NOKT sąskrydis

Dr. Raimundas Kaminskas

2019-09-14 Varėnos raj. Kasčiūnų kaime vyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame buvo aptariama, kaip visuomenininkai galėtų prisidėti stiprinant Lietuvos gynybines pajėgas ir ką kiekvienos organizacijos nariai galėtų daryti, jeigu kiltų grėsmė valstybei. Šiame renginyje dalyvavo LR Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės atstovai, NOKT nariai ir kiti svečiai.

Sąskrydyje  buvo diskutuojama ne tik  tik nacionalinio saugumo klausimais, bet ir apie istorinės atminties įamžinimo problemas. Renginio metu meninę programą pristatė operos solistai Liudas Mikalauskas, Jonas Sakalauskas, solistė Agnė Sabulytė bei folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė). 

Jakavonių sodyboje ant  Merkio upės kranto prie partizanų  vadavietės  partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus III-ojo laipsnio ordino kavalierius Juozas Jakavonis-Tigras  pasidalino savo prisiminimais kaip čia, 1945 metų vasarą buvo įrengtas bunkeris, kuriame  gyveno ir slėpėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai J. Vitkus – Kazimieraitis bei A. Ramanauskas – Vanagas. Kaip buvo  leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas“ bei planuojamas Merkinės puolimas. Pastebėtina, kad Juozas Jakavonis-Tigras buvo Kazimieraičio ir Vanago ryšininkas, kol 1946 m. gruodžio 8 d. nešdamas pogrindinę spaudą pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo sugautas. Po ilgų tardymų Tigras buvo ištremtas į Sibirą. 1958 m. sugrįžo į Lietuvą, į gimtąją sodybą, kur 1988 metais atstatė buvusį bunkerį. Visi jo atsiminimai pristatyti  knygoje „Šalia mirties“.

NOKT misija yra telkti, vienyti ir koordinuoti pilietinių ir patriotinių šalies nevyriausybinių organizacijų veiklą saugant ir stiprinant Lietuvos nepriklausomybę; stiprinant šalies gynybinius pajėgumus; plėtojant švietėjišką veiklą, ugdant jaunosios kartos pilietiškumą, patriotiškumą bei tautinę tapatybę; įamžinant visų laikų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimą; teisėtais būdais ginant susitarimą pasirašiusių organizacijų bei jų narių teisėtas teises. Tai užtikrina šios koordinacinės tarybos uždavinių įgyvendinimą, veiklos tęstinumą ir plėtimą. Veikla vykdoma vadovaujantis LR įstatymais ir NVO susitarimu.

Šiandien NOKT priklauso Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Atsargos karininkų sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, Lietuvos kariuomenės savanorių draugija, Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, Atlanto Sutarties Lietuvos bendrija, Lietuvos Vytautų, Pasieniečių klubas, Gerviečių klubas, Asociacija „Vilniui ir tautai“, Vilniaus molėtiškių draugija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Vilniaus zarasiškių klubas „Ežerėnai“ ir kitos organizacijos.

Ačiū NOKT pirmininkei Angelei Jakavonytei  už  puikų pilietinį-patriotinį renginį.

Diskusija – „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valstybės institucijų kūrimasis 1918–1920 m.“

Ponios ir ponai,

Maloniai kviečiame 2019 m. rugsėjo 18 d. (trečiadienį) 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valstybės institucijų kūrimasis 1918–1920 m.“, skirtoje Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metams.

Maloniai kviečiame registruotis iki rugsėjo 16 dienos internetu www.lrs.lt/registracija (reikia susirasti šį renginį ir užpildyti registracijos formą) arba elektroniniu paštu istorija@lrs.lt nurodant savo vardą ir pavardę, organizaciją ar profesiją. (Kvietime registracijos linkai yra aktyvuoti, t.y. galima iš karto spausti)

Registruotis reikia ir turintiems nuolatinį leidimą į Seimą, nes reikalinga žinoti dalyvių skaičių.

