Žuvo gindami Lietuvos Nepriklausomybę

1991 m. sausio 13 d.

LORETA ASANAVIČIŪTĖ

Gimė 1967 m. balandžio 22 d. Vilniuje. 1982 m. Vilniaus 50-ojoje vidurinėje mokykloje baigusi 8 klases pradėjo dirbti siuvykloje „Aušra“, iš pradžių – mokine, vėliau – siuvėja. 1983 m. įsidarbino susivienijime „Dovana“ mezgėja, o 1985 m. baigė 1-ąją Vilniaus pamaininę vidurinę mokyklą. 1988 m. įstojo į Vilniaus finansų ir kredito technikumą, kuriame 1990 metais įgijo buhalterinės apskaitos specialybę.
Gindama Lietuvos nepriklausomybę, kartu su kitais budėjo prie Televizijos bokšto, saugodama jį nuo užėmimo. Pervažiuota sovietų kariuomenės tanko vikšrais, nuo patirtų sužalojimų, sąlygojusių lėtą nuolatinį kraujavimą, mirė Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.

 

 

 

VIRGINIJUS DRUSKIS

Gimė 1969 m. vasario 1 d. Ukmergėje. Mokėsi Vilniaus 40-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigęs 8 klases įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą. Mokėsi gerai. Sportavo, domėjosi Rytų kovos menais.
1989 m. įstojo į Kauno technologijos universitetą. Tais pačiais metais buvo paimtas į Sovietinę armiją, grįžęs tęsė studijas.
1990 metais vedė, žmona Asta Druskienė.
1991 metų sausio pradžioje Virginijus budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo , o 1991 metų sausio 12–13 dienomis – prie Vilniaus TV bokšto. Liudytojai sakė, kad Virginijus Druskis buvo viena pirmųjų aukų prie Vilniaus televizijos bokšto.

 

 

 

DARIUS GERBUTAVIČIUS (1973–1991)

Gimė 1973 m. liepos 14 d. Vilniuje. 1988 m. baigė 8 klases Vilniaus 43-ojoje vidurinėje mokykloje ir įstojo į Vilniaus 13-ąją statybininkų mokyklą, nutaręs būti staliumi. Iki tikslo buvo likę tik keli mėnesiai …
1991 metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą, kur aktyviai dalyvavo jos veikloje ir yra apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu (po mirties).
1991 metų sausio 11-13 dienomis budėjo prie Spaudos rūmų, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Televizijos bokšto, kur 1991 metų sausio 13-osios naktį buvo nukautas SSRS desantininkų. Jis buvo suvarpytas penkiomis kulkomis, o mirtina buvo į plaučius.

 

 

 

ROLANDAS JANKAUSKAS (1969–1991)

Gimė 1969 metų sausio 2 dieną Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 34-oje vidurinėje mokykloje. Baigęs 8 klases, įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą Tais pačiais metais paimtas į Sovietinę armiją. Trejus metus tarnavo  jūrų laivyne. 1990 m. lapkričio mėn. grįžo namo. Buvo sportininkas, ieties metikas.
Žuvo gindamas Vilniaus Televizijos bokštą. Tankai žmones vaikė nuleistus patrankų vamzdžius sukiodami virš galvų ir šaudydami. Šūvio akimirką Rolandas buvo labai arti patrankos vamzdžio, be sąmonės nugriuvo po tanku ir buvo sutraiškytas. Tankui nuvažiavus , žmonės nunešė į asmeninį automobilį. Ligoninėje gydytojai jau nieko nebegalėjo padėti.

 

 

 

RIMANTAS JUKNEVIČIUS (1966–1991)

Gimė 1966 metų rugpjūčio 9 dieną Marijampolėje. 1976–1984 metais mokėsi Marijampolės 6-ojoje vidurinėje mokykloje.  Mėgo sportuoti, buvo geras krepšininkas, turėjo pirmą atskyrį. 1985 metais baigęs Kauno 23-iąją profesinę technikos mokyklą ir atitarnavęs armijoje, nuo 1987 metais studijavo Kauno politechnikos institute.
1991 metais važinėdavo budėti į Vilnių. Lemtingą vakarą išvyko prie Vilniaus televizijos bokšto. Sovietų kareiviai į minią ėmė mėtyti sprogmenis. Rimas draugus drąsino: nesitraukim nė žingsnio. Nuo pabūklų trenksmo aplinkiniai parkrito. Jis liko stovėti. Paskui nuo pasalūnės kulkos palūžo.

