Tremties 70-mečiui

PRARASTA VAIKYSTĖ. VAIKAI TREMTYJE

1951-jų metų rudenį nauji trėmimai užtemdė Lietuvos kaimus. Šimtai žmonių iš kaimo sodybų, vienkiemių
buvo sugrūsti į gyvulinius vagonus ir išvežti į nežinią. Tarp tremtinių ir darbšti daugiavaikė Juozo ir Akvilės
Repšių šeima. Ankstų spalio 2-osios rytą tėvai ir jų penketas vaikų – Zinaida, Jolita, Regina, Vytautas,
Danutė – su ašaromis atsisveikino su gimtaisiais namais… Likusi viena iš šios šeimos Zinaida dalinasi
prisiminimais.

Kai tremtiniai buvo susodinti į uždarus sausakimšus vagonus, mamos iš ,,venzliukų“ dėliojo
guolį mažiesiems. Antrąją kelionės dieną prasidėjo mažųjų reikalavimai, ypač rytinio pienuko. Toks
nepaliaujamas vaikų verksmingas choras sklido iš vagonų, pritardamas suaugusių giesmėms ir dainoms.
Vyresni vaikai išsigandę tylėjo, šį bei tą suprasdami, šalia tėvų jautėsi saugesni.

Kas dabar besupras, kokios sąlygos buvo kelyje per tas kelias savaites traukiniais ir atviromis
šaltų vėjų skrodžiančiomis baržomis, kol buvome išmesti ant Ketės upės kranto, prie kurio buvo prigludęs
mūsų kaimelis (maždaug Šimonių mst. dydžio) su keliais tuščiais laukiančiais barakais. Argi galima aprašyti,
kokios košmariškos gyvenimo sąlygos: šalta, drėgna, tamsu, po aštuonias šeimas viename barake. Naktį nuo
lubų krenta blakės, apipuolė utėlės, dar nežinome, kad pavasarį laukia spiečiai mašalų ir uodų.

1951 metų spalio 2-ji pusė. Sunkios kelionės neatlaikė patys mažiausieji. Per vieną savaitę
palaidojo septynis mažutėlius. Sugrįžę į baraką vėl išvysdavo degančią žvakutę, atsivežtą iš Lietuvos, prie
amžiams užgesusios vaikelio gyvybės. 1951–1952 metų sandūroje mirė dar du. Kunigų, bažnyčios bei
cerkvės nebuvo. Kapo duobę savo ašaromis šlakstė Mamos. 1990 metais šių visų vaikų palaikus artimieji
parsivežė į Lietuvą.

Darbingo amžiaus žmonės, vyrai ir moterys, buvo išvaryti už 50–70 km į miško kirtavietes.
Tėvelį nuo mūsų atskyrė. Kai kurie šešiolikmečiai paaugliai, kurių šeimose nebuvo tėvo ar vyresnių už juos,
savo noru išėjo dirbti. Kaimelyje liko gyventi tik senukai ir mamos su nepilnamečiais vaikais. O mūsų buvo
daug. Mes prisidėjome prie anksčiau ištremtų vaikų iš ,,daugiatautės tėvynės“ kraštų. Valdžia pasirūpino
mūsų išsilavinimu. Kadangi mes nemokėjome rusų kalbos, tad visus mokinius, kurie Lietuvoje mokėsi I–IV
klasėje, suvarė į I-ąją kartu su visais, o buvusius V–VII klasių mokinius į V klasę. Prieš tai būsimus
penktokus iki naujų metų mokė lietuviai mokytojai, po to jie buvo atleisti. Mokė dviem pamainom. Kai
kuriose klasėse būdavo net iki 40 mokinių. Mokytojai buvo reiklūs, dėmesingi mums, stengdavosi išaiškinti
nesuprantamus žodžius. Trūko mokymosi priemonių, knygų, sąsiuvinių. Rašalą nešdavomės iš namų, vėliau
suoluose buvo įtaisytos rašalinės. Degė žibalinės lempos. Keli mokslo tinginėliai norėjo išsisukti nuo
mokyklos, pasiruošę ką nors meistrauti ar batus lopyti, bet buvę mokytojai J. Šiliūnas, V. Vasiulienė,
vaikštinėdavo po barakus ir įtikinėjo, kad mokytis reikia bet kokia kalba. Nors iš pradžių buvo sunku, bet
lietuviai stropiai mokėsi, rodė pavyzdį kitataučiams… Iš Lietuvos atsivežtas maistas greitai baigėsi. Reikėjo
išgyventi iki pavasario. Ir mainė lietuvė motina savo išeiginį drabužėlį, pagalves bei staltieses ir lovatieses,
pačių išaustas, į bulves, kurias vietiniai buvo užsiauginę tik savo reikmėms. Rusės, pačios atsargų
neturėdamos, užjautė šeimas su mažais alkanais vaikais (nors buvo iš pradžių galvojama, kad čia priveš
nusikaltėlių). Geraširdės retkarčiais atnešdavo mažyliams puslitriuką pieno ar keletą bulvių. Parduotuvės
pritrūko maisto produktų, o pavasariop ir duonos bei miltų. Vietinė valdžia nežinojo, kad būtent rudenį atveš
tremtinius. Kai upės užšąla, iš niekur maisto nebepriveža. Vėliau ant upės kranto buvo pastatyti du sandėliai.
Ir šitam, Sibiro platybėse nuo pasaulio atskirtam kaimeliui, nušvito saulė. Pavasaris įsiveržė staiga, ir
netikėtai sušilo. Mes, vyresnėliai, buvome nebe tie, rudenį išmesti į krantą. Mokykla, draugai, pažįstami
žmonės, rusių draugiški patarimai, ko reikia saugotis, kur ir kokiame ežerėlyje ar upelyje galima išsiplauti
galvą. Vaikai ir lieka vaikais. Ir skambėjo mūsų balsai taigos pašonėje, paupiuose, paežerėse, pievose,
kemsynuose. Žiemą pačių mažiausių beveik neišleisdavo į kiemą – neturėjo jie šiltesnio drabužio. Būdavo ir
taip, kai brolis grįždavo iš mokyklos, jaunesnysis įsistodavo į jo apavą ir išbėgdavo į kiemą pakvėpuoti grynu
oru. Dabar krykštė, klykavo pusnuogiai, per žiemą ukrainiečių šeimos mažuosius išmokę lietuviškai kalbėti
tuo laiku, kai vieni be suaugusių pasilikdavo barake. (Mūsų barake buvo tik viena ukrainiečių šeima). Visi
kartu žaidė vaikiškus žaidimus. Suplėšę ar suraišioję kokį nors suplyšusį ,,zuperinį“ maišą, pasidarydavo
šokdynes. Bėgdavo prie upės pavėpsoti, kai atplaukdavo didelis keleivinis laivas ,,Nordas“. Baržomis
atplukdė maisto produktų. Žinoma, dešrą ir sviestą matydavo tik valdininkai, bet mums badauti nebeteko,
turėjome duonos, aliejaus, margarino. Mes ne pagal metus buvome stiprūs, ištvermingi, sumanūs, kantrūs –
dideli pagalbininkai mamoms ir seneliams. Tuoj pat taigos pakraštyje rovėme kelmus, degindavome juos,
kastuvais ir dalbomis vos atplėšdavome amžiais neliestą, šaknimis susipynusią velėną. Pirmais metais
įstengėme paruošti tik mažą sklypelį bulvių sodinimui. Tuo metu jau galėjome pasistiprinti meškiniu

česnaku. Šešerių metų ne tik berniukai, bet ir mergaitės gaudydavo žuvis. Kai kurių rūšių žuvies ežerėliuose
knibždėte knibždėjo. O kiek gėrybių taigoje! Berniukai kilpomis gaudydavo laukinius paukščius, vėliau
įsitaisė šautuvus (legaliai). Ne visi tėvai galėjo sūnui nupirkti valtį, tad pasidarydavo patys. Yra buvę, kad
mažieji gerokai murktelėdavo į vandenį, bet sugebėdavo išsigelbėti. Grybų, uogų – nors vežimu vežk.
Nueidavome už 7–8 kilometrų, prisirinkdavome tiek, kad nebepanešdavome. Vienų ateidavo pasitikti, kitos
mergaitės ir berniukai užklodavo uogas samanomis ir rytojaus dieną parsinešdavo. Sunku eiti per samanynę.
Padėdavome rusėms daržus ravėti, bulves sodinti kastuvais, paaugusias kaupti kauptukais ir vėl kastuvu
nukasti. Laistėme daržus, vandenį tempdami iš upės. Sekančią vasarą, sulaukę sėklų iš Lietuvos, jomis
dalindavomės ir augindavome. Vasarą pasirūpindavome malkomis, kad tėvelių per atostogas paruošta stirta
būtų išsaugota kūrenti per žiemos šalčius. Per dieną parsitempdavome po kokį sausuoliuką, kiekvienąkart vis
iš toliau, arti jau buvo švaru. Kai iškrisdavo pirmasis sniegas, su rogutėmis iš valdiškų kirtimų atsiveždavome
didesnių malkų liekanų.