Telefonai pasiteirauti: (8 5) 239 6119 / 239 6200.

Pridedame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko prof. dr. Arūno Gumuliausko kvietimą ir konferencijos programą.

Artūro Sakalausko 28-ųjų žūties metinių minėjimas

2019-08-21 Vilniuje vyko kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 28-ųjų žūties metinių minėjimas prie paminklinio akmens, jo žūties vietoje. Renginyje dalyvavo ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovai. Kelios nuotraukos iš renginio.

No Images found.

Prezidento inauguracija Pagerbimo akimirkos dalyvaujant NGS nariams

Šiandiena KAM Baltojoje salėje įvyko Lietuvos kariuomenės vado organizuotas Valstybės dienos minėjimas. Jo metu apdovanoti Lietuvos ir užsienio nusipelnę karininkai ir civiliai.

Kariuomenės vadas gen.ltn. Jonas Vytautas Žukas apdovanojo Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininką Arnoldą Kulikauskį medaliu „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“. Renginį vedė Gintaras Mikalauskas.

Nuoširdžiausi sveikinimai mūsų pirmininkui.

LRS klausymai dėl teisinio statuso

2019 m. kovo 20 d. 15.00 vyks Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos organizuojami klausymai dėl Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projekto (XIIIP-2811). Klausymai vyks Lietuvos Tarybos salėje (I r. 208k.).

Klausymų moderatorius – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas.

Kontaktinis asmuo: Danguolė Stonytė, tel. +370 (5) 2396561

Romualdas Ozolas – valstybės kūrėjas

Gerbiamieji,

dėkojame, kad dalyvausite 2019 m. sausio 31 d. renginiuose, skirtuose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo tarybos nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo OZOLO 80-osioms gimimo metinėms: 11 val. – konferencijoje „Romualdas Ozolas – valstybės kūrėjas“  (Kovo 11-osios Akto salėje, Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53); 13 val. (konferencijos pertraukos metu) parodos „Romualdas Ozolas – filosofas politikoje“ atidaryme (Vitražo galerijoje, Seimo I rūmai).

   Su savimi turėkite asmens dokumentą. Prie Seimo apsaugos postų bus sąrašas. Įėjimas per Seimo I, II, III rūmus. Siūlytume ateiti anksčiau, nes patikra apsaugos postuose užtrunka.

    Laukiame Jūsų.

   Gražios dienos linkėdama

Nuoširdžiai- Angonita Rupšytė

LRS kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja

Filmų festivalis „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“

Partizanų ir tremtinių istorijos 

Filmai rodomi:

2019-01-25

13val. Alsėdžių gimnazijoje ( koordinatės 56.030985, 22.044093 ),

18val. Kaimo turizmo sodyboje „Iešnalė“ ( koordinatės 55.996579, 21.874944 )

2019-01-26

11val. Plungės viešojoje bibliotekoje ( koordinatės 55.916233, 21.847058 )

Renginius organizuoja  Albinas Klimas

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys
Tel: +370 448 55524

Apie festivalį

Partizanų ir tremtinių filmų festivalis „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“

  • Lietuvos istorija – negailestingų kovų už laisvę ir nepriklausomybę kronika. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deramą vietą mūsų istorijoje ir žmonių atmintyje.
  • Vienas reikšmingiausių ir dramatiškiausių mūsų naujausiųjų laikų istorijos laikotarpių yra tuoj po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvoje vykęs organizuotas partizaninis ginkluotas pasipriešinimas nukreiptas prieš tuo metu įsigalintį Baltijos šalyse sovietų totalitarinį režimą.
  • Filmų festivalio „JŪS-  MŪSŲ ŠIRDYSE“ kūrybinės grupės bei atskirų autorių sukurtose vaizdo juostose įamžinti autentiški partizaninių kautynių epizodai, okupacinio pasipriešinimo vadų sumanumas ir kovų taktikos keitimo etapai. Pateikiamas žiaurią tremtį sovietiniame Gulage išgyvenusių dalyvių fizinės ir dvasinės kančios. Atskleidžiamas niekšingos parsidavėlių ir išdavikų veiklos pasekmės.
  • Filmų festivalis pradedamas Lietuvos kariuomenėe Kauno įgulos karininkų Ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19, 2018 m. rugsėjo mėn. 29 d., 14 val. Prieš filmų demonstravimą pateikiama istorikų trumpa apžvalga „Lietuvos istorijos pasipriešinimo etapai“.
  • Spalio mėnesį festivalio filmai demonstruojami ir įvairiose Kauno miesto salėse. Lapkričio mėnesį festivalio filmai demonstruojami Lietuvos regionuose.
    Filmai

