Sveiki, bendražygiai,

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga pasipiktinusi bei jungiasi prie pasisakančiųjų dėl įžūlaus išpuolio ir niekšiško susidorojimo su Lietuvos patriotu prof. Valdu Rakučiu! Iš tikro kelis kart skaičiau straipsnį ir niekaip neįžvelgiau bei nesupratau dėl ko kilo ažiotažas, kodėl yra bandoma menkinti gerbiamo mokslininko bei istoriko skleidžiama tiesa, dėl ko jis buvo priverstas atsistatydinti? Ko mes bijome ir kur mes nueisime taip toliau, taigi negalėsime vienas kitam pažvelgt į akis, negerbsime patys savęs, jausimės tikri skystablauzdžiai, jeigu nesiimsime ryžtingų veiksmų bei nereikalausime pasiaiškinimo iš savo išrinktos valdžios!

Būkime vieningi ir stiprūs gindami teisybę ir žmogiškąsias vertybes, sulaukę laisvės apgynimo 30-mečio nepriklausomoje Lietuvoje!

Pagarbiai

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas

Arnoldas Kulikauskis

Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus (NOKT) Koordinacinės Tarybos VIEŠAS KREIPIMĄSIS

Dėl prof. Valdo Rakučio pasisakymų Holokausto ir sovietinių nukaltimų klausimu

Vilnius, 2021 m. vasario … d.

Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo viešosios erdvės veikėjų, prisiskyrusių sau tiesos monopolį, mėginimai
slopinti mokslininkų bei politikų diskusijas Holokausto tema, jeigu jos neatitinka iš anksto nustatytų
ideologinių schemų ir neoficialios cenzūros reikalavimų.
Naujųjų amžių istoriko, Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. Valdo Rakučio viešas pasisakymas dėl
žydų tragedijos nacistinės Vokietijos okupacijos metais labai užkliuvo šiems veikėjams, kurie tuoj puolė
viešai smerkti ir kaltinti pasisakymo autorių. Nuo profesionalaus istoriko, kuris esą netinkamai išsireiškė,
politiškai atsiribojo ir jo parlamentinės partijos vadovybė bei kiti politikai, nors savo pasisakyme prof.
Valdas Rakutis kėlė labai aktualią problemą, kad Holokausto tema yra tapusi aktyviai naudojamu Rusijos
režimo propagandos įrankiu. Valdas Rakutis savajame pasisakyme pabrėžė, kad siekiant atsispirti tokiam
informaciniam karui yra būtina visapusiškai, nevienmatiškai ištirti nusikaltimus prieš žmogiškumą,
kolaboravimo su okupaciniais režimais reiškinius.
Po viešų smerkiančių puolimų dėl pasisakymų Holokausto tema aukštą kvalifikaciją turintis profesionalas
Valdas Rakutis atsistatydino iš Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų.
Dėl to tenka labai apgailestauti, nes, viena vertus, toks viešas linčas turi antikonstitucinio persekiojimo
už pažiūras pobūdį, o antra vertus, ir pačiame viešai prof. Valdo Rakučio išreikštame požiūryje išvis
nebuvo nieko žalingo – nei teisiškai, nei morališkai. O svarbiausia, jo pasisakyme nebuvo jokių faktų, dėl
kurių teisingumo tie veikėjai, pretenduojantys į viešus cenzorius, būtų galėję bent ginčytis (kaip antai,
nėra kaip paneigti ir faktų dėl dalies žydų tautybės asmenų aktyvaus dalyvavimo okupacinio sovietinio
režimo represijose prieš Lietuvos piliečius, o taip pat ir dalies žydų bendradarbiavimo su nacistiniu
režimu, naikinant savo tautiečius).
Kaip ir polemikos dėl K.Škirpos, J.Noreikos atveju, toliau vykdomas viešas beatodairiškas spaudimas,
vadovaujantis tik vienpusiška istorijos interpretacija, ignoruojančia sovietų įvykdyto genocido pasekmes,
prieštarauja Europos Parlamento 2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijai dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo.
Ten aiškiai pasakyta: „istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai“ ir kad „visiškai
objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“. Niekas neturi teisės tvirtinti, kad istoriją „interpretuoja
objektyviai“. Tačiau akivaizdu, kad būtent šito – išimtinės teisės „objektyviai“ interpretuoti istoriją – kai
kas gviešiasi. Ir tai daro net ne istorikai, o naujoji privalomo požiūrio „žurnalistika“.
NOKT griežtai nepritaria tokiai agresyviai polemikai, kai nė nediskutuojama dėl pačių oponento
pateikiamų faktų, o jis iš karto grūdamas į inkvizicinę Prokrusto lovą. Pastebime, kad šitoks negarbingos
polemikos stilius Lietuvos žiniasklaidos erdvėje, deja, tampa dažnesniu tada, kai oponentas išpažįsta
patriotines pažiūras, savo darbais siekia stiprinti valstybę, ugdyti pilietinę sąmonę.
NOKT ir ją vienijančios visuomeninės, patriotinės organizacijos tokiems naujiesiems inkvizitoriams,
intenetinio karo užsakovams primena, kad Lietuvos Respublika yra demokratinė valstybė. Joje
Konstitucija garantuoja piliečiams laisvą saviraišką, kiekvieną pilietį gina nuo persekiojimo už pažiūras.
Lietuvos Respublikos Seimo nariams irgi nėra nustatyta jokių tabu, apie ką negalima kalbėti, jeigu toks
kalbėjimas nepažeidžia kitų žmonių teisių, viešosios tvarkos ir doros.