Gegužės mėnesį barake pasikabinome šv. Marijos paveikslą. Mes, mergaitės, priskynėme lauko
gėlių, berniukai apkaišė berželiais. Iš visų barakų rinkdavomės į pamaldas. Branginome ir šventėme visas
religines šventes.

Pavasarį kiekvienas mokinys privalėjo pririnkti stiklinę beržo pumpurų. Spartesni jų
pririnkdavo daugiau ir nešė į parduotuvę, už tai gaudami pinigėlio. Vienas turkiukas norėjo būti gudresnis –
pririnks drebulės pumpurų – jie daug didesni, daugiau gali pririnkti. Kai nunešė į parduotuvę, pardavėjas jam
patarė išpilti pumpurus šuniui ant uodegos.

Greit prabėgo vasara. Vėl mokyklinis skambutis sukvietė visus į klases. Po pamokų
nueidavome į kiną, rekomenduojamą mokytojų, beveik nemokamą. Seanso metu triauškėme saulėgrąžas ir
kedro riešutus. Pavasariop susirgo kelios mergaitės. Gydytojų nebuvo, niekas nežinojo diagnozės. Nuo visų
ligų gydė tik aspirino tabletėmis ir žolelių arbata. Šia nepaaiškinama liga dvi savaites labai sunkiai sirgo
mano trylikmetė sesutė Vidutė.

Yra ir gerų prisiminimų, nes tai buvo patys gražiausi mūsų gyvenimo metai, tik Tėvynės ilgesys
buvo begalinis. Po truputį pamažu prasigyvenom. Vyresni vaikai kartu su mamomis, vadovaujami senelių,
lipdė sau lūšneles. Jau vienas kitas tremtinys turėjo karvutę, paršelį, lesino vištas. Juodas sunkus darbas davė
savo vaisius.

Tuoj po Stalino mirties nepilnamečiams vaikams suteikė laisvę, ir jie galėjo grįžti į Tėvynę.
Mes, abi vyresnėlės, grįžome 1956 m. rugpjūčio mėn., baigę ten septynmetę. Tėvų dar neišleido, liko su
trimis jaunesnėliais. Grįžo po 2 metų.

Dažnai mes, tremtiniai, girdime pastebėjimus, kad žmonėms, likusiems Lietuvoje, ne ką
geresnis gyvenimas buvo pokario metu. Reikėtų prisiminti, kad tai buvo beveik paskutinė didžioji tremtis
prieš ,,atšilimą“. Mes taip pat jau buvome pergyvenę visus pokario baisumus: jaunuolių, išėjusius į miškus,
žudynes, kolektyvizaciją , ,,uždarbį“ už darbadienius, buožinimus. Pasiturinčių tėvų vaikai buvo ,,mėtomi“
pas gimines, ėjo į skirtingas mokyklas, kad tik nepapultų į Sibirą. Mūsų šeimai pavyko išvengti 1948 metų
tremties, nes visą laiką slapstėsi. Išbuožinti, vis dar iš paskutiniųjų veždavo pyliavas, kad atsiskaitytų su
valstybe. Be rublio kišenėje buvome ištremti ir grįžome ne ką susitaupę. Tėvelis jau buvo praradęs sveikatą.
Reikėjo pradėti vėl viską iš naujo. Neberadome savo namų. Giminių padedami kibome į naują gyvenimą.
Reikia pasakyti, kad Sibire miško darbininkams atlyginimą mokėjo. Jauni ir stiprūs vyrai buvo užsidirbę ir
Lietuvoje pirko arba statėsi namus. Bet kokios sąlygos buvo! Ir jauni ne geležiniai.

Ačiū Dievui, išgyvenome. Savo tėvelius galiu pavadinti Sibiro kankiniais, kurie mus, savo
vaikus, iš paskutiniųjų rėmė, mažiau pasilikdami sau. Mes jiems žemai lenkiamės, esame be galo dėkingi,
esame amžinai skolingi. Ramiai ilsėkitės Šimonių kapinaitėse.

Buvę 1951 metų tremtiniai, vaikai ir paaugliai, sulaukėme garbingo amžiaus. Esame paskutinė
tremtinių karta. Mūsų ratas retėja: daugelis nesulaukė šių dienų, kiti pasiligojo. Tarp mūsų ryšys nenutrūksta,
skambiname vieni kitiems, dalijamės prisiminimais, susitikę bučiuojamės lyg giminės būtume. Susitikimai
irgi retėja. O kaip laukdavome rugpjūčio pirmojo šeštadienio Ariogaloje, Dubysos slėnyje, kai
suvažiuodavome iš visos Lietuvos! Dabar tos galimybės daugelis nebeturi.

Visų tremtinių, buvusių 1951 metų vaikų, tariu nuoširdų ačiū šimoniečiams, kurie prižiūri,

prisimindami sustoja prie tremtinio kapo.

Šimonyse, kiek žinau, palaidoti mano tėvų kartos žmonės, ištremti 1951 m. spalio mėn. 2 d.:
Natalija Leišienė, Kazys Leišys, Akvilė Repšienė, Juozas Repšys, Uršulė Sabaliauskienė, Juozas
Sabaliauskas, Teofilė Sakalienė (motina), Antanas Sakalas (sūnus), Stefanija Valiukienė, Jonas Valiukas.
2021 m. rugpjūčio mėn. Zina Repšytė-Vainauskienė

Daukų kaimo Repšytės. I-je eilėje dešinėje
Danutė, III-je eilėje pirma iš kairės Reginutė
apie 1955 metus, Kuzurovas.
DRAUGIŲ PRISIMINIMAI
Baigus septynias klases Kuroline, reikėjo
rinktis eiti į miško kirtimo darbus arba
mokytis. Vidurinė mokykla buvo rajono centre
Bielyj Jaze už 120 km nuo mūsų gyvenvietės.
Vasarą susisiekimas laivais, kurie kursavo
kartą per savaitę, žiemą siaurais pravažinėtais
rogėmis keliukais per miškus ir krūmuotas
užliejamas pievas. Pasirinkau mokslą. Artėjo
Naujieji metai, žiemos atostogos. Šaltis
naktimis siekė iki –40⁰, o dienomis iki –25⁰.
Gavau tėvų laišką, kad per atostogas jokiu
būdu neičiau į namus, nes sušalsiu. Mes,
vaikai (paaugliai), labai išsiilgę tėvų,
apsirengėme vatinėmis kelnėmis ir striukėmis (fufaikomis), užsimovėme kietus vailokus (pimus) ir išėjome.
Žemai šviečia šalta žiemos saulė. Sniegas žvilga tūkstančiais žvaigždučių, kur ne kur kiškio
arba kurapkos pėdos – grožis neišpasakytas. Kelelis siauras, šalikelėse apie metrą puraus sniego, pavargę
gulame, iškeliame kojas, atsiremdami į šalikelę, pailsime. Išėjome po pamokų pirmąją dieną, nuėjome apie
30 km. kaimeliai toli vienas nuo kito. Reikėjo susirasti nakvynę. Vietiniai rusai vargo ir bado matė ne mažiau
už mus. Jie buvo po revoliucijos ištremti iš Altajaus krašto ir apgyvendinti ant tuščio Ketės kranto. Mus
mielai priima nakvynei, užkuria ,,buržuiką“ (metalinį pečiuką), sušildo ir paguldo ant grindų. Antrą dieną
pailsėję nueiname apie 50 km. Nakvojame pas klasės draugų tėvus. Išvykome aštuoniese, mūsų sumažėjo iki
trijų (ukrainietė, rusė ir aš). Paskutinį etapą 40 km einame visą laiką mišku nuo Kuzurovo iki Kurolino. Mes
taip pavargę pamatome kaimelio žiburius. Taip ėjome per visas atostogas, nei karto nepraleisdami.