    Festivalio temos:

    1. Partizaninio karo priežastys
    2. Partizaninių pajėgų struktūra
    3. Partizanų kovos strategija ir taktika (ginkluotė)
    4. Partizaninių organizacijų vienijimosi procesas
    5. Kolaboravimas ir išdavystės
    6. Partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas

    Kitos temos:
    Partizaninė spauda
    Tremtis

    Festivalio filmai

    Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis. Apybraiža apie Adolfą Ramanauską – Vanagą“

    Dokumentinis, 2010 m., 10 min.
    Kūrybinė grupė: Dalius Žygelis, Ričardas Čekutis

    Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, matydamas savo tautiečių kančias, kasdieninius žmonių areštus, okupantų savivalę, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slapyvardį. Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1946 – Merkio rinktinės vadas, 1947-jų rudenį perėmė vadovauti Dainavos apygardai, o po D. Jenčio – Ąžuolo žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 m. spalio mėn., kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vienijimąsi.
    1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Adolfas Ramamauskas – Vanagas išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu, LLKS pirmininko Jono Žemaičio – Vytauto pavaduotoju.

    1950 m. sausio 19 d. Buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu, o vasario 2 d. Adolfas Ramanauskas patvirtino pradėjes eiti šias naujas pareigas.
    1956 m. spalio 11 d. Išduotas bendramokslio ir suimtas. Adolfas Ramanauskas Vanagas buvo kankinamas dar beveik metus, 1957 m. lapkričio 29 d. LTSR Auksčiausio Teismo nutarimu jam įvykdyta mirties bausmė. Atrasta palaidojimo vieta – Vilniuje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse.

    Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią tu esi atsakingas“

    Dokumentinis – eksperimentinis, 2016 m., 77 min.
    Režisierė: Rima Vinerskaitė
    Filmavo: Rima Vinerskaitė
    Robertas Kisielius
    Laurynas Lukoševičius
    Montažas: Audrius Grigoraitis

    Rimos Vinerskaitės – režisierės, Aistės Petrauskienės – istorikės dokumentinio – eksperimento filmo idėjos įgyvendinimas Ratnyčios upelio kranto bunkeryje.
    Laikinai pakaitomis apgyvendinami – Juozas Kavaliauskas /kalvis/, Mikas Suraučius /kompozitorius/, Tomas Vailionis /eilinis, 100 –sios kuopos karys savanoris/, Ramūnas Šerpetauskas /karininkas/, Miroslavas Filistovič /kapitonas, Karo medicinos tarnybos psichologas/. Kiekvieno apmąstymai apie Tėvynę, rezistenciją, asmeninę atsakomybę, pasipriešinimą.
    Dainavos apygardos vadovavusių vadų: Juozo Vitkaus – Kazimieraičio, Adolfo Ramanausko – Vanago, Liongino Baliukevičiaus – Dzūko, Juozo Gegužio – Diemedžio biografijų, prisiminimai ir liudijimai.

