finansiniams metams skaičiuotų iš tos apyvartos gautus pelnus. Greičiausiai jau būtų atėjusi diena, kai NATO samitas svarstytų, o gal būtų apsvarstęs ir Vilniuje šią vasarą, kad NATO blokui laikas sliūkinti prie 1997 m. sienų, kaip prieš karą su Ukraina įžūliai pareikalavo aukštas reicho pareigūnas Riabkovas.

Šalies gynybą garantuoja ginklai ir parengti gintis žmonės. Plius politinė valia pagaliau pakelti Lietuvą nuo patogios taikos sofos. Kas seniai turėjo būti padaryta, bet nėra?
Šių Kalėdų palyginti ramiai laukiame ne todėl, kad kažkas Vašingtone ar Berlyne turi gerą planą ir tikrai ne todėl, kad yra 5 NATO str., o tik todėl, kad Ukrainos kareivis kaip kaulas gerklėj atsistojo Moskovijos fuhreriui ir Vakarų katinams leopoldams, įskaitant Lietuvą su Seimo opozicija, kurie ir dabar slapta ar nevisai pasvajoja, kad to „nepatogumo“ – Ukrainos nebūtų.

Tai, kad šalį gina ne sutartys ir straipsniai, o ginklai ir juos naudoti parengti žmonės, yra aksioma, kurią prikišamai parodo Ukrainos likimas.

Taip, NATO 5 str. yra beprotiškai fantastiškai geras dalykas, garantavęs ramų Lietuvos gyvenimą 20 metų. Bet pasaulis, kuris daugmaž gyveno pagarbos tarptautinėms sutartims dvasia, dar 2014 vasarį išgyveno 10 balų žemės drebėjimą pagal Richterį, o galutinai prasmego 2022-ųjų vasario 24-osios rytą. Kaip Atlantida – tarsi buvo, tik niekas nebeatseka kur.

Bet paklauskit tektoninių lūžių (=žemės drebėjimų) vadybininko Nausėdos arba etikos mokytojos Blinkevičiūtės, kaip suveiktų NATO 5 str., jei Rusijai įsiveržus į Lietuvą ir Lenkiją, šios paprašo įjungti penktąjį, o Vengrija, Slovakija ir Turkija ar bent viena jų sako „no“? Tik prašom be sentimentalių dramų su tektoniniais lūžiais.

O ką Lietuva darys tuo atveju, jei po 11 mėnesių JAV prezidentu vėl taps Trumpas? Kuris gali ant NATO išvis padėti skersą? Kaip Lietuva ginsis nuo Rusijos be Amerikos?

Į šituos klausimus aiškaus atsakymo Lietuvai reikėjo praėjusį vasarį. Bet prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba juos numuilino. Vadovaudamasi logika, kad jei apie pavojų niekas valstybėje nekalbės, tai ir pavojaus valstybei nebus.

Bet nutylėjimo atveju nebus tik vieno – pasiruošimo deramai pasitikti priešą ir gebėjimo gintis. Landsbergį galima spardyti ir suspardyti, bet tie du klausimai, nepriklausomai nuo to, kas klausėjas, – nesuspardomi.

Padidinom BVP gynybai? Bet ir įsikandimas į BVP procentą gynybai – ne panacėja. Pasikartokim. Šalies saugumą užtikrina ne procentas nuo BVP, ne straipsniai ir ne vokiečių brigada, kuri dar nežinia kada čia bus, nors jų irgi reikia.
Šalies gynybą garantuoja ginklai ir parengti gintis žmonės. Plius politinė valia pagaliau pakelti Lietuvą nuo patogios taikos sofos. Kas seniai turėjo būti padaryta, bet nėra?

1. Savos karo pramonės plėtra. Generolai svaičioja apie tankus, kurie šitam kare naudojami kaip tiesiu taikymu šaudančios patrankos, bet dronų jiems nereikia. Na, gal turi kelis senus. Bet reikia dešimčių tūkstančių. Reikia operatorių. Savo Madjaro reikia. Vakar reikėjo. Lietuva dronus gali gaminti pati. Gamina antidroninius ginklus, bet jų nei ukrainiečiams duodam, nei patys perkam.

2. Švedijos generolas Bydenas anądien – karo fronte. Kalbasi su su švedų parengtais artileristais iš 45-osios Ukrainos artilerijos brigados, atidžiai klausosi. O mūsų generolai nenori matyti net lietuvių, kariaujančių Ukrainoje. Karo patirtis jau turėjo būti perimta ir pritaikyta. Nes šitas karas, kaip sako J.Ohmanas, kartais per savaitę pakeičia kariavimo būdus.

3. Visuotinė karo tarnyba visiems vyrams. Klaikiai pavėluota ir nežinia kada bus įvesta.

4. Lietuva neturi karo aviacijos. Taip, brangu. Labai. Prieš 30 metų buvo suprantama, kad neturim. Prieš dešimt – pakenčiama, dabar – nesuvokiama. O kodėl nesukūrus pirmos eskadrilės su Estija ir Latvija drauge? Kas turi tą tektoninį lūžį pradėti? Ne tas, kuris apžiojo EVT?

Prezidento vyr. patarėja Segalovičienė per radiją taip bylojo: „Didinkime valstybės pajamas ir jas paskirstykime gynybai laikant ją prioritetu – taip, kaip darėme iki šiol.“

Iki šiol buvo taika, mieloji ponia. Tektoninio Pupkaus didysis tektoninis lūžis – po stalu, kuris dar ir po stiklo gaubtu draustinyje, kur prezidentauti taip jauku.

ĮSLAPTINTIEJI

Vilnius, 2023-08-19

Leonas Kerosierius

2023-06-23 Seimo Kovo 11-osios Akto salėje gausiai susirinkusiems Nepriklausomybės gynėjams, vadovaujantis LR Seimo 2021-06-10 priimtu Lietuvos Respublikos Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymu, buvo įteikinėjami pagarbos ženklai ir pažymėjimai. Iškilmingoje aplinkoje Lietuvos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis sveikino Laisvės gynėjus ir įteikinėjo apdovanojimus ir pažymėjimus. Susirinkusiuosius taip pat svaikino ir įteikinėjo regalijas brigados generolas Česlovas Jezerskas, generolas leitenantas Arvydas Pocius, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir kiti. Antanas Kliunka atsisakė priimti regalijas atkreipdamas dėmesį kol nebus suteikti apdovanojimai jo būrio draugams. Jis pasiūlė rezoliuciją, kad nedelsiant būtų atstatytas Vilniuje Kazio Škirpos alėjos pavadinimas – dalyvavusieji pritarė. Nebuvo aišku kodėl regalijų negavo Č. Jezerskas ir A. Pocius. Turbūt dalyviams kilo klausimai kodėl renginyje nedalyvavo pagrindiniai anų laikų krašto gynybos organzatoriai – Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius (vėliau Krašto apsaugos ministras) Audrius Butkevičius ir Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininkas atsargos pulkininkas Jonas Gečas, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovai. Gal kai kam kilo klausimai kodėl nesuteikiamas statusas sovietų nužudytiems Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiems ginklus.
Susirinkusieji bendravo prie arbatos ir kavos podelio.
Knygos „PARLAMENTO BARIKADOS“ (sudarytojai Leonas Kerosierius, Stanislovas Žilinskas, 2014 m. Vilnius) 175 lape rašoma: „Sausio 13-osios pergalę iškovojo ir Nepriklausomybę apgynė Lietuvos DIDŽIAVYRIAI. Šie KARŽYGIAI nepriklausomai nuo to kokią misiją atliko, pasauliui ir ateinančioms kartoms parodė, kad mylintys ir gerbiantys savo Tėvynę ir Bažnyčią moka aukotis ir nugalėti“.