Kaip gera sugrįžti namo!

Eugenija J.-M., tremtinė panevėžietė


Buvusios tremtinės klasiokės kaunietės Aldonos Š. prisiminimai.

MEŠKŲ IR DVASIŲ BAIMĖ

Nuo mūsų kaimelio Kuzurovo iki Kurolino, miško pramonės darbininkų kaimelio, buvo tik
vienas kelias taigos mišku. Šiuos 42 km reikėjo įveikti pėsčiomis, vėliau laikas nuo laiko važinėjo traktoriai.
Aldonos tėvelis dirbo sargu barake 19-tame kilometre, kur žmonės užeidavo pailsėti arba nakvodavo,
išgerdavo ,,kipiatoko“ (karšto vandens), arbatos. Aldona su mama gyveno Kuzurove. Kartais Aldonai
tekdavo pabūti ir vienai, eiti į mokyklą, kai mama išeidavo pas savo sūnus palengvinti jų, viengungių,
bedirbantiems sunkius miško darbus Kuroline, gyvenimą.

Aldona kartais nueidavo pabudėti vietoje tėvelio, kartais ir kelias dienas, kai tėvelis turėdavo
išvykti neatidėliotinais reikalais. Kai žmonės, jos, maždaug 12-metės, klausinėdavo, ar ji nebijanti,
atsakydavusi, kad ne, o iš tikrųjų ne visai taip: ,,kelyje melsdavausi, Lietuvoje jau buvau priėmusi pirmąją
Komuniją“. Einant taiga svarbu buvo neišklysti iš kelio, o tada jau žuvęs, jei užsižiopsosi. Labiausiai
prisimena bruknes, kurios viliodavo tolyn. Vienąkart ukrainietė Partečka, laiškanešė, pamačiusi ją bruknyne,
perspėjo, kad čia mačiusi mešką. Aldona eidavo užsidėjusi tinkliuką nuo uodų, mašalų. Taiga labai gyva,
visokie garsai sklisdavo. Didžioji vaikiška baimė, kad, jei užpultų meška, tai tik iš už nugaros. Jai tada
atrodė, kad ji bėgs pirmyn, o jei reikėtų bėgti atgal, būtų gaila nueito kelio. Jei jau pultų, tai nors patogiai.
Kuzurove, vienoje namelio pusėje, kurią nupirko tėvelis, gyveno Aldona su mama, o kitoje –
rusų šeima. Rusė pasakojusi, kad tuoj po karo čia gyvenęs mokyklos direktorius, išgeriantis tiek, kad
užeidavusi karštligė. Jam rodydavosi mažytės mergytės kaip lėlytės, susodintos ant staliuko, ir vėl
išnykdavusios. Pasirodo, čia anksčiau gyvenusi rusė moteris darydavo abortus ir užkasdavo po nameliu. Kas
čia žino, ar yra koks nors ryšys, bet Aldona labai bijodavusi nueiti bulvių į rūsį, kad nepamatytų mažų
mergyčių dvasių ir visuomet persižegnodavusi.

P.S. Beje aš nežinojau, kad Stalinas griežtai buvo uždraudęs abortus, kad rusų tauta atsigautų po

karo. (Z. V.)
2021-08-09 Aldonos pasakojimą užrašė Z. Vainauskienė


K R E I P I M A S I S

GERBIAMI LIETUVOS PILIEČIAI!

Kaip ir prieš 30 metų taip ir šiandien, mes, Nepriklausomybės gynėjai, smerkiame „jedinstvininkų“ atakas prieš nepriklausomybę atkokovojusią mūsų šalį – Lietuvos Respubliką.
Matome, kaip naudojamasi žmonių baimėmis – skiepais „antivakseriai“, kitataučiais – antimigrantai ar „vatnikai“, ir manome, kad jų kaip „penktosios kolonos“ tikslas yra pasiekti revanšą bei pakenkti mūsų valstybei.
Drąsiai įvardinkime užsimaskavusios jedinstvos „kaukes“!
Todėl kreipiamės į Lietuvos piliečius ir geros valios žmones, nepasiduoti provokacijoms, jokiomis formomis neremti kremlinės ir lukašizmo politikos įvairiais mitingais bei neaiškiais tikslais siekiančiais susirinkimais, kurie ardo mūsų valstybės pagrindus!

Bendražygių ir Nepriklausomybės gynėjų vardu,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas
Arnoldas Kulikauskis

Kontaktai:
Sigitas Žilius, tel.: +370 699 61650, el.p. sigitas.zilius@simatra.eu;
akulikauskis@gmail.com

KVIETIMAS Į 1941 BIRŽELIO SUKILIMO 80-mečio MINĖJIMUS

      1941 birželio 23 d  per Kauno radiją buvo paskelbtas Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaracija“ paskelbęs atstatantis laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.

                      Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių. Antrosios sovietinės okupacijos metais daugelis sukiklėlių įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944-1953 metų partizaninis karas parodė apie lietuvių siekį išsivaduoti iš sovietinės imperijos ir komunizmo jungo. Daugelis kovotojų buvo įkalinti, žuvo, mirė nuo bado ir šalčio.

                      Birželio 23 dieną sukanka 80 metų nuo Sukilimo Deklaracijos pasirašymo.

                      KONSTATUOJAME, kad nuo 2020 metų daugelis visuomeninių organizacijų ir Nepriklausomybės gynėjai prašė valstybės institucijų 1941 Birželio 23-os  Sukilimo Deklaraciją įteisinti įstatymu ir garbingai paminėti sukilimo 80-ties metų jubiliejų.  

                      APGAILESTAUJAME, kad nepasirūpinta paminėti šią iškilią datą valstybės lygiu.     

1941 metų Birželio 22-28 Sukilimas įėjo į Lietuvos Nepriklausomybės kovų istoriją. Sukilimo patirtis buvo naudojama kovose prieš sovietus, nacius ir  ginant Lietuvą 1991 metais nuo sovietų agresijos.

   Šį iškilmingą jubiliejų pagerbti ir pažymėti  2021 birželio 23 dieną 16 val. Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje.

Vyks renginiai Kaune, Obeliuose ir kitose sukilimo vietose.

Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, Nepriklausomybės gynėjas                                                                               L. Kerosierius

Nuomonė dėl įstatų

Vilnius, 2021-06-12

Gerbiami Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungos nariai,

2021-04-30 susirinkę valdybos posėdyje svarstėme eilę klausimų tarp kurių apie įstatų
tobulinimą, kadangi šis senai keltas klausimas nebuvo sprendžiamas. Tada buvo nutarta papildyti
komisijos sudėtį ir pats įsiprašiau padėti spręsti šiuos klausimus.
APGAILESTAUJU, kad buvusiai komisijai su naujai išrinktais nariais nepavyko susirinkti –
net telefonais arba elektroniniais paštais pabendrauti.
Kadangi valdyba buvo numačiusi susirinkti birželio 18 dieną 19 valandą ir manydamas, kad
nepavyks komisijai susirinkti, prašydamas komisijos narių atleidimo, kad nesugebėjome susirinkti-
NORIU IŠSAKYTI SAVO NUOMONĘ DĖL ĮSTATŲ.
PRISIMINKIME, kad dėl įstatų keitimo svarbiausiomis problemomis buvo minimos apie
naujų narių priėmimą į NGS.
VISI ŽINOME, kad esantys įstatai NETRUKDĖ IR IKI ŠIOL NETRUKDO
Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungos nariams arba skyriams atlikti darbus, tik kildavo klausimų
dėl naujų narių priėmimo.
ATKREIPIU DĖMESĮ IR CITUOJU VEIKIANČIŲ ĮSTATŲ 15 punktą „NGS nariais
gali būti veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai
nuolatos gyvenantys Lietuvoje ir kurie 1990 m. – 1991m. rugpjūčio 21 d.
laikotarpyje aktyviai dalyvavo organizuojant Parlamento rūmų ir svarbių
objektų gynybą ir apsaugą, taip pat pritariantys šiems įstatams ir pareiškę
norą stoti į šią asociaciją ir mokantys nustatyto dydžio nario mokesčius.“
Jau patvirtantuose 2008-11-12 įstatuose (žiūrėk paryškintą tekstą) buvo numatyta, kad NGS nariai
gali būti ne tik Parlamento gynėjai. Šių įstatų 16, 17 ir 18 punktuose numatytos įstojimo, priėmimo
ir šalinimo procedūros. TODĖL, MANO MANYMU, veikiančiuose įstatuose įteisintos narių
priėmimo ir atleidimo teisinės procedūros.
Parengtas naujų įstatų projektas yra geras. Tačiau man kyla klausimas KAM PRIIMINĖTI
NAUJUS ĮSTATUS JEIGU PAGAL VEIKIANČIUS ĮSTATUS NGS GALI SĖKMINGAI
VYKDYTI SAVO VEIKLĄ.
TEIKTI PASIŪLYMAI, kad į įstatus įdėti žodį LIETUVOS yra vertas didžiulio dėmesio ir
mano manymu esamuose įstatuose NGS galima būtų pakeisti LNGS.
Esamų įstatų 83 – 86 punktuose numatytos įstatų pakeitimo ir papildymo procedūros.
Manyčiau jeigu sutiktumėme, kad ir toliau veiktų esantys įstatai ir jeigu norėtume NGS pakeisti į
LNGS tektų atlikti labai nežymius procedūrinius klausimus ir SVARBIAUSIAI, kad nereikėtų atlikti
sudėtingų teisinių procedūrų keičiant NGS ir skyrių įstatus.
PAGALVOKIME IR SUSIMĄSTYKIME ar būtina keisti įstatus, kurie atitinka šiuolaikinius
teisinius ir organizacinius klausimus ir kad NGS ir skyriai kiekvieną dieną gali dirbti PILNU
TEMPU. Ar verta trikdyti NGS narius vien dėl to, kad patvirtinti naujus įstatus!!!
GERBIAMIEJI tebeveikia COVID-19 pandemija. Visi turime būti atsakingi dėl kylančių
grėsmių. Todėl susirinkti galėsime tik ypatingais atvejais ir laikydamiesi veikiančių Vyriausybės
priimtų saugos priemonių.
Dėkoju už dėmesį. Prašau Jūsų nuomonės valdybos posėdyje, kuris numatytas 2021-06-18 d.
Prašau viešinti.
Pagarbiai,
Leonas Kerosierius, valdybos narys
Tel. 8674 38465 el. p. leonaslabora@gmail.com