 

 

 

 

ALVYDAS KANAPINSKAS (1952–1991)

Gimė 1952 metų liepos 26 dieną Kėdainių rajone, Norkūnų kaime. Mokėsi Kėdainių 2-ojoje vidurinėje mokykloje, baigė Šlapaberžės profesinę technikos mokyklą. 1970–1972 metais tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Nuo 1990 metų lapkričio dirbo Kėdainių biochemijos gamykloje.
Buvo vienas iš pirmųjų ir aktyviausių sąjūdininkų Kėdainiuose, aktyviai dalyvavo platinant Sąjūdžio spaudą.
1991 metais Kėdainių sąjūdininkų grupės sudėtyje budėjo prie svarbių valstybinių objektų Vilniuje. Gindamas Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo nuo krūtinėje įstrigusios automato kulkos.

 

 

 

 

ALGIMANTAS PETRAS KAVOLIUKAS (1939–1991)

Gimė 1939 metų sausio 8 dieną Utenos rajone, Daugailiuose. Mokėsi Daugailių aštuonmetėje mokykloje, vėliau Vilniaus prekybos mokykloje. Jaunystėje dirbo žemę, mėgo jodinėti. Nepraleisdavo jokių sporto varžybų. Dirbo pardavėju Vilniuje. Buvo drąsus, užsigrūdinęs, kupinas gyvenimo džiaugsmo.
Tomis lemtingomis sausio dienomis turėjo laisvą nuo darbo savaitę ir dalyvavo visuose susibūrimuose, 1991 metų sausio 11 dieną gynė nuo SSRS desantininkų Spaudos rūmus Vilniuje. Prasidėjus Vilniaus televizijos bokšto šturmui, vienas pirmųjų išskubėjo ten. Žuvo po sovietinės kariuomenės tanko vikšrais.

 

 

 

 

VYTAUTAS KONCEVIČIUS (1941–1991)

Gimė 1941 metų gegužės 24 dieną Kėdainių rajone, Kairėnų kaime. Kartu su mama ir broliu 1945 m. buvo ištremti į Komijos ASSR. 1957 m. baigė Ust – Ulyčo kaimo septynmetę mokyklą, o 1960-aisiais grįžo iš tremties į Lietuvą. 1979 metais baigė Kėdainių profesinę technikos mokyklą. Dirbo melioracijos statybos – montavimo valdyboje suvirintoju, vėliau – Jonavos mechanikos gamyklos Kėdainių cecho suvirintoju brigadininku.
Kėdainių sąjūdininkų grupės sudėtyje budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto. Buvo pašautas SSRS desantininkų. Daugiau kaip mėnesį medikai kovojo, bet sužeistojo organizmas neatsilaikė. Vasario 18 d. mirė.

 

 

 

 

VIDAS MACIULEVIČIUS (1966–1991)

Gimė 1966 metų rugpjūčio 27 dieną Vilniuje. Baigė Vilniaus miesto 24-ają vidurinę mokyklą, studijas tęsė Vilniaus inžinerinio statybos institute Buvo aukštas, didelis krepšinio mėgėjas, mokykloje aktyviai žaidė krepšinį, buvo komandos kapitonas. Dirbo Eksperimentiniame žolės ir šiaudų perdirbimo mašinų konstravimo institute.
Buvo vedęs, turėjo sūnų.
Sąjūdžio kvietimu 1991 m. budėjo prie svarbių valstybinių objektų. Žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto, viena sovietinių desantininkų kulka buvo lemtinga – pataikė į nugarą.