Panašios mintys daugeliui Lietuvos žmonių ateina į galvą prisimenant svarbiausius Lietuvos istorijos tarpsnius: sukilėlius prieš Rusijos imperiją, knygnešius, Vyskupo Motiejaus Valančiaus Blaivystės sąjūdininkus, kovotojus prieš Lenkijos okupantus 1920 -1939 metais, 1941 metų politkalinius ir tremtinius, 1941 m Birželio 22-28 d d sukilėlius, 1944-1953 neturinčio analogo pasaulyje partizaninio karo dalyvius, Lietuvos Bažnyčios kronikos leidėjus, kovotojus dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo ir jos apgynimo 1991 metų sausyje.
PRISIMINTINA, kad 2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo Vilniaus universitete: „Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Jūs iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš Jūsų atimti, Jūs pasakėte: „ Ne! To niekada nebus“. 1991 metais, Sausio 13-ąją, Jūs vieningai gynėte savo televizijos bokštą. Jūs gynėte savo Laisvę. Už savo laisvę 14 didvyrių paaukojo savo gyvybę ir tai įrodė, kad niekas negali užgesinti šitos šalies Laisvės liepsnos. Telaimina Jus Dievas ir
teapsaugo Jūsų Laisvę“.

ATKREIPKITE DĖMESĮ, kad JAV Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė sovietų nužudytiems prie televizijos bokšto. Tai reiškia, kad didžiausios šlovės nusipelnė sovietų nužudyti Laisvės gynėjai. PARADOKSAS – tačiau Lietuvą valdantieji pagal A. Pociaus iniciatyvas ir pageidavimus priėmė įstatymą tik buvusiems statutiniams pareigūnams suteikti Laisvės gynėjo statusą. Išaiškėjo kad oficialios informacijos apie pagerbtus Laisvės gynėjus nėra. Todėl 2023-07-10 kreipiausi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen prašydamas gauti apdovanotųjų sąrašą. Seimas mano laišką persiuntė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. LGGRTC atsakyme 2023-07-31 rašo: „Informuojame, kad
pateikti Jūsų prašomo sąrašo negalime, nes jame yra asmens duomenys (vardai, pavardės), kuriems taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos dokumentas) reikalavimai“. Net visagalis Googlis negalės Jums pateikti informacijos apie Lietuvos didžiavyrius.

Primenu, kad Lietuvoje yra žinomi atvejai kai žmonių pavardės buvo įslaptinamos: 1987 vasarį Lietuva buvo sukrėsta kai vežusio iš Sverdlovsko į Leningrado kraštą kalinių ešalono sargybinis Artūras Sakalauskas neiškentęs tarnybos draugų nuolatinių kankinimų ir žiauraus elgesio su juo griebėsi drastiško žingsnio – nušovė 7 sargybinius – skriaudėjus, vagono palydovą ir ginkluotas pabėgo. Po kelių dienų Artūrą autobuse sulaikė Leningrade milicininkai. Sulaikant Artūras nesipriešino ir atidavė ginklus milicijai.
Artūrą stojo ginti daugybė Lietuvos gyventojų ir organizacijų. Teismas Artūrą pripažino nepakaltinamu ir nutraukė bylą. Po teismo Artūras apsigyveno inkognito Lietuvoje su svetima pavarde.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio nurodymu 1991 metų sovietų agresijos metu slapta svetima pavarde su išgalvota liga vienoje Vilniaus ligoninėje buvo laikomas moksleivis Gabrielius Landsbergis.

2012-05-17 šaukiančią pagalbos DEIMANTĘ Kedytę iš Klonio gatvės senelių ir globėjos atėmė šturmo metu 240 kaukėtų ir ginkluotų policininkų. Iki šiol nežinoma kur ir ar dar gyva yra Deimantė.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Paskelbta, kad po Nepriklausomybės paskelbimo apie 1589 asmenys prisipažino bendradarbiavę su slaptosiomis SSRS tarnybomis. Seimas 75 metams įslaptino KGB agentus.
Gal nepraeis 75 metai ir bus išviešinti 1991 metų karžygiai ir didžiavyriai įvertinti Laisvės gynėjo teisiniu statusu.
Gal ateis diena, kai prie ligoninės sienos, kurioje buvo slepiamas jaunasis Gabrielius bus pritvirtinta speciali lenta, o gal palatoje, kurioje buvo Gabrielius bus įrengtas muziejus bylojantis apie senelio, patriarcho nuveiktus darbus, kai visuomenėje ir partijoje buvęs ABSOLIUČIU NULIU pateko į Europos Parlamentą, kai senelis jam padovanojo TS-LKD partiją, kaip jis tapo turtingiausiu milijonieriumi Seime, kaip jis naikino Lietuvos raidyną ir kaip auklėjo partiečius pedofilą Kristijoną Bartoševičių ir girtuoklį Užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.


TIKIU, KAD ATEIS DIENA IR BUS PAKEISTAS ĮSTATYMAS NUMATANTIS PAGERBTI NE TIK STATUTINIUS PAREIGŪNUS.
Leonas Kerosierius
Parlamento gynėjas
Tel. 867 438 465 el. paštas leonaslabora@gmail.com

DĖMĖS LIETUVOS KARŪNOJE

DĖMĖS LIETUVOS KARŪNOJE
Vilnius, 2023-06-27
Kai žvaigždės blaškos po visatą,
Riaumuoja žemės branduoliai.
Dieną, naktį pasaulių begalybėj
Mes garbę Lietuvos ginam.
Jūsų Ekscelencijos valstybių vadovai ir Jūsų Antrosios pusės,
Gerbiamieji diplomatai,
Mielieji sveteliai,
Gerbiami žiniasklaidos atstovai,
Jūs prieš atvykdami į Vilnių į aukščiausią pasaulio valstybių stiprybių NATOVilniuje misiją turbūt domėjotės ir daug girdėjote apie Lietuvą.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad gilioje senovėje prie Baltijos jūros apsigyvenusios lietuvių gentys išliko iki šių laikų. Tik Lietuvoje ir Latvijoje išliko gyvos BALTŲ KALBOS.
Lietuvos istoriniai tarpsniai