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

 LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

LR Seimo nariams                                

Nepriklausomyubės gynėjams

Žiniasklaiadai

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJO STATUSO

                                                                 Vilnius,   2021-06-16

                      2018-02-01 d  nevyriausybinių organizacijų, vienijančių 1990-1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjus, žinant Lietuvos atsakingoms institucijoms ir politikams, atstovai Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos  valdybos pirmininkas Bronislovas Juozaitis, Lietubvos Nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriasus tarybios pirmininkas Leonas Kerosierius, Sausio 13-ąją nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas, LŠS V. Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius pasirašė susitarimą dėl Nepriklausomybės gynybos dalyvių statuso pripažinimo.

                      2018-05-23 d aukščiau pasirašiusiųjų organizacijų atstovai  Leonas Kerosierius Vilniaus Sąjūdžio taryba, Gasparas Genzbigelis  Sausio 13-osios brolija, Rimvydas Mintautas Lietuvos  Lietuvos Šaulių sąjunga, Arnoldas Barysas  Sausio 13-ąją nukentėjusiųjų draugija, Audrius Demenis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga ir Arnoldas Kulikauskis Nepriklausomybės gynėjų sąjunga  patvirtino 1990-1991 m Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų statuso kriterijus.

                      Ši komisija  apsvarstė apie 400 prašymų dėl Laisvės gynėjų statuso pripažinimo. Derinant su atsakingomis institucijomis ir politikais beveik visiems buvo pripažinti 1991 m Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais ir įteikti nuolatiniai specialūs leidimai apsilankyti Seime.

                      Komisijai kildavo daug klausimų. Todėl turėjome vilties, kad Seimas patvirtintų specialų įšstatymą. Seimo nariai  įregistravo  Laisvės gynėjų teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIIIP- 4967. Praeitos kadencijos Seimas nebaigė svarstyti šio įstatymo projekto. Šios kadencijos grupė Semo narių įregistravo  Laisvės gynėjų teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIVP- 415, vėliau  XIVP- 415(2). 2021-06-10 dieną LR Seimas priėmė  XIVP- 415(2) projektą.

                      ATKREIPTINAS DĖMESYS, kad  pagal aukščiau  priimtą įstatymą Laisvės gynėjų teisinis statusas  gali būti suteikiamas kariams savanoriams, LR Aukščiausiosios tarybos apsaugos skyriaus pareigūnams,  Valstybės saugumo departamento pareigūnams, Muitinės departamento pareigūnams, šauliams.

                      PRISIMINKIME, kad  1991 Lietuvą gynė ne tik valstybinių struktūrų pareigūnai ir tarnautojai, bet ir žmonės suvažiavę į Vilnių iš visos Lietuvos bei gynė svarbiausius objektus visuose Lietuvos regionuose.

                      TENKA APGAILESTAUTI, kad dabartinio Seimo įstatymo iniciatoriai nepasitarė su Nepriklausomybės gynėjais, neatkreipė dėmesį į 2 metus veikiančią visuomeninę komisiją ir jos atliekamus darbus.

                      PRAŠAU LIETUVOS GYNĖJŲ ATLEIDIMO, kad nesugebėjau pats ir nesuorganizavau kitų pateikti išsamią informaciją apie Laisvės gynėjus neįvardytus Seimo nutarimo projekte, bet gynusius Lietuvos Nepriklausomybę ir nesugebėjau pasipriešinti Seime rengiamam nutarimui XIVP- 415(2).

                      PRAŠOME JO EKSCELENCIJĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ NEPASIRAŠYTI SEIMO ĮSTATYMO  IR SUGRĄŽINTI PAPILDOMIEMS SVARSTYMAMS, KAD  LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJO STATUSAS BŪTŲ SUTEIKIAMAS IR KITIEMS AKTYVIAI GYNUSIEMS LIETUCVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ IR ŠIUO METU AKTYBVIAI DALYVAUJANTIEMS VISUOMENINĖJE VEIKLOJE BEI IŠĖJUSIEMS AMŽINYBĖN.

Pagarbiai,

Leonas Kerosierius,  Nepriklausomybės gynybos dalyvių statuso pripažinimo komisijos narys.