NOKT kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prie jo esantį
Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos ir Visuomeninės tarybos narius ir prašo artimiausiu metu
surengti Seime garbingą ir atvirą diskusiją dėl prof. Valdo Rakučio pasisakymų Holokausto ir sovietinių
nusikaltimų klausimu. Negalime leisti, kad tiesos vardan būtų persekiojama ir pati tiesa.

NOKT pirmininkas Dr. Audrius Skaistys

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius KREIPIMASIS

Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai

KREIPIMASIS
2020-12-03, Nr.NGS-VS-01

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius pritaria LNGS nario, valdymo sistemų eksperto
Vincento Jasiulevičiaus išdėstytoms idėjoms ir siūlymams kaip kompleksiškai – sistemiškai spręsti Lietuvos
problemas, vykdyti Lietuvos ūkio plėtrą ir kurti Gerovės valstybę.
Pabrėžtinai atkreipiame Jūsų Ekselencijos dėmesį į Seimo narių skyrimą ministrais ir manome, kad tai yra
prieštaravimas Lietuvos Konstitucijai: įstatymų leidėjas ir vykdantis parlamentinę priežiūrą Seimas negali
kontroliuoti Vykdomosios valdžios – Vyriausybės sudarytos iš Seimo narių. Akivaizdu, kad tai yra įteisintas
interesų konfliktas ir demokratijos nekūrimas, nes pažeistas valdžių atskyrimo principas.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai negali būti nuošalyje kai matome, kad per 30 metų
Lietuva eina nykimo kryptimi, todėl kreipiamės į Jūsų Ekselenciją kaip Lietuvos Konstitucijos garantą.
Prašome Jūsų Ekselenciją Lietuvos Prezidentą, su atydžiu dėmesiu atkreipti į valdymo sistemų eksperto
Vincento Jasiulevičiaus siūlymus bei jo parengtus projektus, kurie buvo registruoti Seime, tačiau tolimesnė
eiga jiems nesuteikta.

Priedas: Valdymo sistemų eksperto Vincento Jasiulevičiaus 2020-12-02 Kreipimasis – siūlymas.

Pagarbiai,
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Vilniaus skyriaus pirmininkas Vladas Turčinavičius

Kalėdinis sveikinimas

Gerb. Bičiuliai,

Švęsdami Kristaus Išganytojo atėjimo šventę, prisiminkime tuos, kurie kovojo prieš neprietelius, užgniaužusius mūsų laisvę, prieš koloborantus, stiprinusius priespaudą, kovojusius su jais, bet nesulaukusius Tėvynės laisvės.

Prisiminkime per sausio įvykius, pasienyje kritusius mūsų didvyrius.
Prisiminkime tuos tautiečius, Jų šeimas, kurie iš visos Lietuvos atskubėjo ginti Jos širdį – Aukščiausiąją Tarybą.