    Partizano žmona“

    Dokumentinis, 2011 m., 50 min.
    A Propos studija
    Scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis
    Režisieriai: Vytautas V. Landsbergis
    Agnė Marcinkevičiūtė
    Operatoriai: Audrius Kemežys, Gvidas Kovėra
    Montažo dizaineris Tomas Rugevičius Rugys
    Garso operatorius Vytis Puronas
    Filmo prodiuseris Vytautas V. Landsbergis

    1948 m. Paryžiuje, dr. Nijolė Bražėnaitė – Poretto susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša – Daumantu, atvykusiu iš Lietuvos su slapta misija.
    1950 m. vasarą jie susituokė.
    Mokydamasis prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose, Juozas Lukša – Daumantas turėjo slapstytis, dažnai keitė gyvenimo vietą.
    Vienintelė galimybė palaikyti ryšį su žmona Juozui Lukšai liko laiškai.
    Praėjus mėnesiui po vedybų Juozą Lukša anglų žvalgybos lėktuvu buvo perskraidintas į Lietuvą su dar dviem Vakaruose apmokytais partizanais.
    1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko.
    Juozo Lukšos – Daumanto palaidojimo vieta nežinoma.
    1953 m. Nijolė Lukšienė persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. JAV kongresmenas Č. J. Kerstanas pranešė Nijolei apie jos vyro Juozo Lukšo žūtį. Iki tol net šešerius metus Nijolė nieko nežinojo apie savo mylimąjį, Tuo metu jai buvo 33-eji metai. Antrą kartą Nijolė Lukšienė ištekėjo už italų gydytojo Florenso Poretto.
    Išaugino dvi dukras – Liuciją ir Laurą. Kasmet rugsėjį Nijolė atvažiuoja į Lietuvą, aplanko Juozo žūties vietą.

    Nematomas frontas“

    Dokumentinis, 2014 m., 87 min.
    Kino kūrėjai: Jonas Ohmanas, Vincas Sruoginis, Vincas Sruoginis, Markas Johstonas

    Tik nepasiduokit gyvi“. „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui!“, „Už Lietuvą, už laisvę vyrai“. Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo iš partizanų – žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpų. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944 – 1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistinį pasaulį Sovietų Sąjungoje.
    Filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikti pasitikint liudininkų ir amžininkų pasakojimais. Poetinę atmosferą, sukūrė ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščio. Siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidė dar niekur anksčiau nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikė fatališka Juozo Lukšos ir Nijolė Bražėnaitės meilės istorija

    ŽAIBAS – Dzūkijos legenda“ 

    Dokumentinis, 2014 m., 81 min. 
    Režisierius Andrius Cimbolaitis

    Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadą Vaclovą Voveraitį– Žaibą galima pagrįstai laikyti to laikmečio karo vado etalonu. Šis vos šešis skyrius baigęs kaimo vaikinas pasirodė turįs neeilinį karvedžio talentą. Partizano kelią pradėjęs kaimo savisaugos būryje, jis tapo vienu iš aštuonių Lietuvos Laisvės Kovų Karžygio garbės vardą gavusių partizanų.

    Gyvenk taip‚ tarsi nuo tavęs vieno priklausytų visos Lietuvos likimas“ – toks buvo Vaclovo Voverio gyvenimo kredo. Gyventi pagal tokį principą galėjo tik idealistas ir nepaprastai kilnios dvasio žmogus.

    Filmo autoriai atskleidė Lietuvos partizaninio karo prieš Sovietų sąjungą esmę, paneigė sovietinės propogandos daug metų bruktą pilietino karo ir klasių kovos koncepciją, kuria buvo bandoma užmaskuoti Lietuvos okupacijos faktą.

    Ledo vaikai“

    Dokumentinis, 2013 m., 68 min.
    Kūrybinė grupė:
    Justinas Lingys (Lietuva)
    Jonas Ohmanas (Švedija)
    Edgaras Engizeris (Latvija)
    Inga Berulienė (Lietuva)
    Algis Liutkevičius (Lietuva)
    Vytautas Jankevičius (Lietuva)
    Algimantas Apanavičius (Lietuva)
    Tomas Ribaitis (Lietuva)
    Laoenidas Glušajevas (Lietuva)
    Ken Basford (Didžioji Britanija)
    Živilė Kropaitė (Lietuva)
    Raimondas Šeštakauskas (Lietuva)
    Lina Lingienė (Lietuva)
    Ieva Jegelavičiūtė (Lietuva)
    Žydrūnas Tamas (Lietuva)
    Ala Asovskaja (Lietuva)
    Algirdas Žvinakevičius (Lietuva)