Žmogaus teisės: kaip gynėme ir kaip ginsime

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

  1. Žmogaus teisės okupacijos metais
    Iš anksto atsiprašau už savo nevisai politkorektišką kalbą. Esu tokio amžiaus ir tokio luomo
    žmogus, kuriam sąžinė neleidžia kalbėti kitaip, nei mąstau ir žvelgiu į žmonių gyvenimą ir jų
    teises. Politkorektiškumu grindžiama diplomatija man nepriimtina.
    Sovietinį gyvenimą Lietuvoje mačiau nuo pačių pirmųjų pokario metų. Okupacijos metais
    žmonių visuomenė buvo kuriama ant melo. Ryškiausiu pavyzdžiu galėtų būti anuometinės
    tikinčiųjų žmonių teisės. Sovietinė propaganda teigė: „Tarybų valstybė nesikiša į Bažnyčios
    vidaus reikalus, į jos kanoninę, religinę veiklą. Tarpininkas tarp valstybės ir religinių
    susivienijimų yra Religijų reikalų taryba prie TSRS Ministrų Tarybos. Kunigus katalikų
    bendruomenėms rengia Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija. Jos reikalus tvarko Lietuvos
    vyskupų konferencija ir seminarijos rektoratas. Religinių bendruomenių centrai gali leisti
    religinę literatūrą. Vykstant sekuliarizacijos procesui, daugelis bažnyčių Vilniuje liko
    nenaudojamų; šie pastatai dabar tarnauja kultūrai ( iš „Bažnyčia Lietuvoje“, 1987 m.). Šitaip
    skelbė užsieniui skirta propaganda.
    Tuo tarpu kunigai neturėjo teisės net tėvų prašomi pamokyti vaikus tikėjimo tiesų. Už vaikų
    katekizaciją kunigai buvo teisiami. RRT įgaliotinis kontroliavo ir varžė vyskupų bei kunigų
    veiklą. Vyskupai be RRT įgaliotinio sutikimo negalėjo kunigą paskirti net į mažiausią parapiją.
    Per visą sovietmetį oficialiai nebuvo išleistas net Tikybos pirmamokslis, labiausiai reikalinga
    knygelė; katekizmai ir maldaknygės buvo leidžiami pogrindyje, rizikuojant laisve.
    Už laisvę ir tikinčiųjų teises kovojome vieninteliu anuomet turėtu ginklu – sovietinės valdžios
    nusikaltimų viešinimu. Tai buvo kova prieš melą. Nuo 1972 metų per 17 metų šitai sėkmingai
    atliko pogrindyje leidžiama LKB Kronika, ir nuo 1978 metų – rizikuojant laisve oficialiai
    veikiantis Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų komitetas.
    Esu giliai įsitikinęs, kad žmogaus teisės visuomet turi remtis į tiesą apie žmogaus prigimtį,
    lytiškumą, šeimą ir žmogaus orumą.
  2. Žmogaus teisės prigimties ir tikėjimo šviesoje
    Žmogaus teisės yra prigimtinės todėl, kad jos yra susijusios su žmogaus prigimtimi. Žmogaus
    teisės yra reikalingos, kad žmogus galėtų gyventi jo prigimtį atitinkantį orų gyvenimą.
    Mūsų laikų problema yra ta, kad žmogaus teisės vis dažniau atsiejamos nuo žmogaus
    prigimties ir suvokiamos tik kaip individų interesų tenkinimui skirti reikalavimai.
    Vadovaudamasis tokia šiuolaikine individualistine žmogaus teisių samprata šiuolaikinis
    individas reikalauja iš likusios visuomenės tenkinti jo pageidavimus.
    Teisės yra teisingumo reikalavimai. Tai reiškia, kad turėti per daug teisių visuomenėje yra
    lygiai taip pat neteisinga, kaip ir jų turėti per mažai.
    Teisės, negali būti atsietos ne tik nuo teisingumo, bet ir nuo bendrojo gėrio. Atskirtos nuo
    bendrojo gėrio teisės lieka tik užgaidomis. Pati Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nurodo į
    gėrius, sudarančius visos visuomenės bendrąjį gėrį – į gyvybę, laisvę, teisingumą, saugumą,
    šeimą, išsilavinimą. Šie gėriai yra reikalingi kiekvienam visuomenės nariui. Žmogaus teisės
    užtikrina, kad šie gėriai būtų teisingai prieinami visiems visuomenės nariams. Tačiau tuo pat
    metu, tai reiškia, kad visi visuomenės nariai tuos gėrius turi naudoti atsakingai ir juos tausoti.
    Šiandien dažnai pabrėžiant įvairias teises pamirštama, kad jos gali egzistuoti tik tuomet, jei
    egzistuoja visuomenė. O visuomenė normaliai gali egzistuoti tik tuomet, jeigu jos nariai
    apriboja savo privačių interesų tenkinimą dėl bendrojo gėrio. Visuotinės žmogaus teisių
    deklaracijos 29 straipsnis kalba: “Kiekvienas turi pareigas bendruomenei, kurioje vienintelėje
    yra galimas laisvas ir visokeriopas jo asmenybės vystymasis“.
    Šiandien žmogaus laisvėms didžiausią pavojų kelia ne valdžios savivalė, bet nuo žmogaus
    prigimties, bendrojo gėrio ir teisingumo reikalavimų atsietos žmogaus teisės. Kai individas
    politikų valia įgija teises nepagrįstas teisingumu ir žmogaus prigimtimi, tokios teisės sukuria
    likusiems visuomenės nariams pareigas tenkinti tokius reikalavimus, pvz., vyro reikalavimą,
    kad ji laikytų moterimi, kokio nors jautraus piliečio reikalavimą, kad kunigas per pamokslą
    nekalbėtų nusidėjėliams nemalonių dalykų ir t.t.

Nuo teisingumo atskirtos ir savavališkai išplėstos žmogaus teisės atima iš likusios visuomenės
laisvę vadovautis savo sąžine, įsitikinimais ir sveiku protu.

  1. Žmogaus teisių aktualijos
    Būdamas nuoseklus krikščionis, aš gerbiu bet kokios seksualinės orientacijos žmones ir
    nusikalsčiau prieš Dievą ir savo sąžinę, jei juos niekinčiau. Dauguma Lietuvos žmonių, net ir
    nekrikščionių, laikosi panašios nuostatos. Įdomus faktas: Per 83 – jus savo gyvenimo metus
    nesutikau žmogaus, kuris man girdint būtų paniekinamai kalbėjęs apie gėjus ar lesbietes. Tai
    ką šiandien mes niekinančio kitus skaitome interneto komentaruose, turėtume mažiausiai
    kreipti dėmesio, nes piktus ir žmones niekinančius komentarus gali rašyti pikti neišmanėliai
    arba žmonės, suinteresuoti tautoje kelti sąmyšį. Save gerbiančios internetinės svetainės tokius
    komentarus, net be įstatymo įpareigojimo turėtų kuo greičiausiai ištrinti. Žodžio laisvė
    nesuderinama su piktais ir žmones niekinančiais komentarais. Netradicinės seksualinės
    orientacijos žmonėms linkėčiau elgtis, kaip elgiamės mes, kunigai. Kai apie mus rašomi
    niekinantys straipsniai ir atitinkami komentarai, nepuolame į panieką ir nešaukiame, kokie mes
    nelaimingi ir kaip labai pažeidžiamos mūsų teisės. Išlaikoma ramybė yra svarbesnis ginklas
    ginant savo teises, nei pastovus verkšlenimas, kad mus puola ir esame labai nelaimingi.
    Man neramu, kai šiandien pastoviai girdžiu kalbant apie netradicinės orientacijos žmonių
    teises, ir mažiausiai kalbant apie vaikų teises. Vaikai turi teisę turėti tėtį ir mamą, ir jie bus
    labiausiai nuskriausti, jei juos augins dvi mamos arba du tėčiai. Todėl labai linkiu politikams
    daugiau mąstyti apie vaikų teises, nes kokie bus vaikai, tokia bus ir ateities Lietuva, o vaikai
    bus tokie, kiek turėsime vyro ir moters sukurtų darnių santuokų, kuriose tėvų meilės apsupti
    augs laimingi vaikai.
    Man neramu, kai matau vis labiau peršamą genderistinę ideologiją ir nesuprantančius arba
    nenorinčius jos žalos suprasti įstatymų leidėjus, politikus ir žurnalistus. Kai šiandien tolimoje
    Kalifornijoje trys vyrai sukūrę šeimą auginą vieną vaiką, mums atrodo, kad Lietuvoje taip
    nebus. Bus, jei mes nebūsime pilietiški ir neapginsime elementarių žmogaus teisių,
    išplaukiančių iš pačios žmogaus prigimties.
    Man liūdna, kai politikai jaučiasi nepajėgūs priimti įstatymus, pilnai apginančius moterų teises,
    ir tiesiog vergiškai prašo ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad tarsi iš naujo Kremliaus mums
    būtų nurodinėjama, kaip turime gyventi ir gerbti vieni kitus.
    Man liūdna, kad neatsiklausus tautos referendumo būdu Partnerystės įstatymu bandoma keisti
    Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą. Žmogaus teisės negali būti kuriamos ant emocijų –
    meilės ar neapykantos – pamato, nes tuomet galima susikurti fašistinę ar neomarksistinę
    ideologiją; jų atneštą „laimę“ mes turėjome progos patirti rudosios ir raudonosios okupacijos
    metais.
    Mes turime teisę elgtis pagal sveiką mūsų prigimtį – be valstybinės prievartos, be nuorodų, be
    pasekmių mūsų reputacijai, darbo santykiams ir politinei karjerai. Kitaip yra sukuriamos
    privilegijuotos grupės, žmonės pradeda bijoti pasakyti ko nors nepolitkorektiško arba kas būtų
    palaikyta neapykantos kalba. Mes esame prieš tai, kad vienos siauros grupės ideologija arba
    interesai padaromi pasaulio centru. Ne už tokią Lietuvą kovojome okupacijos metais, ir viliuosi,
    kad sveikas protas nugalės!
    Ačiū už dėmesį. 2021 05 24