  1. Lietuvos valstybė 1263 metais valdant karaliui
    Mindaugui 200 400
  2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė valdant
    Vytautui Didžiajam 1392-1430 930 2480
  3. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Liublino
    unijos 1569 m 294 1700
  4. 1797 metais Rusijai, Prūsijai ir Austrijai pasidalinus Lietuvos Didžiąją
    Kunigaikštystę ir Lenkiją Lietuva atiteko Rusijos imperijai.
  5. Po Pirmojo Pasaulinio karo žlugus Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijoms Europoje
    susikūrė eilė tautinių valstybių, o tarp jų ir Lietuva.
  6. Po 120 metų carinės Rusijos priespaudos Lietuva atsikūrė etninėse žemėse
  7. Lietuvos Respublika 1918 m
  8. 1920-1939 Lenkija okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą.
  9. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui Lietuvai buvo sugrąžintas Vilniaus kraštas
  10. Pagal Molotovo-Ribentropo 1939-08-23 paktą 1940-06-15 Lietuvą okupavo
    SSSR. Per 50 sovietinio genocido metų Lietuva prarado apie 1 mln gyventojų (apie 30
    proc.) ir patyrė žalos maždaug už 800 milijardų JAV dolerių.
  11. 1944-1953 Lietuvoje vyko pasaulyje analogo neturintis partizaninis karas, kurio metu
    žuvo apie 20 tūkst partizanų ir rėmėjų, daugelis buvo nuteisti, įkalinti, išsiųsti į lagerius.
  12. 1972-1989 Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika įveikdama kagebistų barjerus
    viešino sovietų nusikaltimus.
  13. 1998-06-03 susikūrė Sąjūdis, kuris pakėlė Lietuvą išsivaduojamai kovai iš Sovietų
    sąjungos.
  14. 1990-03-11 buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Demokratinis pasaulis džiūgavo
    Lietuvos žygdarbiu ir sugebėjimu atsiskirti nuo sovietų sąjungos 50 metų vykdžiusios
    Lietuvos genocidą.
  15. Lietuvos Respublika 1990 metai 65,3 3700
  16. Lietuvos Respublika 2023 metai 65,3 2863

1990-05-31 Moldova pirmoji pasaulyje pripažino Lietuvos Nepriklausomybę.Nuoširdžiai dėkojome Moldovos žmonėms.
1991 metų sausio mėnesyje sovietų kariniai daliniai užpuldinėjo svarbius valstybinius objektus.
1991 m sausio 10 d SSSR prezidentas M. Gorbačiovas ultimatyviai pareikalavo Lietuvoje atkurti sovietų režimą.
Lietuvoje buvo dislokuota apie 35 tūkst. sovietų kariškių. Tai sudarė apie 295 atskirus kovinius dalinius (motošaulių, artilerijos, tankų, raketų, torpedų, naikintuvų- bombonešių, sraigtasparnių, nepilotuojamų skraidymo aparatų, pakrančių apsaugos ir kt.) bei juos aptarnaujančius junginiuis. Paminėtina, kad tarp jų buvo apie 6000 desantininkų.
SSRS karo vadovybė specialioms užduotims vykdyti į Lietuvą atsiuntė KGB specialios paskirties grupę Alfa ir Pskovo 76-osios oro desanto divizijos 234 pulko kareivius.
PRISIMINKIME, kai 1991 metų sausio 13-tąją sovietinė kariuomenė puolė Televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žudė ir žalojo žmones.
PATYRĘ DAUG AUKŲ IR NUOSTOLIŲ MES NUGALĖJOME.
UŽJAUSDAMI AUKAS ir didžiuodamiesi Lietuvos gynėjų patriotiškumu ir didvyriškumu pasukome demokratinio pasaulio keliu.
1991-02-11 Lietuvos Nepriklausomyubę pripažino Islandija, Danija 1991-02-28, Slovėnija 1991-05-16, Rusija 1991-07-29 ir kitos valstybės.
Po to kai Sąjūdis pakvietė Lietuvą atkurti Nepriklausomybę. Po to kai 1990-03-11 Lietuva tapo Nepriklausoma valstybe pasaulyje buvo kalbama, kad Lietuva sugriovė sovietinę imperiją. Po to kai 1991-01-13 Lietuva patyrusi daug aukų apsigynė nuo sovietinių agresorių, pasaulio akys dar labiau nukrypo į Lietuvą. Pasaulio valstybės sveikino Lietuvą. Pasaulio sveikinimai ir palinkėjimai tarytum brangakmeniai žėri Lietuvos karūnoje ir su kiekvienu Lietuvos žygdarbiu didėja brangakmenių spiečius karūnoje.
ŽINODAMI, kad Rusijos karinės pajėgos 2014 m pradėjo karą prieš Ukrainą ir nuo
2022-02-24 tęsia šį karą TODĖL PRIVALOME BŪTI PASIRENGĘ IR VISAIS ĮMANOMAIS BŪDAIS PRIVALOME PADĖTI UKRAINAI.
Pagal LR Seimo 2021-06-10 dieną priimtą įstatymą Laisvės gynėjo statusas bus suteikiamas: kariams savanoriams, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos apsaugos skyriaus pareigūnams, Valstybės saugumo departamento pareigūnams, Muitinės departamento pareigūnams, policijos pareigūnams, šauliams – tai yra buvusiems statutiniams pareigūnams. STATUSAS NEBUS SUTEIKIAMAS sovietų nužudytiems prie Televizijos bokšto Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui
Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui ir TŪKSTANČIUI sužeistųjų prie  Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto, gynusiems svarbiausius objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, atidavusiems ginklus žiniasklaidos atstovams.
Tik Televizijos bokšto gintis ir aukos LĖMĖ pergalę prieš sovietinę kariuomenę, nes tada pasaulis sužinojęs apie žudynes atėjo į pagalbą. O dabartiniai valdininkai ir politikai atsisako DIDŽIAVYRIAMS suteikti Laisvės gynėjo statusą.