    TV Europa užsąkymu sukurtas autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, filmas „Ledo vaikai“. Filmą pristato istorikė Sandra Kalnietė (Latvija).
    1941.06.21 prasidėjusią Baltijos šalių okupaciją, masinius areštus, tremtis i Sibirą be teismo. Filme perteikti 800 kilometrų už poliarinio rato, Lenos žiotyse, Trofimovsko saloje žiemą po 12 valandų dirbusių vaikų likimai; iamžinti latvių, lietuvių moterų prisiminimai. Parodyta Vietinių evenkų atjauta išmokė tremtinių moteris ir vaikus vartoti žalią nevirtą žuvį, apsisaugoti nuo ligų, išlaikyti gyvybę atšiauriose gamtinėse sąlygose. Po Stalino mirties atsirado viltis sugrįžusiems į Lietuvą, bet laukė ir persekiojimai, atgalinė tremtis. Šios aplinkybės  išugdė imunitetą – išlaikyti šiaurietišką išdidumą, pasipriešinti, nepasiduoti.

    Partizanų spauda“

    Dokumentinis, 2011 m., 26 min.
    Kūrybinė grupė:
    Inga Berulienė
    Justinas Lingys
    Jonas Narbutas
    Ramūnas Skersys
    Elvinas Azovič
    Anatolijus Tetiušinas

    XX a. Lietuvos istorijoje itin svarbus rezistencinės kovos laikotarpis, kuris prasidėjo 1944 m. ir truko iki 6-jo dešimtmečio vidurio. Tuo metu ypač aktualus tapo visuomenės švietimas, nes jos moralinius orientyrus negailestingai naikino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda – tai karo laikotarpio spauda. Dauguma leidėjų taip ir liko anonimais. Jie, kaip karo korespondentai darė savo darbus ir dažnai žūdavo mūšiuose, bunkeriuose.
    Partizanų spaudą komentuoja žurnalistas Ričardas Čekutis; Dalius Žygelis – Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijo centro „Gyvoji atmintis“ vadovas; Auksė Ramanauskaitė – Skokauskienė – LR Seimo narė; Arvydas Anušauskas – istorikas.

    Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“

    Vaidybinis, dokumentinis
    2016 m. 100 min.
    Autorius ir režisierius Sigitas Birgelis
    II-oji režisierė Jolanta Malinauskaitė – Vektorienė

    Scenarijus pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judeškienės prisiminimus.
    Vaidino Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai ir rezistencijos liudininkai.
    Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzikos autorius Audrius Radziukynas.

    Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai visiems įdomu“
    Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojo prieš 26 metus. „..Laikas yra sąlyginas reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senu Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui tada ėjo 20-ji žiema. Nepasakojo jis man apie partizanus; tylenis būdamas retai kalbėdavo, nes net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Vėliau supratau, kiek per gyvenimą man pasakojo tylėdamas. Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m.gruodžio mėn. 15 d. žuvo lietuvos laisvės sąjudžio karžygis, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas – Rimvydas, bei jo adjutantas Vytautas Prabulis – Žaibas, mane skiria 21 km. Ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30-ties..“, prisimena Sigitas Birgelis

    Nesulaužyta priesaika“

    Dokumentinis, 2007 m., 28 min.