Prisiminkime, kad pas mus į pagalbą tuomet atskubėjo kaimynai iš Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Petrapilio, Baltarusijos (Gudijos), kad vyko didžiuliai mitingai Maskvoje, Donecke, Užkaukazėje, pasaulyje.

Pasveikinkime vieni kitus, kurie patikėjo prof. Vytauto Landsbergio kalba, kai jis paklausė, ar iškęsime sovietų blokadą? Šimtatūkstantinė minia sugriaudėjo:
iškentėsime, iškentėsime….Landsbergis, Landsbergis…..

Pasveikinkime bebaimius parlamento gynėjus: A.T.Apsaugos, šaulius, pasieniečius, SKAT tarnybos, Geležinio Vilko Mokomojo junginio savanorius, policininkus, muitininkus, kurie atlaikė jedinstvininkų, autonomininkų išpuolius.

Padėkokime dabar atliekantiems savo pareigą saugant mūsų Lietuvos sienas, pasieniečiams, muitininkams, KAM struktūrų karininkams ir kariams, viešąją tvarką palaikantiems policininkams, visuomenininkams.

Dėkokime MŪSŲ medikams už Jų ištvermę nenuilstamai kovojant prieš pandemiją.

Palinkėkime, kad mūsų broliams baltarusiams, ukrainiečiams ir visiems pasaulyje patiriantiems smurtą, pavyktų nusikratyti despotų rėžimų, okupantų ir įsigalėtų taika.

Būkite sveiki sulaukę šv. Kalėdų, tebūnie ateinantys metai sveikesni, kūrybiškesni, derlingesni.

Dear All,

Kindest greetings at Christmas. We wish you all the best luck in the New Year. Wishing good health and success to you and yours. It’s the time to unite in the fight against injustice and coronavirus pandemic.

Padėkime vieni kitiems ir Dievas mums padės!

Pagarbiai,
Krašto apsaugos bičiulių klubo vardu
Dim. maj. Antanas Burokas

NGS valdybos narių dėmesiui!


Kadangi kinietiškas gripas neaplenkė kai kurių NGS valdybos narių ir nebuvo pateikti sekretoriatui ar valdybos pirmininkui skyrių 2020 – 2021 m. veiklos planai, negalėjo vykdyti veiklos įstatų rengimo grupė ( be to nepradėjo veiklos ir LRS komitetai), todėl vertindamas šias aplinkybes nusprendžiu atidėti planuotą NGS valdybos lapkričio 27 d. nuotolinį susirinkimą iki atskiro mano sprendimo.
Kviečiu skyrių vadovus ir darbo grupes tęsti numatytą veiklą įgyvendinant NGS valdybos paskutinius nutarimus. Raginu atsiųsti veiklos planus el. paštu word formatu.
Primenu skyrių vadovams būtinybę sumokėti sąjungai nario mokestį iki šių metų pabaigos.

Su geriausiais linkėjimais sveikatai

Arnoldas Kulikauskis

NGS valdybos pirmininkas

Teismas nusprendė: Vilniaus m. tarybos sprendimas
suteikti bevardei gatvei L. Kačinskio vardą yra neteisėtas