Po Nepriklausomybės atstatymo Lietuva prarado apie 1 milijoną gyventojų. Susidaro įspūdis, kad Seimas ir Vyriausybė tapo tarptautine darbo birža lietuvių perkėlimui į kitas valstybes.
25 proc žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
Kelia susirūpinimą, kad 2021 metais minint Lietuvos netekčių AŠTUONIASDEŠIMTMETĮ Lietuvą valdantieji ir politikai ignoravo valstybiniu mastu paminėti 1941 m BIRŽELIO SIKILIMO 80-ties metų minėjimo jubiliejų, kai sukilėliai išlaisvino Lietuvą nuo sovietų, žuvo apie 2 000 sukilėlių. Valdantieji ir politikai ignoravo pagerbti SUKILĖLIUS – jie yra sukėlę politinį maištą prieš sukilėlius.
Lietuvos vadovai ir politikai Valstybės mastu nepagerbia KANIŪKŲ kaimo ŽUDYNIŲ AUKAS, kai 1944-01-29 apie 150 sovietinių raudonųjų partizanų užpuolė ir sudegino Kaniūkų  kaimą  – sudegino, sušaudė  ir  sužeidė daug žmonių. Tame kaime aukoms atminti Lenkija pasirūpino pastatyti kryžių, o Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 m.  Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo
skerdynių dalyvę Fanią Brancovskają (Fania Jocheles), nė vienas nusikaltėlis iki šiol nėra patrauktas atsakomybėn.
Lietuvos valdininkai ir politikai moka milžiniškus pinigus žemdirbiams, kad nedirbtų žemės, neaugintų derliaus kai pasaulyje milijonai badauja. LIETUVA BENT PUSĘ MAISTO PRODUKTŲ ĮSIVEŽA IŠ KITŲ VALSTYBIŲ, kai prieškaryje Lietuva tiekė kitoms valstybėms daug grūdų, mėsos, pieno produktų.
Prieš Antrąjį Pasaulinį karą žemdirbių valstybė Lietuva buvo sukaupusi apie 9,3 tonas aukso luitų ir juos laikė užsienio bankuose. Dabar Lietuva pasaulio bankams SKOLINGA apie 25 milijardus eurų.
Mokytojų, policininkų, gaisrininkų, transportininkų, žemdirbių streikai ne vieną kartą sudrebino valdančiuosius ir politikus.
Dėl Lietuvos Seimo iniciatyvos leisti pardavinėti žemę užsieniečiams sukilo didelė dalis Lietuvos gyventojų ir organizavo pasipriešinimus. Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis su Sąjūdžio pirmininku V. Žiliumi ir Sąjūdžio tarybos pirmininku A. Tučkumi pašalino iš Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės nario Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių monsinjorą Alfonsą Svarinską 22 metus kalėjusį sovietiniuose lageriuose, kurį iš sovietinės vergovės išlaisvino JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas. Taip pat didelių
nemalonių susilaukė tarybos nariai akademikas Eugenijus Jovaiša, profesorius Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas, Nijolė Balčiūnienė, daktaras Tomas Baranauskas ir kiti.
ŽINOTINA, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai nesiėmė iniciatyvų atidavinėti žemių svetimšaliams ir Lietuvos Statutas tai draudė.
UŽ TEISYBĖS SAKYMĄ 2021 sausyje Seimo valdančiosios daugumos iniciatyva iš Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų buvo pašalintas profesorius Valdas Rakutis, o 2021 balandyje iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų buvo pašalintas profesorius Adas Jakubauskas.
2020-12-11 Seimas priėmė nutarimą UŽDRAUSTI VERSLINĘ ŽVEJYBĄ. Tuo tarpu viso pasaulio valstybės skatina ir remia verslinę žuvininkystę. Šis nutarimas priimtas siekiant rinkimuose iš žvejų mėgėjų gauti daugiau balsų negu iš žvejų verslininkų.
ATKREIPTINAS DĖMESYS, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs jokio nutarimo draudžiantĮ alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas, vagystes, korupciją, prostituciją, žudynes. Seimas drausdamas verslinę žvejybą pasitarnauja Rusijai, nes bendruose vandens telkiniuose daugiau žuvų galės sugauti Rusijos žvejai.
Seimas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus tyrimus tarp svarbiausių ir atsakingiausių Lietuvos institucijų pagal korupcijos lygį yra trečioje vietoje.
Lietuvos Seimas ir Vyriausybė žmonių vertinimu yra paskutinėje vietoje.
Žmonių nekenčiamiausia institucija yra Seimas Seimo dauguma propaguoja alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas.
Lietuva pagal GIRTUOKLYSTĘ ir SAVIŽUDYBES PASAULYJE PIRMAUJA, dabartinis Seimas leido Seime prekiauti alkoholiu kas anksčiau buvo uždrausta.
Gal svečiai pasidomės kur dingo, ar dar gyva yra DEIMANTĖ Kedytė, kurią šaukiančią pagalbos iš Klonio gatvės senelių ir globėjos atėmė šturmo metu 240 policininkų.
PRISIMINKIME, kai Seimo Pirmininku buvo V. Landsbergis 1998-12-31 d. Gedimino Vagnoriaus vyriausybė perdavė privačiam verslininkui sąjūdininkų nugriautas 42 komunizmo vadų ir jų parankinių skulptūras. Lietuva yra vienintelė pasaulio valstybė, kur saugomi ir propaguojami tautos budelių ir jų parankinių paminklai. Viso pasaulio komunistai dėkingi Lietuvos valdantiesiems už komunizmo muziejų po atviru dangumi ir ypatingai V. Landsbergiui ir G. Vagnoriui. PAMINKLAI STATOMI KARŽYGIAMS, DIDŽIAVYRIAMS IR NUSIPELNIUSIEMS VALSTYBEI. Komunizmo vadų ir kolaborantų paminklų ekspopzicija Grūte yra uždelsto veikimo bomba. Tai akmuo ant SĄJŪDŽIO LIETUVOS kaklo. Tai Lietuvos žmonių paniekinimas.
PRISIMINKIME, kad valdant Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatoriams 1999-02-11 Seimo Pirmininkas V. Landsbergis pasirašė nutarimą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje būtų pagrindine reprezentacine Lietuvos aikšte su Laisvės kovų memorialiniais akcentais. Praėjo 23 metai – vėl valdo TS-LKDP, o dėl LAISVĖS KOVŲ MEMORIALO visuomenė daug metų kovoja su Lietuvą ir Vilnių valdančiaisiais.
PARADOKSAS – kaip aukščiau parašyta valdant dešiniesiems 1999 buvo priimti sprendimai Vilniuje Lukiškių aikštėje įkurti Laisvės kovų MONUMENTĄ, o 1998 Grūte įkurti komunizmo vadų paminklų ekspoziciją.

PASTEBĖTINA, kad Grūtui įsteigti ir metų nereikėjo, o dėl Lukiškių aikštės tebevyksta visuomenės nuožmi kova prieš valdančiuosius. Valdantieji visiškai nereaguoja į protestus. Ar reikalingi komentarai?
SUSIDARO NUOMONĖ, kad Lietuvą valdę ir valdantys labai gerbia ir puoselėja komunizmo vadų ir jų parankinių „ŽYGDARBIUS“ išnaikinusius apie 1 milijoną Lietuvos gyventojų ir padariusių žalos maždaug už 800 milijardų JAV dolerių.
2020 metais kai Vilnių valdė Laisvės ir konservatorių partijos Lukiškių aikštė privežus smėlio buvo paversta pliažu.

Pagal TS-LKD partijos vadovų A. Kubiliaus ir G. Landsbergio INICIATYVAS Seimas į lietuvišką raidyną įteisino 3 lenkiškas raides ir dar RENGIAMASI ĮMONTUOTI į raidyną virš 100 įvairiausių ženklų.
Už valdiškus pinigus M. Ivaškevičius išleido knygą „Žali“ už kurią jam buvo suteikta Nacionalinė kultūros ir meno 2018 metų premija. Knygoje jis niekina ir dergia partizaninį judėjimą, partizanus ir Maskvoje sušaudytą partizanų vadą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininką, Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį – Vytautą. Jo negynė nei Prezidentūra, nei Seimo ir Vyriausybės vadovybės, nei politikai. Tik Laisvės kovotojai ir sąjūdininkai tebegina Joną Žemaitį – Vytautą.
Buvęs ministras pirmininkas A. Kubilius iš Lietuvos partizano Albino Kentros atėmė „Miško brolių“ muziejų.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareikalavo pašalinti iš Ukmergės parko partizano pulkininko Juozo Kasperavičiaus paminklą.
O SIURBĖLĖS, NIEKŠAI … !!!
. Tokios dėmės Lietuvos karūnoje virsta kraujosruvomis ir daugybę žmonių varo į neviltį.
Tokiais kliūčių ruožais žmonės eina į Prezidento skaelbiamą GEROVĖS VALSTYBĘ
Gal ir pasikartodamas priminiau kai kuriuos Lietuvos skaudulius, grėsmes ir nelaimes.
Ypatinga žvaigžde Lietuvos karūnoje žėrės 2023 metų liepos 11-12 dienomis Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas.
Tad laimės ir svekatos, dorovės ir Aukščiausiojo palaimos mums visiems.
Kas pastatys barikadas ir kokios tvirtos jos bus prieš politinį veidmainiavimą, ekonomines grėsmes, girtavimą, korupciją, prostituciją, bedarbystę, narkomaniją, juodają rinką, vokelius, vagystes, sukčiavimą, žmonių emigraciją, žudynes, globalizaciją, nepagarbą žmogui, istorijai, gimtajai kalbai ir Bažnyčiai, teisinį nihilizmą, netikusį valdymą ir valdančiųjų sustabarėjimą?
Leonas Kerosierius
Parlamento gynėjas
Tel. 8674 38465 el. p. leonaslabora@gmail.com

AB Giraitės ginkluotės gamyklos plėtra gamybos apimtis padidins 35 proc.