    Agnės Marcinkevičiūtės režisuotas dokumentinis filmas – pasakojimas apie kupiną išbandymų Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizano Juozo Armonaičio – Triupo vaikystę, jaunystę, ankstyvą apsisprendimą prisijungti prie partizaninio judėjimo. Pasakojimas apie draugų žūtis, išdavystę, atviras kovas, patekimą į KGB rankas, kankinimus, lageriuose praleistus metus ir priesaikos laikymąsi. Greta partizano Juozo Armonaičio – Triupo, prisiminimais dalinasi lietuvių dvasininkas, disidentas Alfonsas Svarinskas, buvusi ryšininkė Aldona Vilutienė. Filme glaustai supažindinama su to meto pasipriešinimo istorija, pateikiami dokumentai, autentiškos fotografijos, grojamos partizanų dainos. Istorijos faktus komentuoja Lietuvos Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centro direktorė Dalia Kuodytė, žurnalistas Ričardas Čekutis ir istorikas Jonas Gustaitis.

    Kupiškio krašto rezistencijos istorija“

    Dokumentinis – vaidybinis, 2015 m., 30 min.
    Filmo kūrėjai – Vilija Morkūnaitė ir Petras Vireliūnas.
    Užsakovas – Kupiškio etnografinis muziejus.

    Tai pirmas filmas, pasakojantis apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po antrojo pasaulinio karo. Pasakojimas apie vieną iš partizaninės kovos vadų Albiną Tindžiulį – Dėdę. Tai žmogus, kuris kaip tūkstančiai kitų turėjo padaryti svarbiausius savo gyvenimo darbus. Karo aviacijos lakūnas, kapitonas, Generolo Antano Gustaičio adjutantas, partizanų vadas Albinas Tindžiulis – Dėdė. Kupiškio krašte žuvo virš 650 partizanų. Visų žmonių atminimui. Prisiminti negalima užmiršti

    Ištikimybės priesaika: partizanų metraštininkas Andrius Dručkus“

    Dokumentinis, 2012 m., 208 min.
    Kūrybinė grupė: Andrius Navickas, Kęstutis Kajėnas, Gediminas Kajėnas

    Andrius Drukčius partizano priesaiką davė, kai jam buvo septyniolika, po to, kai miške žuvo brolis. Netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno – Kiubarto gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą.
    Jo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie „Lokio“ rinktinę, o daugiau kaip 6.000 eksponatų tapo Obelių muziejaus (Rokiškio rajone) pagrindu. Ir šiandien šis Andriaus Drukčiaus archyvas vertinamas kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių.

    BUNKERIS“,„Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis – Bėda. „Tokia buvo dalia“

    Dokumentinis, 2016 m., 34 min., 1 dalis
    Video autorius Virginijus Kašinskas

    Laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, politinis kalinys, visuomenininkas Jonas Kadžiulis – Bėda surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške. Su kitais entuziastais ir pagalbomis 2009 m. vasarą atkūrė buvusią slėptuvę. Filme įamžinti Jono Kadžiulio – Bėdos prisiminimai bunkeryje.
    Gimė 1929.01.29. 1948 – 1953 metais kovojo partizanu gretose, išduotas ir nuteistas kalėjo 25 metus, vėliau 10 metų išbuvo tremtyje. 1998 m. 04.14 d. Buvo pripažintas kariu savanoriu. 1998. 05, 13 d. Jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis.

    BUNKERIS“Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis – Bėda. „Pasiryže buvom žūti“

    Dokumentinis, 2016 m., 31 min., 2 dalis

    „…ekskursantai iš viso pasaulio buvo šiame bunkeryje…“
    Jono Kadžiulio – Bėdos interviu bunkeryje žiemą, – net garas iš burnos kvėpuojant.
    … deklamuoja savo eiles apie merginą prie sažeisto partizano, prašančio jį palikti ir išsaugoti savo gyvybę…
    Jonas išsiskiria savo dvasingumu, išgyventų sunkumų apmąstymais, minčių dėstymo skaidrumu, pavydėtinu susikaupimu.
    „… šiuose kraštuose dirbo apie 200 stribų partizanų, buvo apie 250 smogikų…“

    Lagerių moterys“

    Dokumentinis, 2011 m. 29 min.
    Autoriai Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis

    Nijolė Sadūnaitė nuo sovietinės okupacijo laikų rezistentė ir disidentė. Nijolė perėjo Sibiro lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje.
    Augusi okupuotoje Lietuvoje matė pokario kovose suguldytus žuvusius partizanus miestelio aikštėje, areštus, trėmimus.
    Išaugusi tikinčioje šeimoje, Nijolė pasirinko vienuolės kelią, užsiėmė eucharistine veikla, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime. 1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai. Kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje. Apie tų lagerių nužmogintą pasaulį, Dalijasi prisiminimais apie tų lagerių nužmogintą pasaulį jau lagerių agonijos pabaigoje. Tarp Nijolės Sadūnaitės draugų buvo įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politinių kalinių.
    ________________________________________

    Tremties muziejus „Šūbartinė“

    Dokumentinis
    Autorius Petras Jokubauskas

    Tauragės partizanų ir tremtinių muziejaus varganas ir ilgas ruošimo periodas; džiaugsmingi atidarymo momentai, jaunojo kario priesaika.

    LAIKOM FRONTA!“ „Kas tu esi, prof. Juozai Markuli?“

    Dokumentinis, 1 dalis, 2015 m., 59 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos – Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio – Erelio gyvenimo biografijų paralelės.

    LAIKOM FRONTA!“ „Kas tu esi, prof. Juozai Markuli?“

    Dokumentinis, 2 dalis, 2015 m., 60 min.,
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos – Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio – Erelio gyvenimo biografijų paralelės.

    Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“

    Dokumentinis, 2014 m. 52 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Sigitas Kvietkauskas, karo savanoris, partizanas, tremtinys detaliai pasakoja, kaip iš jų sodybos pasienyje, 1947 metais, Juozas Lukša – Daumantas su grupe partizanų pirmą kartą perėjo Lenkijos sieną ir atlikę užduotį laimingai sugrįžo atgal.

    LAIKOM FRONTA!“ „Antanas Lukša“

    Dokumentinis, 2015 m., 72 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Ryšininkas, partizanas Antanas Lukša – Arūnas, vienas iš keturių brolių partizanų, dalyvavo kautynėse su okupantais Mozūriškio miške. Dalyvavo išsiaiškinant Albino Markulio – Erelio išdavystes, planuojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sunaikinimą. Kovų draugo išduotas, kankintas, nuteistas ir ištremtas į Sibiro lagerius. Po tremties, sugįžo į Lietuvą ir sukūrė šeimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjudžio veikloje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos kūrime.

    Lietuvos karininkas Jonas Semaška – Liepa“

    Dokumentinis, 2014 m., 49 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Majoras Jonas Semaška – Liepa Žemaitijoje suvienijo veikusias pavienias partizanų grupes į organizuotą derinį – Žemaitijos legioną – ir tapo jo vadu. Istoriją pasakoja jo sūnus Jonas Semaška.

    Žemaitijos legionas 1944 – 1945 metais“

    Dokumentinis, 2014 m., 88 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Paskutinio „Žemaitijos legiono“ žvalgybos štabo nario Stepono Grybausko kautynių, organizacinės veiklos vaizdingi prisiminimai.

    Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“

    Dokumentinis, 2013 m., 44 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Ryšininko, partizano, tremtinio, rašytojo, dainininko Vytauto Juodsnukio prisiminimai suguldyti jo parašytose prisiminimų knygoje. Ligos patale perduoti linkėjimai neprarasti vilties, tikėjimo savo siekiais, palydėjo tremtyje kurtais dainų posmais.

    Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“

    Dokumentinis, 2015 m., 44 min.
    Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
    Antanas Zinkevičius
    Gintautas Tamilaitis
    Vytautas Žymančius
    Gintaras Zinkevičius

    Kalvarijos krašto partizanų rėmėjų ir ryšininkų Bronės ir Broniaus Jungaičių nuveiktų darbų epizodai. Pavydėtinas Broniaus suvalkietiškas užsispyrimas, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, esančiam su negalia – be rankos plaštakos ir be vienos akies, tačiau reto atkaklumo asmenybė.