2020-11-19

2018-03-06 „Vilnijos“ draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų
sąjūdis“, Leonas Kerosierius ir Eglė Mirončikienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami
panaikinti 2018-02-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1348 Dėl Lecho
Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimo.
Pareiškėjų vertinimu,gatvės pavadinimas L. Kačinskio vardu kursto tautinę nesantaiką, nes jo
vardas siejamas su LLRA-KŠS, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra Lietuvos Respublikos
valstybinės kalbos statuso menkinimas, Lietuvos asmenvardžių, vietovardžių, viešųjų užrašų
nevalstybine kalba, dvikalbystės Vilniaus apskrityje įteisinimas, lietuvių istorinės atminties
niekinimas. Partijos lyderiai šmeižia Lietuvą, jos vadovus, atvirai demonstruoja lojalumą kitai
valstybei bei priešina Lietuvos piliečius tautiniu ir kalbiniu pagrindu.
Pareiškėjai nurodė, kad L. Kačinskis Lietuvoje yra žinomas kaip Lietuvai nenaudingos Lenkų
kortos iniciatorius. Tai yra vienašališkas ir nediskretiškas Lenkijos veiksmas. Lietuvos interesų
požiūriu, tokie veiksmai laikytini tam tikro nelojalumo valstybei išraiška. Lenko korta vertintina
kaip įsipareigojimas užsienio valstybei ir galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
L. Kačinskis buvo nuoseklus J. Pilsudskio idėjų tęsėjas, rėmė Lietuvoje veikiančias
organizacijas, kurios rūpinasi šio lietuvių tautos priešo atminimo įamžinimu, stato paminklus
lietuvius žudžiusios Armijos Krajovos kariams, švenčia Vilniaus užgrobimo metines.
Be to, miesto tarybos sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Iš viešai pateiktos informacijos
žinoma, kad 2008 m. pats L. Kačinskis įteikė lenko kortas per 70 asmenų, tarp jų ir LLRA-KŠS
vadovui V. Tomaševskiui bei kitiems šios partijos nariams, kurie aktyviai proteguoja L. Kačinskio
vardo įamžinimą. Lenko korta suteikia jo turėtojui daug politinių, socialinių, ekonominių ir
kultūrinių teisių, todėl Vilniaus miesto tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS frakcijai, taip pat
turintys Lenko kortą, nuo balsavimo šiuo klausimu privalėjo nusišalinti.

Sprendimas dėl L. Kačinskio gatvės priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos
savivaldos įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus. Jis
buvo priimtas skubos tvarka, nepasitarus su visuomene, vietos bendruomenėmis, neatsižvelgus į
Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos viešą raginimą neskubėti
įamžinti L. Kačinskio atminimo.
2018-10-19 Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė ir nusprendė,
kad pareiškėjai neturi teisės skųsti Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimo, nes neturi
materialinio suinteresuotumo, o ginti viešojo intereso neturi teisės.
Tačiau „Vilnijos“ draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis“,
Leonas Kerosierius ir Eglė Mirončikienė apskundė tokį sprendimą ir 2020-05-20 Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė,
kad tautiniai, patriotiniai jausmai ir draudimas kurstyti nesantaiką yra Konstitucijos
saugomos vertybės, todėl teismas privalėjo ištirti, ar gatvės pavadinimas L. Kačinskio vardu
pažeidė šias vertybes ir įstatymų saugomą interesą.
2020-11-19, po beveik 3 metų bylinėjimosiVilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo
išnagrinėjo „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos“, Lietuvos pensininkų
sąjūdžio, Leonao Kerosieriaus ir Eglės Mirončikienė skundąir jį patenkino visiškai.

Teismas Lietuvos Respublikos vardu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2018-02-07 sprendimą „Nr.1-1348 dėl „Dėl Lecho Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“.

Eglė Mirončikienė
Leonas Kerosierius

Lietuvos Respublikos Seimas, Baltijos asamblėjos salė

2020 m. rugsėjo 29 d. antradienis,

NGS VALDYBOS SUSIRINKIMO PROTOKOLAS

Susirinkimą veda valdybos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.

Protokolą rašo Leonas Kerosierius ir Sigitas Žilius

PASTABA: protokolą iš pradžių rašo Leonas Kerosierius.

Dalyvauja: 16 narių iš 17 valdybos narių. Neatvyko: G. Juškevičius,

Nuotoliniu būdu dalyvauja Vladas Turčinavičius, Albinas Klimas.

Vitas Antanas Kelevišius: siūlau patvirtinti pirmininką Arnoldą Kulikauskį laikinai eiti pareigas iki nebus registruoti nauji įstatai Registrų centre.

Arnoldas Kulikauskis: Kviečiu balsuoti – patvirtinti pirmininką Arnoldą Kulikauskį laikinai eiti pareigas iki nebus registruoti nauji įstatai Registrų centre – kas už tai?

Valdyba balsavo:13- už; 3 – susilaikė.

PASTABA: protokolą toliau rašo Sigitas Žilius.

Arnoldas Kulikauskis perskaito darbotvarkę:

  1. Įstatų rengimo grupės suformavimas.
  2. NGS veiklos organizavimas ir darbo grupių suformavimas
  3. Kiti klausimai
  1. Įstatų rengimo grupės suformavimas.

Arnoldas Kulikauskis: prašom siūlyti narius į darbo grupę.