Giraitės ginkluotės gamykla sėkmingai tęsia plėtros darbus – šiandien gamykloje paleisti kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai. Planuojama, jog jie bendrovės gamybos apimtis padidins iki 35 procentų ir panaikins iki tol turėtą „butelio kakliuką“ (angl. bottleneck) šovinio surinkimo operacijose.  Šis procesas užbaigė pirmąjį gamybos pajėgumų stiprinimo etapą. 

Šiandieninis pirmojo gamybos plėtros etapo užbaigimas – bendrovės kelerių metų kryptingo darbo rezultatas. Džiaugiamės sėkmingu jo įgyvendinimu ir gamybos apimčių padidinimu. Rinkos tendencijas stebime nuolatos ir tikimės ateityje dar labiau efektyvinti gamybą“, – sakė AB Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius Aleksandras Nikonovas.

Oficialiai paleidžiant įrenginius ir pažymint gamybos efektyvumo didinimą dalyvavo ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kadangi Finansų ministerija įgyvendina akcinės bendrovės akcininko teises.

„Gamybos pajėgumų stiprinimas, ypač tokiais neapibrėžtais laikais, gyvenant pasienyje nuo rusijos pradėto karo Ukrainoje, yra teisingas žingsnis tiek rūpinantis nacionaliniais gynybos poreikiais, tiek tiekiant šovinius daugiau nei trims dešimtims valstybių“, – pažymėjo ministrė G. Skaistė.

Įrenginiai įsigyti siekiant įgyvendinti gamyklos akcininko lūkesčių rašte iškeltą tikslą: „Bendrovei toliau ieškoti galimybių didinti gamybos apimtis ir investuoti į šovinių gamybą.“, o taip pat siekiant sumažinti „butelio kakliuką“ šovinio surinkimo operacijose. Iki šiol turėtos įrangos našumai skyrėsi, tad įgyvendinus projektą gamybos linijos našumas šovinio surinkimo grandyje susivienodino su tūtelės gamybos linijos našumu.

Įgyvendinant pirmąjį plėtros etapą investicijų suma siekė 2.191.000 Eur. Visas projektas finansuotas nuosavomis Bendrovės lėšomis.

Šis plėtros etapas – nėra paskutinis. Siekiant suvienodinti visos gamybos linijos našumus Giraitės ginkluotės gamykla šiuo metu planuoja tęsti gamybos našumo efektyvinimą ir jau ėmėsi tolimesnių plėtros planų vystymo, atsižvelgiant į naujausias vyraujančias rinkos tendencijas.

https://www.ggg-ammo.lt/index.php?route=information/news/news&news_id=116

KADA LIETUVA IŠSIVADUOS Iš MARKSO, LENINO, SNIEČKAUS KOMUNISTINIO PAVELDO RAIZGINIO


Nepastebimai prabėgo 33 metai nuo 1990 m. kovo 11 dienos, kai buvo
atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ne vieną kadenciją dešiniosios
politinės jėgos turėjo ir dabar turi daugumą, bet vis nepavyksta užbaigti nuo
sovietmečio likusių nepadarytų darbų:

  • iki šiol Įstatymu neįvertinta SSRS ir jos satelito Lietuvos komunistų partijos su
    pirmuoju sekretoriumi A.Sniečkumi priešakyje neteisinė, nusikalstama,
    represinė veikla. Per sovietinę okupaciją netekta trečdalio brangiausio ir
    gabiausio lietuvių tautos žiedo – inteligentijos genofondo;
  • neįamžintas Lietuvos sostinėje, Vilniuje, per amžius kovojusių ir žuvusių už
    Lietuvos laisvę atminimas;
  • žiniasklaidoje nuolat brukamas Holokausto klausimas, o Lietuva, kuriai
    padaryta sovietinės okupacijos metu milžiniška žala stumiama į antrą planą.
    Sudaromas įspūdis – Lietuva žydšaudžių tautą;
  • nerimsta puolimas ir nepagrįsti kaltinimai prieš Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio
    vadovą, Lietuvos prezidentą Joną Žemaitį – Vytautą, Lietuvos prezidentą Antaną
    Smetoną ir Jo sūnėną, Lietuvos karininką Juozą Krikštaponį, kaltinant jį
    dalyvavus Baltarusijoje žydų ir sovietinio aktyvo žudynėse.
    Visų Lietuvos patriotinių visuomeninių organizacijų tikslas, nuo pat
    nepriklausomybės paskelbimo, buvo Įstatymu įvertinti SSKP, LKP
    nusikalstamą, represinę veiklą. 2000 m. organizuotas Tarptautinis
    antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas „Komunizmo nusikaltimų
    įvertinimas“, kuriame dalyvavo 24 valstybių atstovai. Pasibaigus kongresui,
    pasaulyje išplatinta 923 psl. knyga, šūsnys konkrečių dokumentų, priminta
    Steophane Coartois ir kitų autorių išleista „Juodoji komunizmo knyga“ apie
    komunistinio teroro aukas milijonais: SSRS – 20, Kinija – 65,Vietnamas – 1,
    Šiaurė Korėja – 2, Afganistanas – 1,5 ,Afrika – 1,7 milijono. Viso pasaulyje nuo
    komunistinio teroro nukentėjo 100 milijonų aukų. Lietuva neteko trečdalio
    tautos.
    Lietuvos Respublikos Seime visuomeninės, patriotinės organizacijos,
    2015 m. gegužės 12d. organizavo konferenciją „Lietuvos gyventojų sovietinio
    genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės
    įvertinimas“. Ši konferencija buvo sutapatinta su 1948 m. gegužiu – 40 tūkst.