Romo Kalantos žūties minėjimas

Arnoldas Kulikauskis

Prieš 49 metus gegužės 14 d. aukodamasis ir sušukęs “Laisvę Lietuvai!” Kaune protestuodamas
susidegino Romas Kalanta. Ši diena Lietuvoje žymima Pilietinio pasipriešinimo diena, todėl 2021-05-
14 d. 15 val. Vilniaus dailės akademijos prieigose, Užupyje, Malūnų g. 5 įvyko skirtas renginys ir
leidinio „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų“ pristatymas.
Tokio pobūdžio leidinys per 30 metų yra išleistas pirmą kartą, sujungus Mobilizacijos ir pilietinio
pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos bei Vilniaus dailės akademijos
bendruomenės jėgas. Kovoti už savo valstybę, už savo gyvenimo būdą, vertybes reikia pradėti jau
taikos metu, o susidūrus su agresoriumi – tik pritaikyti naujas kovos formas. Viena iš jų yra prieinama
bet kuriam Lietuvos gyventojui – tai nesmurtinis pilietinis pasipriešinimas.
Susitikime išgirdome trumpą knygelės bendraautorių žodį, pamatėme knygelės piešinių-patarimų
ekspoziciją, nusifotografavome prie įspūdingos foto-sienelės, gavome dovanų knygelę ,,Pilietinio
pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų“. Vaikai galėjo suteikti spalvas knygelės
piešiniui ir gauti dovanų, savo rankomis susikūrė originalius marškinėlius ir gavo juos dovanų, visi
galėjo pateikti idėjų, kaip kovoti be ginklų ant „Minčių sienos“. Lankytojai teiravosi ar galima susitarti
dėl pilietinio pasipriešinimo kursų išklausymo bendruomenėse ir visuomeninėse organizacijose ir kt.
Ruoškimės ir nepraleiskime sekančios jubiliejinės 50-mečio Pilietinio pasipriešinimo dienos!

Kreipimasis į Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungos narius

                                                                             Vilnius,   2021-04-08

Leonas Kerosierius, NGS valdybos narys

Atšventėme gražiausią pavasario šventę – ŠVENTASIAS VELYKAS.

COVID-19 pandemijos krečiami uždarai, kiekvienas su savo šeima ir savimi šventėme SAUSIO 13-osios Pergalės šventę, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Pergyvename, kad esame izoliuoti ir neturime galimybių bendrauti.

MATĖME kaip krikščionių demokratų ir jų partnerių neužmirštuole padabinta Europos Komisijos Pirmininkė Uršulė von der Leyen  Sausio  13  kalbėjo televizijose, o laikraščiai platino jos nuotraukas su nezubutke.  PRISIMINKIME,  kad niekas nesugebėjo Laisvės  kovotojams prikabinti taip nekenčiamų nezubutkių. Kas gali paneigti, kad Lietuvą valdantys krikščionys demokratai  bandys nezabutkėmis apkabinėti Vatikaną.

Buvome liudininkais apie Seime vykstančias  įstatymdavystės procedūras. Bandėme aiškintis statuso suteikimo klausimais. Liko klausimai be atsakymų.

STEBĖJOME kaip Seime buvo susidorojama su profesoriais Valdu Rakučiu ir Adu Jakubausku.

ŽINOME, kad Seime bus svarstomos Lietuvos raidyno sunaikinimo procedūros, vienalyčių santuokų organizavimo klausimai, alkoholio ir psichotropinių narkotinių medžiagų plėtros klausimai. MANYTINA, kad šiais klausimais  valdantys krikščionys demokratai su koalicijos partneriais sunaikins raidyną, sudarys sąlygas tuoktis vienalyčiams ir papildys biudžetą papildomais eurais už alkoholį ir psichotropines-narkotines medžiagas ir pastatys naujų ligoninių alkoholikams ir psichams gydyti bei pastatys naujų kalėjimų ir sulaikymo izoliatorių visuomenei apginti nuo alkoholikų, narkomanų ir psichopatų ir VALDANTYS šauks, kad kuriame naujas darbo vietas.

Seimas labai nenoriai reaguoja į visuomeninių organizacijų ir Laisvės kovotojų prašymus iškilmingai ir valstybiškai paminėti 1941 Biržėlio Sukilimo 80-mečio jubiliejų. Tais klausimais Vilniaus Sąjūdžio taryba 2021-04-06  išplatino pareiškimą (pridedame).

TIKĖTINA, kad bus svarstomas ir statuso klausimas.

2021-02-24 rašiau Jums laišką ir prašiau, kad telktumėsi spręsti mus jaudinančiais klausimais ir ypatingai dėl įstatų tvarkymo (pridedu).

Prašau Jūsų kas turi senų įstatų ir naujų įstatų kopijas atsiųsti man el. paštu leonaslabora@gmail.com   arba popierinių dokumentų kopijas paštu Leonui Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius.

Eina pavasaris. Tikėkime, kad surasime laiko pasitarnauti Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungai ir Lietuvai mūsų Tėvynei.

                      Nuo mūsų susirinkimo Karininkų Ramovėje, nuo valstybinių didingų ir skausmingų švenčių dienos nenuilstamai bėga laikas. Ir rodosi taip norėta susitikti, pasikalbėti, pasitarti ir BŪTINAI SPRĘSTI  NGS  einamuosius ir perspektyvius klausimus – niekaip dėl COVID-19 pandemijos negalime susitikti.

                   O suvažiavime įpareigojimų ir valdybos pasiūlytų veiklų turbūt mums kiekvienam asmeniškai ir visai valdybai dar nepavyko išspręsti.

                   Turbūt turėtumėm prisiimti atsakomybę prieš visą Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungą, prieš valdybą ir kiekvienas prieš save, kad ne viską padarėme ir imtis priemonių susitelkus skubiai spręsti svarbiausius klausimus. Visus tebejaudina pateikti keli skirtingi įstatų egzemplioriai – o mes patys žinome, kad šis darbas yra ypatingai svarbus, todėl siūlau per savaitę susitarti ir imtis neatidėliotinų veiksmų įstatų projekto rengimui.

                      PRISIMINKIME, kad kiekvieno mūsų pareiga finansiškai padėti NGS vystyti veiklą. Aš prisiimu atsakomybę, kad nesugebėjau tinkamai kalbėtis ir tartis su kolegomis, kad NGS nariai būtų atsiskaitę už 2020 metus. Atsiminkime kokių nemalonumų buvo suvažiavime DĖL KVORUMO. Manau, kad skyriai turėtų išsiaiškinti 2020 metų rezultatus. 

Dėkodami už bendradarbiavimą turėkime vilties, kad bendromis pastangomis bendru sutarimu išspręsime visus numatytus klausimus.  Mes visada buvome susitelkę ir kilusias problemas bendrai pavykdavo išspręsti.

                                                                                                       

PRIEDAS


Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos Pirmininkei

Paulei Kuzmickienei

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos nariams

Lietuvos Laisvės kovotojams

1941 metų Birželio Sukilimo dalyvių giminėms ir artimiesiems
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Europos Parlamento nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai

Dėl  1941 metų BIRŽELIO 22-28 d. SUKILIMO 80-mečio paminėjimo 
                               
Vilnius, 2021-04-06

                    Daugelis organizacijų daugybę kartų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos pareigūnus, institucijas, visuomenę, kad tinkamai būtų paminėtas 1941 metų Birželio Sukilimas.

                    Apie tai 2021-01-03 rašėme Jums laišką (pridedame)  ir prašėme:   

SUKILĖLIAI,  ATLIKĘ  PRIESAIKĄ  TĖVYNEI,  IŠĖJO  AMŽINYBĖN. TEGUL  JŲ  TEISĖJU  BUS  AUKŠČIAUSIAS. Lietuvos vadovai ir politikai per 30 metų neįvykdė SUKILĖLIŲ paskutinio  prašymo teisiniu aktu  įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.

TODĖL  DAR  KARTĄ  visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių Lietuvos žmonių vardu PRAŠOME:

2021 metus paskelbti Birželio Sukilimo metais.
1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą 

„Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

PRIMENAME, kad 2020-06-23 d. 16 val  prie LR Seimo Nepriklausomybės aikštėje ir 18 val  prie namo Nr. 3 Tado Kastiuškos gatvėje Vilniuje vyko 1941 metų Biržėlio sukilimo paminėjimo mitingai. Šiuose mitinguose buvo primenama tų laikų įvykiai ir prašoma tinkamai 2021 metais paminėti Birželio sukilimo aštuoniasdešimtmetį.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad iki šiol į abiejų mitingų dalyvių prašymus, į daugybę kreipimųsi ir laiškų į atsakingiausius pareigūnus, politikus ir institucijas, kad iškilmingai valstybės mastu būtų paminėtas Birželio Sukilimo aštuoniasdešimtmetis  niekas tinkamai nereagavo. Neteko girdėti, kad Seimo nariai būtų iniciavę įstatymo projektą  teisiniu aktu  įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.  Tai labai lengva padaryti atsiradus nors 40 Seimo narių iniciatyvinei grupei. Niekur neskelbiama kokius renginius organizuos Seimas ir Vyriausybė 2021 metais.