Pasiūlyti: Zigfridas Jankauskas, Eduardas Šablinskas, Valdas Turčinavičius, Albinas Klimas, Albertas Vitartas.

Zigfridas Jankauskas atsisako dalyvauti įstatų rengimo grupėje.

Arnoldas Kulikauskis:

Įstatų rengimo grupės sudėtis: Eduardas Šablinskas, Valdas Turčinavičius, Albinas Klimas, Albertas Vitartas. Prašom balsuoti – kas už šios sudėties grupę?

Valdyba balsuoja: 12 – už, 1 – prieš, 1 – susilaikė.

Nutarta: įstatų rengimo grupė patvirtinta.

Eduardas Šablinskas: grupė planuoja paruošti įstatų metmenis iki gruodžio 1d.

Pritarta bendru sutarimu.

  • NGS veiklos organizavimas ir darbo grupių suformavimas

Arnoldas Kulikauskis: siūlau išrinkti NGS atsakingą sekretorių ir jam deleguoti NGS atstovavimo, veiklos organizavimo, koordinavimo funkcijas.

Pasiūlytas Gintas Vilkelis.

Gintas Vilkelis: padėkojo už pasiūlytas pareigas ir pasiūlė sustiprinti NGS veiklą sukuriant sekretoriatą iš kelių asmenų.

Pasiūlyti į sekretoritą Sigitas Žilius, Leontina Telksnienė.

Bendru sutarimu pritarta sekretoriato funkcijoms ir sudėčiai.

Arnoldas Kulikauskis: siūlau suformuoti viešųjų ryšių grupę; prašom siūlyti.

Pasiūlyti Sigitas Žilius, Leontina Telksnienė.

Viešųjų ryšių grupės sudėtis patvirtinta vienbalsiai.

Arnoldas Kulikauskis: siūlau sukurti ryšių su kitomis organizacijomis ir renginių organizavimo grupę.

Pasiūlyti: Arūnas Surdokas, Leonas Kerosierius, Rimvydas Mintautas.

Ryšių su kitomis organizacijomis ir renginių organizavimo grupė patvirtinta bendru sutarimu.

Arnoldas Kulikauskis: NGS veiklos didžiulė problema – lėšų trūkumas. Visuotiniame susirinkime buvo pažymėta, kad kai kurie skyriai po keleta metų nemoka nario mokesčio. Tai gyvybiškai svarbus dalykas. Kviečiu Zigfridą Jankauską imtis šios problemos.

Zigfridas Jankauskas: esu užimtas žmogus, todėl atsisakau.

Leonas Kerosierius: aš galiu imtis šios klausimo.

Valdyba vienbalsiai patvirtina Leoną Kerosierių atsakingu už nario mokesčio surinkimą NGS.

  • Kiti klausimai

Sigitas Žilius: siūlau vykdyti NGS valdybos susirinkimus nuotoliu būdu ZOOM ar TEAMS program aplinkoje tokiu būdu užtikrinant žmonių saugumą ir taupesnį lėšų naudojimą.

Lentina Telksnienė: galima pabandyti vykdyti susirinkimą Google aplinkoje.

Pasiūlyta Leontinai Telksnienei parengti programą nuotoliniam susirinkimų rengimui.

Bendru sutarimu pritarta nuotoliniam susirinkimų rengimui.

Nutarta sekantį NGS susirinkimą rengti 2020. Spalio 27.

NGS valdybos protokolą pasirašo:

Pirmininkas Arnoldas Kulikauskis

Sekretorius Leonas Kerosierius

Sekretorius Sigitas Žilius

Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai

Zigfridas Jankauskas

Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją, Atkurtos Lietuvos 30-ties metų jubiliejų. Prisimenant tas dienas reikėtų pabrėžti, kad jau 1990 kovo 16 d. prasidėjo savanorių registracija. Registracijos štabas, įsikūręs Gedimino pr. 1, Vilnius, LPS būstinėje. 1990 metų kovo 22 d. „Vakarinių naujienų“ laikraštyje atspausdintas kreipimasis, raginantis Lietuvos vyrus 19-40 metų stoti į savanorius (priedas nr. 1 iš autoriaus asmeninio archyvo). Kovo 20 dieną asmeniškai teko registruotis, stebėtina, kad buvo daug norinčių tapti savanoriais ir ginti Lietuvos valstybę. Savanorių registravimo metu buvo vedamas registracijos žurnalas ir pildomos Lietuvos Respublikos savanorio anketos (priedai nr. 2-3 iš autoriaus asmeninio archyvo). Visi užsiregistravę savanoriai, pakviesti į Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos patalpas, buvo suskirstyti į penketukus ir pradėjome saugoti civilinės paskirties objektus. Asmeniškai, kaip penketuko vadui su priskirtais savanoriais, teko saugoti Respublikinė tarpmiestinę telegrafo stotį, Televizijos bokštą. Budėjimas tęsėsi ištisą balandžio mėnesį (priedai nr. 4-5).

Dauguma pirmųjų savanorių tapo Pasienio apsaugos tarnybos nariais, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus nariais, SKAT (Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos) nariais ir kitų tarnybų aktyviais nariais. Dauguma gynė Aukščiausiąją Tarybą 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. Registracijos žurnalas ir anketos po daugelio metų rastos LR Seime, kur jos šiuo metu yra ir saugomos, deja nepublikuojamos. Autoriaus turimame sąraše nurodytos 925 pavardės, deja jos jau surašytos abėcėlės tvarka, o ne pagal registracijos datą. Malonu pabrėžti, kad minėtame sąraše yra daug Lietuvos kariuomenės Kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narių, kurie tarnavo Pasienio apsaugos tarnyboje, SKAT-e (dalį publikuoju priede nr. 6). Gal neišvardinau visų pavardžių, nes visų LKKSS VAS narių sąrašu nedisponuoju. Manau ši tema – pirmųjų savanorių registracijos – bus dar nagrinėjama, tikiuosi bus išleista knygelė. Paskutiniu metu pirmieji savanoriai ir jų nuveikti darbai yra primiršti.

Tad 30-ųjų pirmųjų savanorių registracijos metinių proga sveikinu visus, pasiryžusius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tebūnie jūsų darbai neužmiršti ir kaip pavyzdys ateinančioms kartoms.

Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai. II dalis

Džiugu, kad parašytas straipsnis apie 1990-ųjų metų savanorius neliko nepastebėtas, sulaukta daug skambučių, noro pasitikslinti. Tad tenka rašinį pratęsti. Tikslinga pastebėti, kad 1990 metų balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos prezidiumas, nutarimu Nr. I-110 nustatė savanorių, dabar jau vadinamų draugovininkais, veiklos sąlygas, saugojant valstybinius objektus (priedas Nr. 1). Pirmajame straipsnyje publikavau budėjusių 1990 m. balandžio 2-3 dienomis (iki nutarimo pasirodymo) sąrašą. Jau po nutarimo pasirodymo, budėjimai vyko toliau (priedas Nr. 2).

                         Gavus iš Lietuvos kariuomenės Kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narių sąrašą (dėkingas Linui Ladigai), teko patikslinti registruotų savanorių sąrašą su LKKSS VAS skyriaus sąrašu. Malonu pastebėti, kad dauguma 1990-ųjų metų savanorių tęsė savo pasižadėjimą Tėvynei ir tarnavo įvairiose karinėse struktūrose. Tad skaitytojų dėmesiui publikuojame sąrašą savanorių, kurie buvo registruoti 1990-ųjų metų kovo-balandžio mėnesiais LPS būstinėje (priedas Nr. 3).

Priedas Nr. 3:

  1. Ališauskas Gintaras, Romualdo
  2. Andriušaitis Artūras, Broniaus
  3. Arnastauskas Algimantas, Alfonso
  4. Balčikonis Kęstutis, Juozo
  5. Chmeliauskas Stasys, Vaclovo
  6. Černiauskas Vytautas
  7. Dapkus Gintaras, Aleksandro
  8. Gabrusėnas Gintaras, Vilhelmo
  9. Grigonis Rimantas, Jono
  10. Imbrasas Algimantas, Kazimiero
  11. Jonaitis Vytautas, Boleslovo
  12. Jurčiukonis Gediminas, Albino
  13. Jurgelionis Kąstytis, Jono
  14. Kastanauskas Gediminas, Petro
  15. Krakauskas Juozas
  16. Lapinskas Česlovas, Adolfo
  17. Latvys Vytautas, Antano
  18. Laucius Giedrius, Jono
  19. Mateika Jeronimas, Balio
  20. Matiukas Andrius, Donato
  21. Medeckas Petras, Antano
  22. Miliauskas Eugenijus, Alekso
  23. Mintautas Romas, Jono
  24. Mitkus Kęstutis, Vytauto
  25. Mockus Vasaris, Algimanto
  26. Musteikis Petras, Klemenso
  27. Paulionis Regimantas, Kazio
  28. Petkevičius Virginijus, Edvardo
  29. Petronavičius Laimutis, Mečislovo
  30. Piliponis Kostas, Valentino
  31. Polėkas Romualdas, Antano
  32. Potapovas Vytautas, Vytauto
  33. Puidokas Algimantas, Algimanto
  34. Saulius Algimantas, Algimanto
  35. Sinkevičius Vytautas, Petro
  36. Slavinskas Algis, Juozo
  37. Sokolovas Raimundas Vasilijus
  38. Surgailis Artūras, Juozo
  39. Šileikis Vytautas, Algirdo
  40. Šimanskas Romualdas, Horacijaus
  41. Švenčionis Giedrius, Juozapo
  42. Vyrukaitis Vincas, Vinco
  43. Vitkauskas Šarūnas, Valentino
  44. Voverys Juozas – Vytautas, Liudviko
  45. Zaskevičius Eugenijus Stanislovas, Algimanto
  46. Žilanas Boleslovas, Boleslovo

Budėjimas III dalis

Kaip jau minėjau ankstesniuose straipsniuose, užsiregistravę savanoriai buvom pakviesti į Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Salė pilnutėlė. Po suskirstymo į penketukus, gavau pirmąją užduotį saugoti Tarpmiestinę telefonų-telegrafo stotį (Žemaitės g.). Objektą saugojo Kauno savanoriai. Tad jiems padėkojom ir pasakėm, kad Vilniaus objektus nuo 1990 balandžio 2-3 saugos Vilniaus savanoriai. Saugojom beginkliai, tai buvo nesmurtinis pasipriešinimas. Puikiai žinojom, kad sovietinė kariuomenė čia pat Šiaurės miestelyje.

                         Vėl AT pastato salė. Prieš savanorius Artūras Merkys, Saulius Rudžionis, Saulius Steponavičius, Giedrius Papinigis. Nežinojome jų pareigų. Buvome informuoti: jeigu mus sulaikytų, būtų taikomas pagal tarptautinę teisę kario savanorio statusas. Padiktuoti penki telefono numeriai, vienas iš jų „salės“ ir penketuko vadas privalėjo skambinti iš budėjimo vietos.

                         Užduotis gauta saugoti Televizijos bokštą. Lauke nakčiai lieka „pavargęs“ „žiguliukas“, sueiname į vestibiulį prie centrinio įėjimo, kuriame stovi stalas ir penkios kėdės. Čia mūsų postas. Tikslinga pastebėti, kad savanorių penketukai buvo „sustiprinami“ vienu iš deputatų. Taip, jau centrinėje salėje budėdavo TSRS liaudies deputatai Egidijus Klumbys (1990 10 4-20), Vilniaus m. deputatas Gediminas Motuza (1990 04 12), Kąstytis Jurgelionis (1990 04 10). Turėdavom jiems informuoti apie padėtį, o be to pranešti budinčiam į AT.

                         Priimant postą, tekdavo apeiti ilgą jungiamąjį koridorių su daugybe langų. Jau AT buvau įspėtas, kad jedinstvininkai nakčiai palieka neuždarytus langus. Informacija pasitvirtino, tekdavo langų uždarymo rankenėles sukti į reikiamą padėtį. Bemiegės naktys ilgos. Nudžiugindavo Vilniaus rokeriai, kurie laikas nuo laiko informuodavo, kad iš Šiaurės miestelio technika ir kareiviai nejuda. Ačiū jiems! Jokiuose oficialiuose pranešimuose nesu skaitęs ar girdėjęs apie jų kilnų poelgį. Įdomu būtų jeigu jie pasidalintų tų dienų atsiminimais.