2
masinio gyventojų trėmimo data. Gavę iš Maskvos pritarimą su gražiu
pavadinimu „Vesna“ Lietuvos komunistų valdžia (1948-05-18) priėmė nutarimą
vykdyti trėmimą. Jį pasirašė Lietuvos KP(b) Centro komiteto sekretorius
Antanas Sniečkus ir Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkas Mečislovas
Gedvilas. Tremties operaciją su pavadinimu „Vesna“ vykdė ne tik 30000 vidaus
reikalų ir MGB darbuotojai, karininkai, milicininkai, stribai, bet ir 11500 vietos
komunistų ir sovietinių aktyvistų.
Nusikaltamos LKP veiklos, sovietinės okupacijos metu įvertinimo nuolat
reikalauta politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimuose Ariogaloje. LRS priimta
daug rezoliucijų, įstatymų projektų. Deja, viskas iki šiol liko LRS ir LR
Vyriausybės pareigūnų stalčiuose.
2023 m. kovo 13 d. organizuota konferencija “Komunistinė ideologija ir
jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis
ir teisinis įvertinimas“. Į LRS Kovo 11-osios salę iš visos respublikos suvažiavo
politinių kalinių ir tremtinių ainiai, patriotinių organizacijų atstovai ir vadovai.
Konferencija prasidėjo iškilmingu ceremonialu, į Kovo 11-ios salę Lietuvos
kariūnai įnešė Sibiro platybėse nukankintų 35 Lietuvos valstybės vadovų,
ministrų, aukšto rango karininkų, partizanų vadų, dvasininkų portretus,
primindami apie jų patirtą sovietmečiu skausmą, smurtą ir žūtį nuo sovietinio
teroro. Išsirikiavus kariūnams su portretais prieš susirinkusius konferencijos
dalyvius ir visiems salėje atsistojus, LLKS kapelionas kun. Dainius Vaineikis-
brolis Paulius pakvietė maldai, žuvusieji už Lietuvos laisvę pagerbti tylos
minute, sugiedotas Lietuvos himnas.
Konferencija prasidėjo. Įžanginį žodį tarė LR Seimo narys Audronius
AŽUBALIS, primindamas konferencijos svarbą. Sveikinimo žodžius tarė Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas KASČIŪNAS,
per atstumą konferenciją sveikino Čekijos Senato Užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Pavel FISHER. Pranešimus konferencijoje skaitė Lietuvos laisvės
kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas BUROKAS, Seimo Laisvės kovų ir
valstybės istorinės atminties komisijos narys prof. Valdas RAKUTIS, LGGRTC
direktorius dr. Arūnas BUBNYS, Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas
JAZAVITA, istorikė Regina STATKUVIENĖ, Nacionalinės Martyno Mažvydo
bibliotekos vyriausiasis tyrėjas Vidmantas VALIUŠAITIS, Mykolo Riomerio
universiteto garbės profesorius Alfonsas VAIŠVILA.

3
Visi pranešimai buvo išklausyti su dideliu dėmesiu. Pranešėjai ir prof.
Valdas Rakutis apibendrindamas konferenciją pabrėžė, kad Lietuvos komunistų
partija visada veikė prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą, palaikė visišką
terorą prieš piliečius, kolaboravo su okupacine valdžia, vykdė totalitarinio
režimo nurodymus ir kitus nusikaltimus.
Konferencijos organizatoriai prisiminė 2000 m. įvykusio Tarptautinio
tribunolo organizacinio komiteto sudėtį, iš 19-os, šiandien gyvi šeši –
A.Anušauskas, T.Burauskaitė, A.Dumčius, P.Girdzijauskas, V.Samys,
P.Varanauskas; 3 iš jų Arimantas Dumčius, Petras Gidzijauskas ir Vidmantas
Samys dalyvavo konferencjoje. Amžina garbė mirusiems (Vytui Miliauskui,
Povilui Jakučioniui, Artūrui Flikaičiui, Vytautui Balsiui, Vytautui Bukauskui,
Jonui Čeponiui, Algiui Geniušui, Algimantui Lisauskui, Adomui Lukoševičiui,
Antanui Lukšai, Algiui Markūnui, Antanui Seikaliui, Vytautui Zabielai) ir
gyviesiems, organizavusiems antikomunistinį kongresą. Dar pilni ryžto
antikomunistinio kongreso komunizmo kaltintojai, signatarai Zita Sličytė ir
Algirdas Endriukaitis, kurie konferencijoje negalėjo dalyvauti.
Straipsnyje jau paminėjau 1948m. gegužės 22 d. 40 tūkstančių nekaltų
Lietuvos piliečių tremtį. Jau vien to visai pakanka, kad ĮSTATYMU įvardinti
kaip senaties neturintį nusikaltimą žmoniškumui, kurį organizavo Lietuvos
komunistų partija. Tuos komunizmo nusikaltimus, padarytus sovietmečiu, noriu
papildyti:

  • pirmomis dienomis po okupacijos, 1940 m liepos 7 d., buvęs pogrindinės LKP
    sekretorius, okupavus Lietuvą, tapo valstybės saugumo departamento
    direktoriumi, Antanas Sniečkus patvirtino Lietuvos veikėjų likvidacijos planą
    pagal kurį, liepos 11 į 12 d. turi būti įvykdyta priešvalstybinių partijų:
    tautininkų,valdemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių,
    socialdemokratų, šaulių vadovaujančio sąstato likvidaciją. Jiems likviduoti pagal
    nurodytas partijas buvo sudarytos 5-ios grupės, dokumente pažymėtos tik šių
    vadovų pavardės be vardų – Krastinas, Dembo, Finkelšteinas, Komodaitė,
    Macevičius. Atsakingi už šias grupes Todesas ir Gailevičius. Tomis dienomis
    suimta apie 2000 „nusikaltėlių“.

4

  • valstybės saugumo sumetimais 1940 m. liepos 16 d. laikinasis okupuotos
    Lietuvos prezidentas Justas Paleckis patvirtino Vidaus reikalų ministro
    M.Gedvilo raštišką prašymą dėl LR ministro pirmininko Antano Merkio ir
    Užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio su šeimomis išsiuntimo iš Lietuvos
    teritorijos kaip pavojingus Lietuvos valstybei ir apgyvendinti tremtyje;
  • 1941 m. gegužės 23 d LKP CK nutarimas dėl kontrevoliucinių, pavojingų
    gyventojų suėmimo ir ištrėmimo iš Lietuvos. Šį nutarimą jau pasirašo KP(b) CK
    sekretorius A.Sniečkus. 1941 m. birželio 14 – 18 d. ištremta apie 18 tūkstančių
    gyventojų;
  • 1944 m. liepos 24 d. LKP(b) CK nutarimas dėl NKVD naikintojų batalionų
    sudarymo iš grobikų vokiečių laisvinamoje Lietuvos sovietų socialistinės
    respublikos teritorijoje. Šie naikintojų – stribų batalionai turėjo būti sudaryti
    kiekvienoje apskrityje po 150 žmonių;
  • 1948 m.vasario 21 d. SSRS Ministrų tarybos nutarimas Nr.417-160vs priėmė
    Lietuvos KP(b) siūlymą gegužės mėn. iškelti vienu metu, iš Lietuvos SSR 12
    tūkstančių Lietuvos partizanų, jų rėmėjų, ūkininkų, politinių kalinių šeimų.
    LKP(b) CK 1948-05-25 nutarimu A.Sniečkus pritarė užbaigtam banditų šeimų
    ištrėmimo įvykdymui – pasigyrė, kad pagerėjo politinė padėtis kaime;
  • per 1949m. kovo 25 – 29 d. trėmimą su kodiniu pavadinimu „Priboj“ ištremta 9
    tūkstančiai šeimų (29 tūkstančiai žmonių) iš jų 7 tūkst. buožių ir 2 tūkst. banditų
    šeimų;
    1951m. rugsėjo 28 d. LKP(b) biuras priėmė nutarimą visam laikui
    ištremti iš Lietuvos priešiškas kolektyvizacijai pasiturinčias ūkininkų – buožių
    šeimas.1951 m. spalio mėn. pagal kodinį pavadinimą „Osen“ ištremta virš 16
    tūkst. žmonių.
    Iš viso iš Lietuvos ištremta apie 132 tūkst., iš jų dėl nežmoniškų
    gyvenimo sąlygų, šalčio, bado žuvo 28 tūkst. tremtinių. Už šiuos trėmimus
    tiesiogiai atsakinga Lietuvos komunistų partija. Sovietiniuose lageriuose iš
    Lietuvos buvo įkalinta 156 tūkst. politinių kalinių, iš jų 23 tūkst. mirė arba žuvo.
    Lietuva pagal tremtinių ir kalinių skaičių buvo šeštoje vietoje Sovietų sąjungoje.
    Lietuvoje kovoje su okupantais žuvo virš 20 tūkst. partizanų. Po politinių kalinių
    streikų sovietiniuose lageriuose, kuriuose lietuviai buvo vieni iš pagrindinių
    sukilimų organizatorių, Gulago vadovybė nusileido kalinių reikalavimams ir
    paskelbė amnestiją, kvietė juos likti ir dirbti anglies kasyklose ar kituose