PRAŠOME Seimo vadovybę ir Seimo narius, valstybės institucijų vadovus ir pareigūnus  ĮSIKLAUSYTI į 2020-06-23 d. mitingų ir daugybę po to sekusių organizacijų prašymus 1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą  „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tarybos pirmininkas                                                                                L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas                                                          A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja                                                                          R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas                                                                        P. Gvazdauskas

Pirmininko pavaduotojas                                                                        V. Jakubonis

Pirmininko pavaduotojas                                                                        H. Martinkėnas

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,  A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   V. Rizgelis, G. Rotomskienė,  L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas


Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, 
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    
 el. p. vilnius@sajudis.com         www.sajudis.com

                                                                                                                                            PRIEDAS

  Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai


LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Seimo Pirmininkės  pavaduotojui Pauliui Saudargui

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos Pirmininkui

Valdui Rakučiui

LR Seimo Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos nariams

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Pirmininkui Giedriui Gataveckui

Lietuvos Laisvės Kovotojų  sąjungos garbės Pirminikui Jonui Burokui

Lietuvos Laisvės kovotojams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Europos Parlamento nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai


    
Dėl  1941 metų BIRŽELIO 22-28 d. SUKILIMO  paminėjimo 
                                Vilnius, 2021-01-03


                     2020-08-02 kreipėmės į Lietuvos vadovus ir atsakingas institucijas laišku   “PAMINĖKIME 1941 metų BIRŽELIO 22-28 d. SUKILIMĄ”  (pridedame) . 
            Esame gavę kai kurių atsakymų dėl mūsų prašymo. Tačiau iki šiol neteko gauti jokio galutinio atsakymo dėl 2021 metų paskelbimo  Birželio sukilimo metais ir 1941 metų birželio 23 dienos  DEKLARACIJOS  paskelbkimo teisės  aktu.

                    ŽINOMA, kad su  panašiais prašymais daugelis organzacijų į Jus kreipėsi daug kartų – tačiau prašymai nebuvo tenkinami.

             PRIMENAME, kad 1939-08-23 Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptą papildomą protokolą. Šiuo protokolu Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai.
            1939-09-01 pradedamas Antrasis Pasaulinis karas siekiant užvaldyti pasaulį.
            1939-09-01 Vokietija iš vakarų, o SSSR 1939-09-17 iš rytų puola Lenkiją ir nugalėję 1939 09 28 pasirašo jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste ) bendru paradu atšventė pergalę. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašo slaptą papildomą protokolą: „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“.
            1939 m. spalio pradžioje sovietai su vokiečiais pradeda derybas, kad SSSR atiduosianti Vilnių Lietuvai, kuri už tai turėsianti perleisti Vokietijai pietinę Suvalkiją.
            1940-06-15 SSSR okupuoja Lietuvą.

           1941-01-10 Šelenbergas ir Molotovas pasirašo trečią slaptą protokolą, pagal kurį Vokietija pardavė Sovietų sąjungai Suvalkiją už 7,5 mln. JAV dolerių.

                      1940-06-15 sovietai okupavę ir aneksavę Lietuvą prieš Lietuvos gyventojus pradėjo masinius terorus: sovietinės valdžios įvedimas,  partijų uždraudimas, žmonių šnipinėjimas, supriešinimas ir persekiojimas, teismai, įkalinimai, žudynės, tremtys.1940.06.15-1941-06-22 buvo įkalinta , nužudyta, ištremta 23000 žmonių.

                      Nepriklausomybės praradimas ir minėti faktai tapo paskata 1941 m. birželio 22 dieną įsižiebti Tautos (kitaip Birželio) sukilimui, kurio liepsna apėmė visą Lietuvą.
Birželio 23 d., per Kauno Radiofoną visam pasauliui buvo ištransliuota garsioji Deklaracija, skelbusi apie Nepriklausomybės atstatymą visoje Lietuvoje.
Sukilimo metu buvo išlaisvinta Lietuva nuo sovietų. Išsivadavimo kovose žuvo daugiau nei du tūkstančiai Lietuvos žmonių.  Sukilėliai kovojo ir prieš sovietus, ir prieš nacius.

Nacių Vokietijos okupacijos metu 1941.06.22-1944.07. buvo įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas 29500 žmonių, nužudyta  240 000 žmonių (iš jų apie 200 tūkst. žydų),  išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkst. žmonių.

             Stalino-Hitlerio suokalbio pasekmėje išnaikinta trečdalis tautos, padaryta žalos maždaug už 830 milijardų  JAV dolerių.  

SUKILĖLIAI,  ATLIKĘ  PRIESAIKĄ  TĖVYNEI,  IŠĖJO  AMŽINYBĖN. TEGUL  JŲ  TEISĖJU  BUS  AUKŠČIAUSIAS. Lietuvos vadovai ir politikai per 30 metų neįvykdė SUKILĖLIŲ paskutinio  prašymo teisiniu aktu  įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.

TODĖL  DAR  KARTĄ  visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių Lietuvos žmonių vardu PRAŠOME:

2021 metus paskelbti Birželio Sukilimo metais.
1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą 

„Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tarybos pirmininkas                                                                                 L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas sekretorius                      A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja                                                                            R. Jakučiūnienė

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

                                                                                                            PRIEDAS

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai                                                                                                                                                                

                      LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei 

LR Seimo nariams

LR Vyriausybės nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Europos Parlamento nariams

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai  

                                                                P A R E I Š K I M A S

PAMINĖKIME 1941 metų BIRŽELIO 22-28 d.  SUKILIMĄ  

                                Vilnius,  2020-09-02

                    1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus ir tų pačių metų rugpjūčio 3d. aneksavus Lietuvą, prasidėjo masinis krašto gyventojų terorizavimas bei naikinimas. 1941 m. birželio 14 d. iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus buvo ištremta daugiau, nei 18000 šalies žmonių, masiškai buvo teisiami, niekinami ir žudomi žmonės.

                  Nepriklausomybės praradimas ir minėti faktai tapo paskata 1941 m.  birželio 22 dieną įsižiebti Tautos (kitaip Birželio) sukilimui, kurio liepsna apėmė visą Lietuvą.

                      Birželio 23 d.,  per Kauno Radiofoną visam pasauliui buvo ištransliuota garsioji Deklaracija, skelbusi apie Nepriklausomybės atstatymą visoje Lietuvoje.

                      Sukilimo metu buvo išlaisvinta Lietuva nuo sovietų. Išsivadavimo kovose žuvo daugiau, nei du tūkstančiai Lietuvos žmonių.  

                      Sukilėliai kovojo ir prieš sovietus, ir prieš nacius.

                      Mūsų pareiga tai prisiminti ir gerbti!

                      PRISIMINKIME, kad LR Seimas  2000 metų rugsėjo 12 d. 11:21:47 NUTARĖ „Priimti 1941 m. birželio 23 d.  Lietuvos Laikinosios vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas  „Pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymą“. Tačiau LR Seimas nebaigė šio priimto įstatymo įforminimo procedūrų.

                  Per pastaruosius 29 atkurtos Nepriklausomybės metus daugelis patriotinių bei visuomeninių organizacijų ne kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas reikalaudamos, kad šis tautos valią išreiškęs dokumentas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ būtų pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu.

KONSTATUOJAME, kad 2013-03-07  Prezidentė D. Grybauskaitė  priėmė 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų  Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi.     Dalyviai  Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui įteikė specialiai dedikuotas knygas „Lietuvių tautos SUKILIMAS 1941 m. Birželio 22–28 d.“ Ši knyga turėjo priminti apie sukilėlių tarnystę Lietuvai, didvyrišką kovą ir auką Tėvynei.  Susitikimų dalyviai prašė jų 1941 metų Birželio 23 d. Nepriklausomybės  atstatymo Deklaraciją įteisinti Įstatymu. Panašūs prašymai teikiami nuolat, tačiau NEREAGUOJAMA.

                     ŽINOMA, kad pastaraisiais metais birželio 23 dieną prie Seimo vyksta mitingai, kuriuose prašoma įteisinti 1941 metų Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją. 2020 metais  šią iškilmingą datą pagerbti ir pažymėti Vilniuje  birželio 23 dieną buvo suorganizuoti 2 renginiai:  16 val. Nepriklausomybės aikštėje – iniciatorius Kęstutis Balčiūnas Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos narys. 18 val. T. Kosciuškos g.  Nr. 1, kur 1941 metais prasidėjo sukilimas – organizatorius Sakalas Gorodeckis  1941 Biržėlio sukilėlių kuopos vado Stasio Gorodeckio sūnus.