Vieno budėjimo metu buvom informuoti, kad bus atlyginta už budėjimus. Asmeniškai atsisakiau, nes tuo metu turėjau darbą, dienomis dirbau, naktimis budėjau. Ryte namuose keletas valandų snūstelėjimo… Vėliau gavosi paradoksali situacija: išleistame leidinyje apie KAD kūrimąsi, mano penketuko nariai išvardyti, mano (kadangi algalapyje nėra pavardės) nėra. Keistoki sprendimai. Dirbantieji gaudavome LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl sąlygų sudarymo atlikti užduotis (priedas nr. 1).

                         Didžiuojuosi savo penketuku, du iš jų tapo AT AS darbuotojais, pats pasirinkau KAD, vėliau SKAT. Išliko to laiko savanorių sąrašų, kitų dokumentų, išsaugotų ir pučo metu. Būtų prasminga, kad ir kiti pirmųjų karinių struktūrų kūrėjai pasidalintų prisiminimais. Vienintelis leidinys, kuriame šis laikotarpis paminėtas, tai Vytauto Voverio „Trečioji savanorių karta“ (Vilnius, 2006, 20 psl.).

                         Pridedu 1990 m. balandžio 10, 12, 23-iosios potvarkių kopijas. Kitų budėjimo dienų potvarkiai liko pas kitus penketuko narius.

Artėjant Televizijos bokšto tragedijos 30-mečiui

nuotraukos autorius Zigfridas Jankauskas

Zigfridas Jankauskas

Nepastebimai bėga laikas, užsimiršta įvykiai, faktai, datos, atsiranda vietos istorijos interpretacijai. Lankantis darbo reikalais UAB „Alpera“ man, kaip Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotojui, buvo papasakota štai tokia istorija.

Petras Maciulevičius tuo metu dirbo Vilniaus kombinato „Dailė“ direktoriumi. Kai prasidėjo Televizijos bokšto šturmas ir jo užėmimas, po tos tragiškos nakties jis sugalvojo, kad tą įvykį reikia įamžinti. Pasikvietė kelis skulptorius – Petrą Mazūrą ir Vaclovą Krūtinį (jis, deja, jau miręs) ir davė jiems nurodymą suvirinti kryžių bei jį nuvežti prie Televizijos bokšto ir pastatyti. Sumontuotas kryžius po dviejų-trijų dienų buvo nuvežtas į vietą, kur planavo jį statyti. Be abejo tuo metu jokių leidimų nebuvo net planuota gauti, o tuo metu matyt jų ir nereikėjo.

Pasitarę rado geriausią vietą, traktorius pradėjo kasti duobę. Tuo metu pasirodė penki-šeši SSRS spec. dalinio kareiviai, berods atvažiavę su šarvuočiu ir pradėjo klausinėti kas čia daroma. Jų akys stiklinės, atrodė kaip narkomanai. Tada P. Maciulevičius pasakė, kad nori pastatyti kryžių ir tuo įamžinti žuvusiuosius. Vyresnysis jiems liepė nešdintis, nes neva ne kryžių jūs norit čia statyt, o komunikacijas sugadinti.

Kryžiaus statytojai suprato, kad nepavyks įvykdyti savo sumanymo, greitai susirinko įrankius ir tuo metu nusprendė, kad geriausia bus atvežtą kryžių paguldyti ant kalnelio, kur jis tebeguli iki šiol. Labai gerai matomas, kai atvažiuoji link bokšto, sutvarkyta aplinka, apšviestas.

Kaip straipsnio pradžioje rašiau, dažnai istoriniai faktai yra interpretuojami. Taip ir šiuo metu, prieš kokius 10-15 metų, asmuo, pasivadinęs Kauniečiu ir dar keli viešino, kad tai jie tą kryžių pastatė. Tad šio straipsnio tikslas yra įvardinti tikruosius atminimo kryžiaus autorius, iniciatorius ir vykdytojus. Kuklus žmogus, koks yra Petras Maciulevičius, kantriai tylėjo beveik trisdešimt metų.

Štai tokį pasakojimą išgirdau iš Pauliaus Maciulevičiaus, Petro sūnaus ir dabartinio UAB „Alpera“ vykdančiojo direktoriaus.

Tikslinga būtų šalia kryžiaus pritvirtinti lentelę su autorių pavardėmis.