5
darbuose. Daugelis lietuvių po amnestijos pradėjo grįžti į Tėvynę, tačiau LKP(b)
tęsė nusikalstamą veiklą. Jos biuro iniciatyva 1957 m. sausio 21 d. Lietuvos SSR
Aukščiausiosios tarybos prezidiumas paskelbė įsaką, kuriuo uždraudė
politiniams kaliniams, tremtiniams, buvusiems partizanams bei nepriklausomos
Lietuvos valstybės veikėjams grįžti į Lietuvą.
Tuo pačiu įsaku buvo nustatyta, kad tie, kurie savavališkai grįš į tėvynę
bus teismo nuosprendžiu įkalinami iki 5 metų. Buvę partizanai ir žymesni
Lietuvos valstybės veikėjai galėjo apsigyventi kitose sovietinėse respublikose,
Kaliningrado srityje, tik ne Lietuvoje. Šį įsaką pasirašė LSSR Aukščiausios
tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis ir AT prezidiumo sekretorius S.
Naujalis. Daug grįžusių buvo sugrąžinti pagal įsaką į tremtį, dalis nelegaliai
apsigyveno kituose rajonuose. Nuteistųjų grįžimas dar ilgai kėlė galvos skausmą
sovietinių struktūrų pareigūnams, tik prasidėjus sąjūdžiui sovietiniai nusikaltėliai
ir kolaborantai prisiminė teisingumą. Jie jausdami politinį virsmą, kad gali
atsidurti istorijos šiukšlyne ir netekti valdžios, 1988 m. rugsėjo 29 d. LSSR
Aukščiausios tarybos prezidiume priėmė įsaką, kuriuo buvo atšauktas to pačio
prezidiumo 1957 m. sausio 21 d. įsakas. Ir galų gale, tie kurie trėmė, teisė, 1988
m. spalio 21 d. priėmė įsaką dėl 1941 – 1952 m. nuteistųjų reabilitacijos, kurio
formuluotės skamba kaip patyčios iš tremtinių – likviduoti pažeisto „socialistinio
teisėtumo“ pasekmes ir vadovautis „socialinio humanizmo“ principais – 1941 –
1952 m. tremtis laikyti neteisėtomis ir visus reabilituoti.
Lietuva per 33 metus nesugebėjo priimti desovietizacijos įstatymo.
Mūsų duomenimis tai bandė daryti Estija, kvietė mūsų Teisingumo ministeriją
tais klausimais bendradarbiauti, tačiau atsako nesulaukė. Tai buvo dar bandoma
padaryti Europos Sąjungos mastu, tačiau tai liko kaip šauksmas tyruose,
apsiribota tik sovietinių nusikaltimų parodų ekspozicijomis.
Savistoviai, nelaukdama jokių kitų valstybių palaikymo, to ėmėsi
Bulgarija. Bulgarijos liaudies susirinkimas 2000 m. balandžio 26 d. paskelbė
įstatymą „Dėl Bulgarijos komunistinio režimo pripažinimo nusikalstamu“. Jo
pirmo punkto 2 dalis skelbia: Bulgarijos komunistų partija (toliau BKP) yra
atsakinga už valstybės valdymą nuo 1944 m. rugsėjo 9 d. iki 1989 m. lapkričio
10 d., kuri privedė šalį prie nacionalinės katastrofos, kad BKP vadovybė,
vadovaujantys veikėjai atsakingi už draudimus žmonėms reikšti savo valią,
sistemingą žmogaus teisių pažeidimą, ištisų gyventojų grupių represavimą. BKP
persekiodama piliečius naudojo žiaurią prievartą, egzekucijas, kankinimus,
talpinimą į psichiatrines ligonines ir aibes kitų nusikaltimų žmoniškumui. Visa

6
tai įgalina Bulgarijoje egzistavusį 1944 – 1989 m. komunistinį režimą paskelbti
nusikalstamu. Ypač įsimintinas šio įstatymo 4 straipsnis: Visi žmonių veiksmai,
kurie nurodytu laikotarpiu buvo nukreipti į ginkluotą pasipriešinimą,
komunistinio režimo ir jo ideologijos panaikinimą – yra teisingi, moraliai
pateisinami ir verti pagarbos.
1996 m. Slovakijoje buvo priimtas įstatymas dėl komunistinės sistemos
amoralumo ir neteisėtumo – pasmerktas komunistinis režimas 1948 – 1989 m.
Čekijos parlamentas analogišką įstatymą priėmė 1993 m. liepos 9 d., kad
Čekijos komunistų partija ir jos atšaka Slovakijos komunistų partija laikomos
atsakingos už nusikaltimų vykdymą, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą ir
suvaržymą.
Šiomis dienomis gavome 2015 m Ukrainos prezidento P. Porošenkos
pasirašyta įstatymą Nr.26 „Apie komunistinį ir totalitarinį režimą Ukrainoje ir
propagandos simbolikos uždraudimą“, kurio antru punktu pasmerkiamas 1917 –
1991 m. komunistinis, totalitarinis režimas, 5 punktu – įvardintos totalitarinių
režimų aukos 1917-1991 m teroras, 1932 – 1933 m. Holodomoras, kurio metu
komunistų partijos veiksmais, badu buvo numarinta apie 5 milijonai valstiečių.
Lietuva, kaip ir Ukraina daugiausia nukentėjo nuo komunistinio režimo.
Okupavus Lietuvą, atsiųstas kovoti su „buržuaziniu nacionalizmu“ M. Suslovas
yra pasakęs – bus Lietuva, bet be lietuvių. Jam ir sovietiniams kolaborantams to
nepavyko padaryti. Deja, Lietuvoje tokio įstatymo, kad būtų įvardinti
komunizmo nusikaltimus iki šiol nepavyksta priimti, lyg mūsų seimūnams
diktuotų iš pragaro Lenino, Stalino, Sniečkaus dvasios. Pastaruoju metu priimtas
totalitarinių režimų įstatymas, ruošiamas LGGRTC įstatymo pakeitimo, be
žodžio genocidas, įstatymas, bet pagal šaulių terminus nepataikoma į dešimtuką

