Monthly Archives: vasario 2021

Paminklas Pirmo laipsnio Vyties kryžiaus ordininkui Kvykliuose

NGS info.

Kraštiečių šventė, į kurią esami ir buvę kvykliškiai, bei jų svečiai rinkdavosi birželio kaitroj, 2020 metais ne kartą dėl pavojingo užkrato vis atidėliojama, rugsėjo26- tą dieną įvyko.

Susitikimas, prasidėjęs kaimo koplytėlėje klebono Jurgio Kazlausko ir monsinjoro Juozo Čeberioko aukojamomis mišiomis, neskubėjo persikelti į nuolatinę susibūrimų vietą gyvenvietės centre. Visi susispietė koplytėlės šventoriuje, kuriame atidengimo ir pašventinimo laukė paminklas 1919 metų savanoriui, Pirmo laipsnio Vyties kryžiaus kavalieriui Juozui Dikiniui.

Juozas Dikinis, 1917 metais mobilizuotas į caro kariuomenę, kovėsi Rumunijos fronte, pateko į nelaisvę, 1919 metais grįžo į Lietuvą ir tais pačiais metais birželio pirmą dieną, išlaisvinus Kvyklius, įstojo į 1- ojo pėstininkų Gedimino pulko devintąją kuopą, kovėsi su visais Lietuvos priešais. Pirmo laipsnio Vyties kryžiumi apdovanotas 1921 metų sausio mėnesį už lenkų fronte išgelbėtus kovos draugus. Karo metais tarnavo policininku Utenoje, užėmus miestą rusams, buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, demobilizuotas ir suimtas 1945 metais, buvo nuteistas ir įkalintas Komsomolske prie Amūro Chabarovsko krašte, perkeltas į Nagajevo lagerį Magadano srityje ir ten 1948 metų birželio 16 dieną mirė.

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Utenos skyrių nariai, atvyko savanorio anūkas Algirdas Keras, Kazimiero Dikinio šeima, dukterėčia Stanislova – Eleonora Mikulėnienė – Dikinytė, jos sūnus Vidas Mikulėnas ir dukra Valė Mikulėnaitė – Šakalienė, Vanda  Dikinytė – Vaičiuvienė su šeima.  Artimiesiem įteikti dokumentai, susiję su savanorio gyvenimu.

Pašventindamas paminklą klebonas Jurgis Kazlauskas pažymėjo, kad paminklo atidengimo akimirka labai prasminga ir visi, kas liejo kraują ir kentėjo dėl Lietuvos, kurioje mes gyvename laisvi, yra didelėje pagarboje.

Nuaidėjo trys salvės už Lietuvą, už Lietuvos kariuomenę, už karį savanorį Juozą Dikinį, atliktos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5 – osios rinktinės 507 kuopos savanorių.

Paminklo papėdėje dėdamas Gėles, Seimo narys Edmundas Pupinis kalbėjo: Garbė savanoriams, garbė dėvėti lietuvišką uniformą. Tokie žmonės, yra vieni iš mūsų ir gyvena tarp mūsų. Ir dabar yra žmonės, kurie iškilus pavojui stos į kovą kaip Juozas Dikinis. Kartais abejojame kad yra kažkas negerai. Netikėkite tuo: yra nuostabus jaunimas, kurie mokosi, yra grįžtančių į Lietuvą, kartojančių istorijas ankstesnių kartų žmonių, esant reikalui grįžusių į Lietuvą iš viso Pasaulio.

Idėja įamžinti Pirmo laipsnio Vyties kryžiaus kavalieriaus kviklyškio Juozo Dikinio atminimą dm. kpt. Valdui Mintaučkiui kirbėjo senokai, ir  šia mintimi Kvyklių kraštiečių švente 2019 metais pasidalino su klebonu Jurgiu Kazlausku, Utenos seniūnijos seniūnu Sauliu Gaižausku, seniūnaičiui Valdemaru Paškoniu. Valdas Mintaučkis pažadėjo, kad kitų metų kraštiečių šventėje bus pastatytas paminklas. Pinigų, kaip visada nebuvo, todėl  sumanymą  įgyvendino už paaukotas Stanislavos – Eleonoros Dikinytės, Valės Mikulėnaitės – Šakalienės,  Vido Mikulėno ir Valdo Mintaučkio lėšas.   Akmenį paminklui  padovanojo Žulių šeima iš gretimo Stanėnų kaimo. Didžiausias darbų krūvis teko Kvyklių seniūnaičiui Valdemarui Paškoniui. Jisai rado rėmėją A. Trinkūno agroservisą „Agrenta“, kuri pervežė akmenį ir sumontavo numatytoje vietoje, kartu su talkinkavusiais  sūnumi Donatu, sūnėnas Mariumi Paškoniu ir Mindaugu Paukšte.

Sveiki, bendražygiai,

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga pasipiktinusi bei jungiasi prie pasisakančiųjų dėl įžūlaus išpuolio ir niekšiško susidorojimo su Lietuvos patriotu prof. Valdu Rakučiu! Iš tikro kelis kart skaičiau straipsnį ir niekaip neįžvelgiau bei nesupratau dėl ko kilo ažiotažas, kodėl yra bandoma menkinti gerbiamo mokslininko bei istoriko skleidžiama tiesa, dėl ko jis buvo priverstas atsistatydinti? Ko mes bijome ir kur mes nueisime taip toliau, taigi negalėsime vienas kitam pažvelgt į akis, negerbsime patys savęs, jausimės tikri skystablauzdžiai, jeigu nesiimsime ryžtingų veiksmų bei nereikalausime pasiaiškinimo iš savo išrinktos valdžios!