 

 

 

 

TITAS MASIULIS (1962–1991)

Gimė 1962 metų vasario 6 dieną Kaune. 1977 m. baigė Kauno 24-ios vidurinės mokyklos aštuonias klases. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikumą. 1981 m. baigęs įgijo techniko-statybininko kvalifikaciją. Paskirtas dirbti į Gražiškes, Vilkaviškio rajone. 1981–1984 m. tarnavo sovietų armijos laivyne. Po kariuomenės dirbo Kauno rajono „Pirmūno“ kolūkio statybos brigadoje. Mėgo keliauti.
1988–1989 metais Titas Masiulis aktyviai įsitraukė į „Sąjūdžio“ organizuojamas pilietines akcijas.
Sąjūdžio kvietimu 1991 m. budėjo prie svarbių valstybinių objektų. Sovietų desantininkų nukautas prie Vilniaus televizijos bokšto.

 

 

 

ALVYDAS MATULKA (1955–1991)

Gimė 1955 metų gegužės 30 dieną Rokiškio rajone, Roblių kaime. Mokėsi Panemunėlio vidurinėje mokykloje, ją baigęs įstojo į Kauno profesinę technikos mokyklą, šaltkalvio-įrankininko specialybę. Ją baigęs dirbo Rokiškio mašinų gamykloje, autotransporto įmonėje, vėliau vairuotoju Rokiškio valstybiniame paukštininkystės ūkyje.
Rokiškio sąjūdininkų grupės sudėtyje budėjo aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos. Išgirdęs, kad aplinkui žūsta žmonės, jis pasiteiravo: „Nejaugi kareiviai gali šaudyti į žmones?”. Tai buvo jo paskutiniai žodžiai. Mirė nuo ūmaus miokardo infarkto.

 

 

 

 

APOLINARAS JUOZAS POVILAITIS (1937–1991)

Gimė 1937 metų vasario 3 dieną Šakių rajone, Bliuviškių kaime. Baigęs vidurinę mokyklą buvo pašauktas tarnauti Sovietų armijoj. Grįžęs iš kariuomenės apsigyveno Vilniuje ir pradėjo dirbti: iš pradžių oro uoste, baigęs amatų mokyklą – Vilniaus telefonų stotyje, vėliau šaltkalviu Lietuvos Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute.
Pirmą nepriklausomybės kovų „krikštą“ bananu nuo SSRS vidaus kariuomenės gavo Katedros aikštėje 1989-ųjų rudenį, užstojęs seną moterį.
1991 m. budėjo prie svarbių valstybinių objektų. Mirė vietoje, prie pat TV bokšto, nušautas rusų karininko, paleidusio šūvių seriją iš automato.

 

 

 

IGNAS ŠIMULIONIS (1973–1991)

Gimė 1973 metų gruodžio 17 dieną Vilniuje. Buvo vienintelis vaikas šeimoje. Mokėsi 34-joje vidurinėje mokykloje, 12 klasėje, tuo metu, taip pat „Geležinio vilko” kuopos šaulys. Domėjosi politika, mėgo muziką, knygas, gamtą, sportavo , buvo paklusnus, atidus, teisingas vaikas.
Stovėjo šaulių poste prie pagrindinių durų į Televizijos bokštą. Rankose laikė gaisrininko žarną ir bandė kariauti vandeniu… Mirė per keletą sekundžių ar minučių. Septynios kulkos, viena mirtiną į kaktą, kitos – į ranką, krūtinę, pilvą. Parkritusiam buože trenkė per galvą.

 

 

 

 

VYTAUTAS VAITKUS (1943–1991)

Gimė 1943 metų rugsėjo 22 dieną Šilalės rajone, Paežerio kaime. Dirbo Kino studijoje vairuotoju . Vėliau įsidarbino darbininku Vilniaus Sporto rūmuose. Buvo stiprios sveikatos, karštas, užsispyręs žemaitis, nors pykčio ilgai nelaikydavo.
Jis gyveno tikrą vyro gyvenimą: mylėjo savo žmoną, augino sūnų, sodino obelis. Tik nespėjo pastatyti namo, kuriame prieglobstį buvo radusios ir ateinančios giminės kartos, ir tamsią naktį pasiklydęs svečias.
Naktį pažadino tankai, skubiai apsirengęs išbėgo būti kartu su visais. Nušautas SSRS desantininkų, šturmavusių Vilniaus televizijos bokštą.