                   Visuose organizuojamuose renginiuose prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją.

                      Deja, mūsų išrinktoji valdžia į tai nereaguoja. Dar daugiau  – tyliai pritardama, leidžia tyčiotis iš tautai šventų dalykų! 

                      2021 Birželio 22 dieną sukanka 80 metų, kai prasidėjo Birželio Sukilimas.

                      PRAŠOME:

                      2021 metus paskelbti Birželio Sukilimo metais.

                      Visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių  Lietuvos žmonių vardu prašome 1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą  pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tarybos pirmininkas                                                                                         L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas sekretorius                              A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja                                                                                    R. Jakučiūnienė 

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas,  A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė,  Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

                      Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,  G. Adomaitis tel 8611 30131

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

     el. p. vilnius@sajudis.com         www.sajudis.com

NGS edukacinės grupės veikla 2020 m. ir iki 2021 m. balandžio mėn.

Dr. Kazys Algirdas Kaminskas NGS edukacinės grupės vadovas, 1991 m. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas

I veiklos dalis: Ekskursijos „Lietuvos Parlamento gynyba 1991-aisiais“

1. 2020 m. sausio 8 d. 10 val. teminė ekskursija „Parlamento gynyba 1991-aisiais“ Vilniaus Antakalnio progimnazijos 4 kl. mokiniams. Mokytoja Jurgita Žukauskaitė-Petkevičienė.      Pravedė: Dr. Kazys Algirdas Kaminskas (žr. foto žemiau).

2. 2020 m. sausio 10 d. 12 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais“ Vilniaus Pavilnio progimnazijos 3 a ir 3 b  mokiniams (30 moksleivių). Mokytoja Vitalija Pelakauskienė. Pravedė: Dim. mjr. Antanas Burokas.

3. 2020 m. sausio mėn. 10 d. teminę ekskursiją „Parlamento gynyba 1991-aisiais“ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams pravesiu aš. Tik noriu žinoti, kurią valandą ir kur susitinkame.  Pravedė: Dr. Kazys Algirdas Kaminskas, NGS Edukacinės grupės vadovas (žr. foto žemiau).

4. 2020 m. sausio 15 d. 10 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais“ Lietuvos kariuomenės kariams. Dėstytoja Aušra Pocienė   Pravedė: Dr. Kazys Algirdas Kaminskas

5. 2020 m. sausio 22 d. 9 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais“ Šaltinėlio privačios mokyklos 5 kl. (30 moksleivių ). Pravedė: Valentinas Šapalas.

6. 2020 m. sausio 22 d. 13 val. teminė ekskursija LR Seime „Parlamento gynyba 1991-aisiais“ Šaltinėlio privačios mokyklos 6 kl. (30 moksleivių). Pravedė: Valentinas Šapalas.

 2021 metais, esant karantinui dėl pandemijos, edukacinis darbas vyko nuotoliniu būdu.

7. 2021.01.13. 13 val. Kazys Algirdas Kaminskas pravedė nuotoliniu būdu (nes dėl viruso COVID-19 paskebtas visuotinis karantinas) istorijos pamoką „Parlamento gynyba 1991m. Pergalei 30 metų“ Baisiogalos gimnazijos  9 – 12 klasių mokiniams ir mokytojams. Per šią pamoką pasisakė ir NGS narys Antanas Burokas. Nuotraukose direktorė Rita Juškevičienė dėkoja pranešėjams ir pasisako Antanas Burokas.

8. 2021.01.12. Kazys Algirdas Kaminskas pravedė nuotoliniu būdu (nes dėl viruso COVID-19 paskebtas visuotinis karantinas) istorijos pamoką „Parlamento gynyba 1991m. 30 – mūsų Pergalei“ Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos antrokams, trečiokams ir ketvirtokams, bei jų mokytojoms. Už renginį atsakinga mokytoja Genė Vilkelienė.

9. 2021 m. sausio 14 d. 9:50-10:35 privati mokykla „Metų laikai“ istorijos mokytojas Kęstutis Noreika.  Pamoka „Parlamento gynyba 1991m. 30 – mūsų Pergalei“. Pravedė Kazys Algirdas Kaminskas.

II veiklos dalis. Atminimo ženklų žuvusiems partizanams pastatymas

A. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Antanas Burokas, Kazys Algirdas Kaminskas ir Petras Paleckis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-čio metines paminėjo dalyvaudami žuvusių 1944.12.15 d. nuo rusų karių kulkų Gojaus miške Lietuvos partizanų Aleksandro Kamsiuko, Juozo Karalevičiaus, Juozo Manarkos, Jono Nemeikšio ir Broniaus Vrubliausko pagerbimo ir jiems pastatyto paminklo pašventinimo ceremonijoje.

Žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimo ir minėto paminklo pašventinimo ceremonija pavadinimu „Gojaus miško didvyriai“ vyko 2020 m. kovo mėn. 11 d. nuo 10:00 val. šv. mišiomis Stakliškių, Jiezno ir Butrimonių bažnyčiose (nuo Gojaus išvardinti miesteliai yra vienodai nutolę), po to šventės dalyviai vyko į Gojaus mišką, kur vyko pašventinimo ceremonija.

Reikia pažymėti, kad Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) edukacinės grupės vadovas dr. Kazys Algirdas Kaminskas dar 2017.08.28 d. ir 2017.10.04 d. raštais, pagrindžiant istoriniais duomenimis, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centroMemorialinį departamentą, prašant įamžinti, t. y. pastatyti paminklus (vietovėse, kuriose rusų okupantų buvo nužudyti 4 ir daugiau Lietuvos partizanų) Stakliškių seniūnijos tokiose vietovėse: 1) Gojaus miške; 2) Gripiškių kaime; 3) Alšininkų kaime ir 4) Stakliškių miestelyje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centroMemorialinį departamentui aktyviai ir toliau NGS talkino, patikslinant istorinius duomenis pagal Stakliškių ir Butrimonių bažnytinius archyvus bei derinant  su vietovių žemės savininkais paminklų pastatymo vietas. Nuotraukose yra šiose iškilmėse Stakliškių bažnyčioje ir Gojaus miške dalyvavę Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Antanas Burokas, Kazys Algirdas Kaminskas ir Petras Paleckis.

B. 2020.10.08. Stakliškių seniūnija, Alšininkų kaimas, buvusi Danilevičių sodyba.  Šioje, sudeginto namo vietoje dar šiais metais Lietuvos valstybės lėšomis bus pastatytas atminimo ženklas – paminklas 1945 m. sausio 28 d. žuvusiems nuo rusų okupantų ir jų pakalikų kulkų 5 partizanams (Juozui Bajorui – Žaibui, Jonui  Marčiulioniui – Audroniui, Antanui Jurkoniui – Balandžiui, Vincui Rukui – Arui ir Jonui Palioniui – Sakalui) ir 7 gyventojams(Juozui Danilevičiui g. 1882 m., Marijonai  Danilevičienei g. 1884 m., Onutei Danilevičiūtei g. 1925 m., Adelei Danilevičiūtei g. 1925 m., Juoui Danilevičiui g. 1920 m., Jonui Danilevičiui g. 1922 m. ir kaimynui Pranui Šeškui g. 1913 m.). Iš dešinės į kairę: NGS narys dr. Kazys Algirdas Kaminskas (sumanymo autorius), Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. istorikė Dalia Urbonienė, Prienų savivaldybės atstovė XX, šio sklypo šeimininkė Domicelė Šeškutė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro skyriaus vedėja Violeta Kolonaitienė ir Šaulių sąjungos narys Julius Proškus.

Nuotraukoje dešinėje Alšininkų kaime (Stakliškių seniūnija) jau pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams ir vietos gyventojams, kurį šią vasarą (kai baigsis karantinas) reikės iškilmingai pašventinti.

C. Taip pat šią žiemą pastatytas atminimo ženklas prie Jaunionių  kapinių (Stakliškių seniūnija), žuvusiems partizanams Jaunionių kaime atminti, kurį taip pat šią vasarą (kai baigsis karantinas) reikės iškilmingai pašventinti. Nuotrauka žemiau.