Būkime vieningi ir stiprūs gindami teisybę ir žmogiškąsias vertybes, sulaukę laisvės apgynimo 30-mečio nepriklausomoje Lietuvoje!

Pagarbiai

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas

Arnoldas Kulikauskis

Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus (NOKT) Koordinacinės Tarybos VIEŠAS KREIPIMĄSIS

Dėl prof. Valdo Rakučio pasisakymų Holokausto ir sovietinių nukaltimų klausimu

Vilnius, 2021 m. vasario … d.

Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo viešosios erdvės veikėjų, prisiskyrusių sau tiesos monopolį, mėginimai
slopinti mokslininkų bei politikų diskusijas Holokausto tema, jeigu jos neatitinka iš anksto nustatytų
ideologinių schemų ir neoficialios cenzūros reikalavimų.
Naujųjų amžių istoriko, Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. Valdo Rakučio viešas pasisakymas dėl
žydų tragedijos nacistinės Vokietijos okupacijos metais labai užkliuvo šiems veikėjams, kurie tuoj puolė
viešai smerkti ir kaltinti pasisakymo autorių. Nuo profesionalaus istoriko, kuris esą netinkamai išsireiškė,
politiškai atsiribojo ir jo parlamentinės partijos vadovybė bei kiti politikai, nors savo pasisakyme prof.
Valdas Rakutis kėlė labai aktualią problemą, kad Holokausto tema yra tapusi aktyviai naudojamu Rusijos
režimo propagandos įrankiu. Valdas Rakutis savajame pasisakyme pabrėžė, kad siekiant atsispirti tokiam
informaciniam karui yra būtina visapusiškai, nevienmatiškai ištirti nusikaltimus prieš žmogiškumą,
kolaboravimo su okupaciniais režimais reiškinius.
Po viešų smerkiančių puolimų dėl pasisakymų Holokausto tema aukštą kvalifikaciją turintis profesionalas
Valdas Rakutis atsistatydino iš Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų.
Dėl to tenka labai apgailestauti, nes, viena vertus, toks viešas linčas turi antikonstitucinio persekiojimo
už pažiūras pobūdį, o antra vertus, ir pačiame viešai prof. Valdo Rakučio išreikštame požiūryje išvis
nebuvo nieko žalingo – nei teisiškai, nei morališkai. O svarbiausia, jo pasisakyme nebuvo jokių faktų, dėl
kurių teisingumo tie veikėjai, pretenduojantys į viešus cenzorius, būtų galėję bent ginčytis (kaip antai,
nėra kaip paneigti ir faktų dėl dalies žydų tautybės asmenų aktyvaus dalyvavimo okupacinio sovietinio
režimo represijose prieš Lietuvos piliečius, o taip pat ir dalies žydų bendradarbiavimo su nacistiniu
režimu, naikinant savo tautiečius).
Kaip ir polemikos dėl K.Škirpos, J.Noreikos atveju, toliau vykdomas viešas beatodairiškas spaudimas,
vadovaujantis tik vienpusiška istorijos interpretacija, ignoruojančia sovietų įvykdyto genocido pasekmes,
prieštarauja Europos Parlamento 2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijai dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo.
Ten aiškiai pasakyta: „istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai“ ir kad „visiškai
objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“. Niekas neturi teisės tvirtinti, kad istoriją „interpretuoja
objektyviai“. Tačiau akivaizdu, kad būtent šito – išimtinės teisės „objektyviai“ interpretuoti istoriją – kai
kas gviešiasi. Ir tai daro net ne istorikai, o naujoji privalomo požiūrio „žurnalistika“.
NOKT griežtai nepritaria tokiai agresyviai polemikai, kai nė nediskutuojama dėl pačių oponento
pateikiamų faktų, o jis iš karto grūdamas į inkvizicinę Prokrusto lovą. Pastebime, kad šitoks negarbingos
polemikos stilius Lietuvos žiniasklaidos erdvėje, deja, tampa dažnesniu tada, kai oponentas išpažįsta
patriotines pažiūras, savo darbais siekia stiprinti valstybę, ugdyti pilietinę sąmonę.
NOKT ir ją vienijančios visuomeninės, patriotinės organizacijos tokiems naujiesiems inkvizitoriams,
intenetinio karo užsakovams primena, kad Lietuvos Respublika yra demokratinė valstybė. Joje
Konstitucija garantuoja piliečiams laisvą saviraišką, kiekvieną pilietį gina nuo persekiojimo už pažiūras.
Lietuvos Respublikos Seimo nariams irgi nėra nustatyta jokių tabu, apie ką negalima kalbėti, jeigu toks
kalbėjimas nepažeidžia kitų žmonių teisių, viešosios tvarkos ir doros.

NOKT kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prie jo esantį
Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos ir Visuomeninės tarybos narius ir prašo artimiausiu metu
surengti Seime garbingą ir atvirą diskusiją dėl prof. Valdo Rakučio pasisakymų Holokausto ir sovietinių
nusikaltimų klausimu. Negalime leisti, kad tiesos vardan būtų persekiojama ir pati tiesa.

NOKT pirmininkas Dr. Audrius Skaistys