NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAI

   Kova dėl Nepriklausomybės baigėsi pergale – 1990 m. kovo 11 d. atkurta Nepriklausoma LIETUVA. Okupantai ir jų pakalikai pradėjo atvirą kovą, siekdami Lietuvoje atstatyti sovietinį režimą. SĄJŪDIS buvo politinė jėga, atvedusi į Lietuvos Nepriklausomybę, todėl SĄJŪDIS imasi organizuoti ir koordinuoti NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNYBĄ. Pradžioje Sąjūdžio tvarkos būriai, dar vadinami ŽALIARAIŠČIAIS, buvo pagrindinė gynybinė jėga. Jau kovo mėn. Vilniuje pasirodo skelbimai, kviečiantys 19-40 metų vyrus registruotis savanoriais, Sąjūdžio būstinėje, Gedimino 1. Į kovą įsijungia organizuotos struktūros, kurių moralinis autoritetas –  rezistentai, kovoję dėl Lietuvos Nepriklausomybės – kariai savanoriai ir laisvės kovų dalyviai. Kuriasi naujos valstybinės gynybos organizacijos, visų pirma – Krašto apsaugos departamentas (KAD). 1991 m. rugpjūčio 21 d. gėdingai žlugo rusiškos komunistinės proletariato diktatūros pakalikų pučas, prasidėjo TSRS likvidavimas. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ buvo apginta. Neatmetant daugybės neorganizuotų Lietuvos žmonių indėlio į pergalę, lemiamą vaidmenį ginant LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ atliko asmenys, ginę NEPRIKLAUSOMYBĘ organizuotose struktūrose.
Asmenis, dalyvavusius LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. organizuotose struktūrose, mes pripažįstame NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAIS.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais pripažįstame ir organizuotoms struktūroms nepriklaususius asmenis, 1990-03-11 – 1991-08-21 ginusius svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, taip pat valstybės nustatyta tvarka pripažintus karius savanorius ir laisvės kovų dalyvius.
Lietuvos Nepriklausomybės gynybos organizuota struktūra, tai formali (juridiškai įteisinta) arba neformali organizacija, turinti (turėjusi) atsakingą vadovybę (vadovą), veiklos tikslus, nustatytą narystę, derinusi savo veiklą su Sąjūdžiu, arba (ir) Seimu, Lietuvos Vyriausybės gynybos struktūromis, savivaldybėmis.
Sprendimą dėl organizacijos pripažinimo Lietuvos Nepriklausomybės gynybos organizuota struktūra priima Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (toliau vadinama – NGS) valdyba.
NGS valdyba, asmenims, priklaususiems Lietuvos Nepriklausomybės gynybos organizuotoms struktūroms, suteikia Nepriklausomybės gynėjo statusą. Sprendimas priimamas išlikusių organizacijų dokumentų pagrindu, išimties tvarka – liudininkų parodymais.
Kiekvienas, pretenduojantis į Nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą, asmeniškai gali kreiptis į NGS valdybą. Tuo atveju prašytumėme NGS valdybai pateikti šiuos dokumentus:
nustatytos formos prašymą – anketą su atsakymais į klausimus apie veiklą 1990-1991 metais, kurią pasirašo pats asmuo ir nors vienas liudininkas;
asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
dvi fotonuotraukas (2×3) Gynėjo pažymėjimui ir archyvinei pažymai (kartotekai);
jeigu turi – visų apdovanojimų bei kitų pasižymėjimo ženklų suteikimo dokumentų kopijas;
jei gali – kitų visuomeninių organizacijų rekomendacijas, straipsnių, kuriuose buvo rašoma apie jo veiklą, kopijas.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas gali būti suteikiamas po žūties arba mirties, organizacijų teikimu arba NGS valdybos iniciatyva.
Asmeniui, kuriam suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas, įteikiamas pažymėjimas.
Pareiga asmeniui, kuriam suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas yra: skirti visas fizines, valines bei moralines pastangas stiprinant Lietuvos Respublikos gynybinius pajėgumus, karines struktūras, įtvirtinant bei ginant Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos Nepriklausomybės gynybos organizuota struktūros ir Nepriklausomybės gynėjo teisiniai statusui nieku neįpareigoja valstybinių ir kitų organizacijų, o galioja tik mūsų organizacijos viduje. Kitos nevalstybinės organizacijos, prisidedančios prie Lietuvos gynybos stiprinimo, gali laisva valia pilnai ar dalinai pripažinti šiuos statusus. Siekiame, kad vienokia ar kitokia forma įsigaliotu valstybinis Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas. Jei toks statusas įsigaliotų, NGS valdybos nutarimai dėl  Lietuvos Nepriklausomybės gynybos organizuota struktūros ir Nepriklausomybės gynėjo teisinių statusų suteikimo neteks galios.