  • SSKP ir jos uolaus satelito LKP nusikalstama, neteisinė veikla lieka Įstatymu
    neįvertinta ir šis įstatymas stumiamas į paraštes. Atsiranda net tokių mūsų teisės
    korifėjų ir žinovų, kurie teigia, kad sovietinės okupacijos metu tokios LKP
    nebuvo.
    Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio ir valstybės saugumo
    komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, Seimo narių Audroniaus Ažubalio,
    Valdo Rakučio, Angelės Jakavonytės, visuomeninių organizacijų ir atvykusių iš
    visos Lietuvos į 2023m. kovo 13 d. į konferenciją tikslas buvo ne tik išklausyti
    pranešimų, bet galutinai pareikalauti, kad į užmarštį nebūtų nustumta
    nusikalstama SSKP ir jos satalitinės LKP veikla, kad jos nusikaltimai būtų kaip

7
ir kitose minėtose šalyse įvardinti ĮSTATYMU. Gaila, kad šioje konferencijoje
nedalyvavo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė
Kuzmickienė. Ji turėtų būti pirmoji tokio įstatymo priėmimo Lietuvoje šalininkė.
Deja, prieš konferenciją visai priešingą mintį, lyg pagal užsakymą,
skleidė žiniasklaida. LRS koridoriuose zujo, šmėžavo korespondentai, ėmė
interviu iš Seimo narių J.Sabatausko, A.Širinskienės, A.Syso, buvusio
Konstitucinio teismo pirmininko D. Žalimo, istorikų, kurie teigė, kad po kilnia
priedanga konferencijos organizatoriai – populistai „pramušė dugną“, kad LKP
jau įvertinta dar 1949 m. partizanų deklaracijoje ir to pakanka, kad sovietmečiu
tokios partijos nebuvo, o tik SSKP padalinys, kad nuo 1989 m. atsiskyrusią nuo
SSKP skelbti nekorektiška, kad tai prieštarauja konstitucijai, kad po 33 metų
LKP nusikaltimų įvertinimas yra pigus populizmas.
Delfyje,kaip atsakas į įvykusią 2013-03-13 d. konferenciją, to reikėjo
tikėtis, pasirodė straipsnis su keistu pavadimu „Istorikas į miltus sumalė
konservatorių pasiūlymą: istorijoje būdavo tokių pomirtinių egzekucijų“. Jame
signataras Genzelis pasiūlė konferencijos organizatoriams pasitikrinti sveikatą
pas psichiatrus ir pavadino pavėluotą LKP įvertinimą raganų medžiokle. XX
amžiaus istorikas Algimantas Kasparavičius nuklido keletą amžių atgal apie
pomirtines egzekucijas, kai už nusikaltimus iškasdavo lavonus, nukirsdavo galvą
ir pamaudavo 3 metams ant baslio, tuo duodamas suprasti, kad LKP įvertinimas
kaip nusikalstamas pavėluotas. Istorikas, grįžęs keletą amžių atgal, po 33 metų,
sugretino, kaip „iškaseną“, LKP nusikaltimus Pagal jį šią „egzekuciją“ galėjo
padaryti konservatoriai, kai buvo valdžioje. Jis klausia, kas bus su
Nepriklausomybės aktu ir tais signatarais, su jų funkciniu statusu- 30-40
procentu buvusių komunistų atsidurtų nusikaltėlių gretose. Gerbiamas XX
amžiaus istorikas net neužsimena apie SSKP ir jos satelito LKP nusikaltimus,
sovietinės okupacijos metus, apie komunistinį terorą ir nusikaltimus
žmoniškumui. Juk Lietuva ir jos žmonės nesiruošia Antakalnio kapinėse iškasti
LKP CK politinio biuro garbingai palaidoto, LKP I sekretoriaus, Lietuvos
budelio Antano Sniečkaus palaikų. Pakanka to, kad prakeikė jį, sniečkų giminė,
net motina. Jis kvietė ją iš JAV grįžti į sovietų Lietuvą, bet jį atsisakė. Lietuvos
tikslas yra po 80 metų surasti išniekintus, nukankintus pelkėse, kemsynuose,
karjeruose, tualetuose, po pastatais, šuliniuose užkastus Lietuvos patriotus,
partizanus. Lietuva dar laukia, kada bus su Rusija pariteto pagrindais sutarta dėl
archeologinių tyrimų, dėl tūkstančių valstybės vadovų, ministrų, generolų,
dvasininkų, partizanų, politinių kalinių, tremtinių palaikų sugrąžinimo į Tėvynę.

8
Todėl norėčiau šiems aukšto rango teisininkams, istorikams, Seimo
nariams, žurnalistams priminti, kad tokiems komunistų nusikaltimams senaties
nėra ir tie nusikaltimai prieš Lietuvos partizanus, politinius kalinius, tremtinius,
valstiečius, tikinčiuosius, kunigus, mokytojus, vaikus ir senelius yra nežmoniški
ir reikalauja įstatyminio įvertinimo.
Dar nepastatytas Vilniuje per amžius kovojusiems ir žuvusiems už
Lietuvos laisvę paminklas. Nesuprantama kodėl Vytį su Laisvės kovų memorialu
ruošiamasi pastatyti tik 2026 metais. Laisvės kovų ir istorinės atminties
komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė sukūrė dar vieną versiją. Jono Žemaičio-
Vytauto paminklas, esantis Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos galėtų
atstovauti per amžius kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę. Galima suprasti,
kad Lukiškių aikštėje paminklo žuvusiems už laisvę nebereikės. Noriu priminti,
kad Kryžkalnyje jau yra paminklas visiems partizanams. Jono Žemaičio
paminklas, kaip partizanų vado, prezidento paminklas didingai stovi prie KAM.
Jis negali apimti visų istorinių laisvės kovų Lietuvoje. Visa tai rodo, kad
paminklo pastatymas Lukiškių aikštėje sąmoningai, ar iš nesupratimo, ar pagal
kažkieno užsakymą vilkinamas.
Lukiškių aikštėje visuomeninių, patriotinių organizacijų pajėgomis
suformuotas šimtmečio ratas, įamžintos ir pašventintos jo gelmėje 100 relikvijų,
įrengtos, kad paminklas stabiliai stovėtų konstrukcijos. Belieka, kad virš
šimtmečio rato iškiltų istorinė mūsų Vytis, parodanti, kad Vilnius buvo, yra ir
bus Lietuvos sostinė.
Vilniuje turi būti pastatytas paminklas Lietuvos prezidentui Antanui
Smetonai, apgintas Jo sūnėno Juozo Krikštaponio garbingas vardas. Dar reikėtų
atlikti papildomus tyrimus dėl prezidento Antano Smetonos žūties gaisre.
Sklando versija, kad jo žūtis susieta su iš Lietuvos pasiųsta KGB tarnyba. Dar
nesurasti prezidento sūnėno, apšmeižto holokaustu, Juozo Krikštaponio palaikai.
Kreipiuosi į visus LRS narius ir kviečiu vieningai įvertinti komunistinio
teroro padarinius. Neįvertinsime to šį pavasarį, kiti vis vien įvertins vėliau.
Neatidėliokime. Bus gėda Jūsų vaikams ir vaikaičiams, visai Lietuvai.


Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas
2023 m.balandžio 04 d.